Kauno apygardos teismo nutartis

2026-02-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-72-923/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-09
Bylos Nr.
eAN2-72-923/2026
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00110-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-72-923/2026Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00110-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.6; 21.3.4; 21.1.8; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininkės funkcijas, A. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. A. 2025 m. spalio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. rugpjūčio 12 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykius kelyje, kurie sukėlė pavojų jo saugumui, tame tarpe ir tai, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d., 10.54 val. jam važiuojant dviračiu kelyje Šakiai–Jurbarkas jį lenkė automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis jį lenkė itin nesaugiai – pravažiavo pro jį apie 50-90 atstumu, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Dėl netikėtumo ir automobilio artumo pareiškėjas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vertina, kad toks automobilio vairavimas buvo pavojingas pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Dėl šio pranešimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

2. Institucija 2025 m. spalio 27 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini). Patikrinus pareiškime nurodytą informaciją konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad vairuotoja veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekusi pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, o reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pareiškėjas A. A. nesutiko su Institucijos 2025 m. spalio 27 d. priimtu nutarimu bei pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kuris 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi A. A. skundą tenkino iš dalies ir panaikino minėtą Institucijos nutarimą bei grąžino bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu atstumu iš šono buvo lenkiamas dviratininkas, įvertinus dviratininką lenkusio automobilio greitį, nenustatyta dviratininko vieta lenkimo metu, todėl pagrįstai kylant abejonėms dėl galimo KET pažeidimo padarymo, spręstina, jog yra tikslinga visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes. Taip pat teismas pažymėjo, jog tyrimą atlikusi pareigūnė nerinko duomenų apie transporto priemonės Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį, o greičio nustatymas yra būtinas, siekiant įvertinti nusižengimo padarymo aplinkybes. Be to, pažymėta, kad Institucija atsiliepime sutiko, kad A. B. lenkdama važiuojantį dviratininką nesilaikė KET 126 punkto reikalavimo, todėl teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų trauktinas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl KET 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Teismas nutartyje nurodė, kad neatlikus visų galimų veiksmų, siekiant įvertinti susidariusią situaciją, nėra etiška pirma laiko įvertinti vairuotojos A. B. veiksmus, todėl padarė išvadą, jog Institucijos skubotas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos yra iš esmės nepagrįstas, o administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti/paneigti, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

4.1. Skunde nurodo, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių, kadangi vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus, nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį A. B. atžvilgiu.

4.2. Pažymėjo, kad pateiktuose ekranvaizdžiuose darytuose iš vaizdo įrašo, kurį pateikęs nukentėjusysis, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Iš vaizdo įrašo matoma, kad nukentėjusysis važiuoja arčiau kelkraščio, savo pareiškime nurodo, kad automobilis pro jį pravažiavo apie 50-90 cm šoniniu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,45 metrai pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis ((duomenys neskelbtini)) neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio iki 1,9595 metro. Tai lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo 1,4905 metro atstumas, neskaitant, kad automobilis kairiu ratu užvažiuoja ant vidurio juostos. Taigi atliekant papildomus tyrimo veiksmus ir nustatinėjant tikėtiną šoninį atstumą tarp dviratininko ir transporto priemonės būtų pertekliniai veiksmai, nekeičiantys nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo. Duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra.

4.3. Atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį byloje Nr. eAN2-280-593/2025, kurioje bylos aplinkybių duomenimis praktiškai identiškoje įvykio situacijoje buvo paliktas Institucijos nutarimas, vairuotojui byla nutraukta, nesant ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Šioje byloje: dviratininką apie 94 km/h greičiu lenkė mikroautobusas Ford, dviratininkas buvo nurodęs, jog automobilis jį lenkė nesaugiai – pravažiavo apie 70-80 cm atstumu nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu.

4.4. Teigia, kad nagrinėjimu atveju byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog A. B. transporto priemone lenkdama dviratininką, paliko tokį tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas t. y. tikėtino šoninio atstumo nustatymas – neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl A. B. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad A. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nors abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas, tačiau šie prieštaravimai negali būti pašalinti net ir atlikus papildomą tyrimą, pvz.: paskyrus autotechninę ekspertizę, ar parodymų patikrinimą vietoje, bet kokiu atveju būtų gauti tikėtini, apytiksliai duomenys. Taip pat pažymėtina, kad tyrimas negali būti begalinis.

