Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dalyje dėl restitucijos taikymo pagal ieškovo V. A. ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo priteisimo atsakovui J. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti 2024 m. kovo 15 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti jam automobilio kainą 14 000 Eur sumą, o atsakovui jis grąžins automobilį; priteisti iš atsakovo 302,50 Eur automobilio defektų nustatymo kaštus, 305,36 Eur automobilio registravimo VĮ „Regitra” kaštus; priteisti 847,00 Eur išlaidas, susijusias su ginčo dėl automobilio defektų sprendimu ikiteismine tvarka bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. A. 2024 m. kovo 15 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį su atsakovu J. G., kurios pagrindu iš atsakovo ieškovas įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos 1 t., b. l. 14-15). Automobilis 2015 m. gamybos, rida 200 580 km., turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Ieškovas (pirkėjas) už perkamą automobilį atsakovui (pardavėjui) sumokėjo 14 000 Eur sumą. Sutartyje nurodyta, kad perkamas automobilis turi kosmetinių trūkumų. Ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams. Apie parduodamą naudotą automobilį ieškovas sužinojo pagal skelbimą, patalpintą į socialinį tinklą Facebook, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas. Skelbime buvo nurodyta informacija apie automobilio komplektaciją, tame tarpe, kad automobilyje sudėtas „Tema 4x4 Lift“ + AT padangos, pateikta nuoroda į Instagram tinklapio paskyrą, kaina nurodyta – „13,5“, informacija, apie tai, kad automobilis turi trūkumų, neveikiančių funkcijų, nenurodyta (el. b. 1 t., b. l. 16).

12. Taip pat nustatyta, kad jau po kelių dienų nuo sutarties sudarymo, ieškovas pranešė atsakovai apie girdimus pašalinius bildesius, kad buvo servise apžiūrai, automobiliui reikalingas remontas ir papildomos išlaidos (el. b. 1 t., b. l. 19). 2024 m. kovo 19 d. ieškovas pranešė atsakovui elektroniniu laišku, kad 2024 m. kovo 21 d. automobilis bus pristatytas į remonto dirbtuves apžiūrai, pakvietė atvykti automobilio apžiūrai (el. b. 1 t., b. l. 27). 2024 m. kovo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros akte nurodoma, kad automobilio turbina turi alyvos prasisunkimą, pavarų dėžė sugedusi, važiuoklė, stabdžių sistema, kėbulas netvarkingi, automobilio valdymo blokai fiksuoja klaidas, parkavimo sistema neveikia, automobilio pavarų jungtukas sulaužytas (el. b. 1 t., b. l. 22-26, 2 t., b. l. 152-189). Apžiūros metu pastebėtas variklio alyvos pratekėjimas per turbinos korpusą. Atikus automobilio variklio valdymo bloko kompiuterinę diagnostiką, nustatyta, kad emisijos sistema veikia neteisingai. Automobilio variklis tikriausiai perteklinai vartoja variklio alyvą, kuris dėl vidinių variklio detalių gedimo, patenka į degimo kamerą. Variklis apsitepalavęs, kas rodo, kad dėl variklio atskirų dalių gedimo, variklio atskiros dalys susijungia ne vienoje plokštumoje, ko pasekoje pro mikro tarpus, dėl variklio alyvos slėgio, pastaroji sunkiasi pro tarpus ir per variklį nuteka žemyn, taip teršia gamtą. Automobilio variklis ir jo sugedę agregatai ardyti nebuvo, nes kyla pagrįstų įtarimų, kad agregato su nustatytais trūkumais, tomis pačiomis detalėmis surinkti nepavyks. Pastebėtas didelis pavarų dėžės alyvos nuotėkis. Pavara persijungia su pertekliniu užlaikymu. Automobilio kėbulas nekokybiškai sutvarkytas po autoįvykio, priekinė automobilio dalis neteisingai surinkta, dideli tarpai tarp kėbulo dalių, trūksta detalių arba jos sulaužytos, neteisingai sutvirtintos. Tikrinant važiuoklę aiškiai matosi, kad autoįvykio metu yra stipriai pažeista ratų geometrija. Automobilio galinė ašis turėjo stiprų smūgį, sulankstytos apsaugos, laikikliai, duslintuvas ir visų varomų ratų valdymo modulis. Automobilio galinė ašis yra pakreipta, nes aiškiai matosi nevienodi tarpai tarp rato ir kėbulo. Automobilio dugno laikikliai yra sugadinti, todėl kuro ir kitos žarnelės pritvirtintos neoriginaliais užveržėjais, kas yra labai pavojinga. Automobiliui yra nudilę stabdžių diskai, todėl važiuojant atsiranda papildomas traškėjimo, gremžimo garsas, automobilis yra nestabilus kelyje, neišlaiko tiesios trajektorijos. Per didelį laisvumą turi priekinės svirtys, vairo traukės antgalis bei galinės stabilizatoriaus traukės. Po automobilio spyruoklėmis sudėti neoriginalūs paaukštinimai, dėl kurių automobilis tampa nestabilus, sunkiai valdomas kelyje, kyla pavojus važiuojant. Išardžius sugedusias automobilio dalis ir mechanizmus, tikslu nustatyti konkrečius gedimus ir jų priežastis kyla pagrįstų abejonių, kad šias dalis pavyks surinkti korektiškai, kiekvienos atskiros dalies ardymas, nekeičiant sugadintų dalių, yra 300-800 Eur. Preliminarūs automobilio atstatymo kaštai viso 10 100 Eur.

15. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas). CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

16. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.431-1 straipsnis).

17. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas buvo informuotas, jog automobilis turi tokius rimtus trūkumus, kurie nustatyti 2024 m. kovo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros akte. Teismas, apklausęs teismo posėdyje apžiūrą atlikusį liudytoją R. A., neturi pagrindo netikėti jo duotais paaiškinimais, kad automobilis turi trūkumų, kurie priskirtini prie paslėptų ir eilinis, specialių žinių neturintis pirkėjas, negalėjo jų pastebėti apžiūros metu, o būtent – alyvos prasisunkimą, kreivą važiuoklę, poreikį keisti galinį tiltą, pavarų dėžės gedimą. Nors apžiūros metu nebuvo konkrečiai nustatyta, dėl kurios dalies – variklio ar jo turbinos gedimo prasisunkia alyva, tačiau liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad remontas automobiliui, bet kokiu atveju yra būtinas, jo neatlikimas gali lemti automobilio variklio sistemos visišką gedimą. Taip pat apžiūros metu įvardinta, kad yra būtini pavarų dėžės, galinės ašies, kitų važiuoklės dalių remonto darbai. Apžiūros akte nurodyti trūkumai neprieštarauja, 2024 m. rugpjūčio 14 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytiems nustatytiems trūkumams – skysčio nuotėkis, degalų bakas, vamzdeliai ir žarnelės stipriai pažeisti, netinkamas tvirtinimas, netinkamas remontas arba konstrukcijos keitimas, vairo mechanizmo lankstų ir jungčių per didelis susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas) (el. b. 2 t., b. l. 10).

18. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties nuostatose „informacija apie trūkumus“ nėra nurodyti apžiūros metu nustatyti trūkumai, o nustatytų trūkumų negalima priskirti prie „kosmetinių trūkumų“. Informacija apie automobilio trūkumus taip pat nebuvo pateikta ir socialiniame tinkle Facebook viešame skelbime. Iš ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo prieš sutarties sudarymą matyti, kad atsakovas nurodė, jog „mašina ne nauja, yra ką minimaliai pasitvarkyti“, kaip kosmetinius trūkumus nurodė apsilaupiusias groteles, skylutę salone, minimaliai atsikabinusius arkų kampus bei kad juos yra reikalinga paklijuoti (el. b. 2 t., b. l. 20-23).

19. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas pirko automobilį vizualiai apžiūrėjęs, netikrinant jo techninės būklės autoservise. Ieškovas, pirkdamas automobilį, atsakovui tvirtinant, kad automobiliui reikalingi minimalūs kosmetiniai patvarkymai, jis yra geros techninės būklės, turėjo teisėtą lūkestį, jog jis be trukdžių tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

20. Teismas nelaiko, jog pardavėjas tinkamai atskleidė pirkėjui informaciją apie nesklandžiai veikiančią pavarų dėžę. Tai, kad pardavėjas paminėjo pirkėjui, jog žiemą prie -15 temperatūros juntamas automatinės dėžės pavaros užlaikymas iš 2 į 3 pavarą, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirkėjas pats prisiėmė visą riziką dėl jos tinkamo veikimo ir būsimo remonto, kuris kaip paaiškėjo atlikus apžiūrą yra reikalingas nedelsiant ir kainuos papildomai dar apie 25 proc. Paminėtina, jog atsakovas to neįvardino trūkumu nei skelbime, nei šalių susirašinėjime, nei sutarties tekste. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

21. Tai, kad automobilis buvo perdarytas, jį modifikuojant – jį iškeliant, sudedant ratų praplatinimus ir ieškovas įsigydamas automobilį buvo apie tai informuotas, galėjo šias aplinkybes įvertinti, teismo vertinimu, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kadangi automobilio važiuoklės ir galinės ašies remontui reikalingi darbai, kurių bendra vertė 3 500 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai).

22. Atsakovo argumentus, jog jis atskleidė visą informaciją apie automobilio ypatumus, trūkumus ir savybes pirkėjui tinkamai, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Atsakovo pateiktose socialiniame tinkle patalpintose automobilio nuotraukose (el. b. 2 t., b. l. 112-126), nėra užfiksuotas automobilio galinės ašies, sulankstytų apsaugų, laikiklių, duslintuvo, bako, kuro ir kitų žarnelių, esančių dugne, neorginalus pritvirtinimas, kurie matomi apžiūros metu padarytose fotonuotraukose. Pastebėtina, kad atsakovas neatskleidė nei pardavėjui, nei teismui, kas ir kada buvo nutikę automobilio galinei ašiai, akcentavo, jog automobilis buvo daužtas į priekinį dešinį kampą. Tai, kad važiuoklės ypatybes ieškovas galėjo įvertinti prieš įsigyjant automobilį, paneigia ir liudytojo R. A. paaiškinimai, jog šie defektai, jų visuma ir reikšmė priskirtini prie paslėptų trūkumų.

23. Į bylą pateiktas 2022 m. birželio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių techninių reikalavimų įvertinimo lapas, kuriame nurodyta, jog atlikus automobilio techninę ekspertizę nustatyta, jog automobilio parametrai atitinka gamintojo nustatytus parametrus (el. b. 2 t., b. l. 12-16), tai, kad automobilis jo pardavimo metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą, nepaneigia automobilio variklio ar jo turbinos, važiuoklės, pavarų dėžės defektų buvimo jo pardavimo metu. Taip pat nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip, kadangi po to atsakovas automobilį eksploatavo dar pusantrų metų, modifikacijas atliko jau po ekspertizės atlikimo.

25. Nors atsakovas kėlė abejones dėl apžiūros akto patikimumo, specialisto nešališkumo, tačiau atlikti automobilio apžiūrą teisminio nagrinėjimo metu, teismo siūlymo atlikti byloje ekspertizę atsisakė. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių liudytojo R. A. parodymus, Automobilio apžiūros aktą bei jame esančius paskaičiavimus apie automobiliui reikalingas remonto išlaidas, neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ketino apžiūrėti ginčo transporto priemonę, bet tokios sąlygos jam nebuvo sudarytos. Priešingai, pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovui informavus pardavėją apie tai, kad automobiliui reikalingas remontas, jis neatitinka sutarties sąlygų, atsakovas bendravimą nutraukė. Liudytojo R. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo išsamūs, logiški, jis nurodė, į kuriuos klausimus pateikti vienareikšmių atsakymų negali. Jo paaiškinimai atitinka Apžiūros akto duomenis, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, jiems neprieštarauja, juos paneigiančių įrodymų byloje nėra. Abejoti liudytojo R. A. kvalifikacija teismas pagrindo nenustatė.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

27. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytos naudotos transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kad transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus (CPK 185 straipsnis).

28. Atsakovo argumentai, kad nustatyti automobilio defektai galėjo atsirasti po jo automobilio perdavimo ieškovui, yra deklaratyvūs, juos pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo argumentus, jog paneigia liudytojo R. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog nustatyti defektai – alyvos pratekėjimas, pavarų dėžės alyvos nuotėkis, kėbulo dalių, važiuoklės, stabdžių sistemos trūkumai yra mechaninio pobūdžio ir dėl elektronikos gedimo atsirasti negalėjo. Daikto trūkumai, išaiškėję po šešių dienų nuo daikto perdavimo, pirkėjui viso nuvažiavus 162 km, laikomi buvusiais perdavimo metu. Aplinkybių, kad daikto trūkumai atsirado po automobilio perdavimo dėl ieškovo netinkamo naudojimosi automobiliu, atsakovas neįrodė.

29. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismų praktikoje sutarties esminio pažeidimo aplinkybe laikoma tai, kad transporto priemonės pirkėjas iš esmės negauna to, ko tikėjosi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016).

30. Kaip jau minėta, jog atsakovas tiek skelbime apie automobilio pardavimą, tiek sutartyje nepateikė jokių pastabų apie alyvos pratekėjimą, reikalingą pavarų dėžės ir važiuoklės remontą. Nustatyti automobilio defektai yra esminiai, kadangi susiję su esminėmis automobilio mechaninėmis dalimis, kurioms remonto darbai yra būtini, jų neatlikus automobilio naudojimas yra nesaugus, neatitinka gamintojo reikalavimų, kyla reali grėsmė dar sudėtingesniems gedimams atsirasti. Automobilio turbinos tvarkymo kaina nuo 800 Eur, pavarų dėžės remontas – 3 500 Eur, galinės ašies tvarkymas – 2 500 Eur, kėbulo remontas – 1 000 Eur, važiuoklės remontas – 1 000 Eur, stabdžių sistemos remontas – 400 Eur, kiti remonto darbai – 900 Eur. Viso reikalingų atlikti remonto darbų kaina nuo 10 100 Eur.

31. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie automobiliui reikalingų darbų mąstą, ieškovo pasirinktas pirkėjo teisių gynybos būdas - nutraukti šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas proporcingu, teisėtu ir pagrįstu.

Dėl restitucijos taikymo

32. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (buvusi padėtis) (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tuo atveju, kai pardavėjo parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir esant esminiam sutarties pažeidimui, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019). Bendroji taisyklė yra ta, kad restitucija atliekama natūra. Kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovas prašo taikyti restituciją natūrą - įpareigoti atsakovą grąžinti jam 14 000 Eur už automobilį sumokėtą sumą, o jis pats įsipareigoja grąžinti automobilį. Atsakovas teigia, jog restitucijos taikymas nėra galimas, kadangi automobilis nebeturi galiojančios techninės apžiūros, po automobilio perdavimo ieškovui, jis neturėdamas specialių žinių bandė remontuoti parkavimo sistemą, stiklo šildymą, ardė posparnį, ir galimai sugadino elektroninę automobilio sistemą.

35. Ieškovas nurodė, kad automobiliu nuo apžiūros atlikimo nesinaudojo, laiko jį garaže, kad galėtų grąžinti atsakovui. Nuo automobilio perdavimo ieškovui iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. privalomosios transporto priemonės techninės patikros atlikimo automobiliu viso buvo nuvažiuota 175 km. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma, kad pasibaigus sutarties sudarymo metu galiojančiai techninei apžiūrai (galiojo iki 2024 m. birželio 14 d.), automobilis jau vien dėl atsakovo atlikto modifikavimo neleistinu būdu – sudedant paaukštinimus, ratų praplatinimus, techninės apžiūros nepraeis ir leidimo dalyvauti eisme negaus. Ieškovas apie tai, kad automobilis neatitinka sutarties sąlygų, jam yra reikalingas remontas, atsakovui pranešė nedelsiant dar galiojant techninei apžiūrai, atsakovas spręsti ginčą geranoriškai atsisakė.

36. Atsakovo argumentus, jog dėl ieškovo veiksmų galėjo sugesti automobilio kompiuteris, elektroninė dalis, iš esmės paneigia liudytojo R. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Byloje nėra patikimų įrodymų, jog po automobilio perdavimo ieškovui buvo ardomi variklio blokai. Tai, kad automobilio ratai priekyje pratrynė skylę, byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas laiko paties atsakovo atlikto automobilio modifikavimo pasekme. Įrodymų, kad po automobilio perdavimo pirkėjui, automobilio būklė pablogėjo, dėl ieškovo netinkamo naudojimosi daiktu atsirado konkretūs elektronikos ar kiti gedimai, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Šiuo atveju nenustatytas pagrindas taikyti įstatymo išimtį ir pakeisti restitucijos būdą. Restitucijos taikymas taip, kaip numatyta CK 6.334 straipsnio 4 dalyje – sumokėtos kainos grąžinimas, atitinka sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, jos nepažeidžia (CPK 12, 176-178, 185 straipsniai). Kaip jau minėta, esminiai automobilio defektai, kokybės trūkumai jau buvo sutarties sudarymo metu. Atsakovas kėlė abejones dėl ieškovo netinkamo naudojimosi automobiliu, tačiau savo argumentų niekaip nepagrindė. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas negali remtis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi ir turi atsakyti už perduotą netinkamos kokybės automobilį, grąžindamas ieškovui visą jo už įsigytą automobilį sumokėtą kainą – 14 000 Eur.

Dėl patirtų nuostolių atlyginimo

38. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 302,50 Eur sumą, sumokėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, 305,36 Eur už automobilio registraciją VĮ „Regitra“, 847 Eur išlaidas, susijusias su konsultavimu ir ginčo sprendimu neteismine tvarka.

39. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

40. Ieškovo patirtas 305,36 Eur išlaidas VĮ „Regitra“ už automobilio registraciją, 302,50 Eur išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio apžiūrą ir defektavimą, 847 Eur išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindžia pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai (el. b. 1 t., b. l. 36-41). Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos ir prašomos priteisti išlaidos už konsultavimą dėl defektavimo, įrodymų rinkimą ir pretenzijos surašymą, kurias sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, priskirtinos prie nuostolių, atlygintinų pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus). Nurodytas ieškovo faktiškai patirtas išlaidas, tarp jų ir išlaidas dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, nulėmė atsakovo neteisėtas elgesys – netinkamos kokybės automobilio pardavimas, todėl automobilio patikrai, ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos laikytinos pagrįstomis. Ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 1 454,86 Eur nuostolių atlyginimo suma (302,50 + 305,36 + 847) (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2, 3 punktai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 252 Eur žyminis mokestis, 145,20 Eur išlaidos už liudytojo sugaištą laiką dalyvaujant teismo posėdyje ir 2 649,42 Eur išlaidos advokatui už susipažinimą su civilinės bylos medžiagą, rašytinių paaiškinimų, prašymų rengimą ir teikimą, pasirengimą ir atstovavimą parengiamojo ir teismo posėdžių metu, viso 3 046,62 Eur. Ieškovo patirtas išlaidas patvirtina pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės nenustatė. Ieškinį tenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 15 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą J. G. grąžinti ieškovui V. A. automobilio kainą 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų), o ieškovą V. A. įpareigoti grąžinti atsakovui J. G. automobilį (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2015 metų gamybos.

Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 454,86 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 86 ct) nuostolių atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 046,62 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.