4.5. Sutinka su nukentėjusiojo A. A. argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir dėl šių savo veiksmų teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo/nebuvimo A. B. būtų patraukta atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalies dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto nesilaikymo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą pareiškėjas A. A. prašo šį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodė, kad apylinkės teismas nustatė policijos įstaigos atlikto tyrimo trūkumus ir konstatavo, kad nutarimas nutraukti tyrimą yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad policijos įstaiga privalo išsamiai ištirti įvykį nustatyti faktines aplinkybes (konkrečiai šoninį dviratininko lenkimo atstumą) ir tik tada priimti procesinį sprendimą. Tokį teismo sprendimą laiko pagrįstu.

5.2. Nesutinka su Institucijos subjektyvia nuomone, jog analizuojamu atveju nesilaikant KET 126 punkte numatyto minimalaus saugaus dviratininko lenkimo atstumo 1,5 m dviratininkui nekeliamas joks pavojus, jeigu neįvyksta susidūrimas. Mano, kad Institucija demonstruoja nihilistinį bei diskriminacinį požiūrį dviratininkų atžvilgiu.

5.3. Pabrėžia, kad šioje byloje tyrimas atliekamas būtent pagal pranešimą apie KET 126 punkto pažeidimą, nesaugų dviratininko lenkimą nesilaikant minimalaus 1,5 m šoninio lenkimo atstumo. Esminis pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas. Tokios pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės nustatymas negali būti laikomas pertekliniu veiksmu. Automobilio manevro pavojingumo laipsnis sietinas su šoninio atstumo nesilaikymu. Skunde Institucija pateikia kelio pločio, automobilio matmenis, atlieka aritmetinius skaičiavimus. Nustatė, kad nuo automobilio iki važiuojamosios dalies krašto lieka 1,4905 m. (milimetrų tikslumu), tačiau sąmoningai ignoruoja faktą, kad tame atstume yra dviratininkas ir neskaičiuoja šoninio atstumo tarp transporto priemonių. Tai rodo, kad Institucija geba nustatyti šoninį lenkimo atstumą, bet tai daryti vengia.

5.4. Pasak atsiliepimą pateikusio A. A., apeliacinis skundas yra nepagrįstas, iš esmės yra grindžiamas KET ignoravimu, neigiant kitų eismo dalyvių saugumo poreikį. Prašo vadovautis Kauno apygardos teismo praktika, kitose analogiško pobūdžio bylose (2025 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. AN2-160-1049/2025; 2025 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. eAN2-233-999/2025; 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis byloje Nr. eAN2-257-926/2026; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. eAN2-385-737/2025)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip matyti iš byloje pateikto Institucijos apeliacinio skundo, jame iš esmės nesutinkama su apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucijos teigimu, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog dviratininko lenkimas atliktas saugiu atstumu, o taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė šoninio atstumo reikalavimų pagal KET, tačiau būtinumo atlikti papildomus veiksmus šioje byloje neįžvelgia.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, grąžino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas aiškiai apibrėžė, kokios aplinkybės šioje administracinio nusižengimo byloje reikalauja papildomo tyrimo siekiant objektyvaus, tikslaus analizuojamos situacijos vertinimo ANK įtvirtintų pažeidimų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą Institucijai papildomai tirti.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

10. Iš pareiškėjo A. A. kreipimosi į policijos įstaigą, jo skundo turinio pirmosios instancijos teismui ir apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jis yra įsitikinęs, jog 2025 m. rugpjūčio 12 d., 10.54 val., jam važiuojant dviračiu kelyje Šakiai - Jurbarkas jį nesaugiai lenkė automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip nurodyta KET, dėl ko A. B. vairuojama transporto priemonė sukėlė pavojingą situaciją dviratininko saugumui ir šis buvo priverstas keisti važiavimo greitį, kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. tyrimo metu nurodė, jog įvykio aplinkybių nepamena.

11. KET 126 punkte be kita ko įtvirtinta ir tai, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Taigi, akivaizdu, kad KET 126 punkte aptartas reglamentavimas yra privalomas.

12. Šiuo atveju ginčas kyla dėl to, ar lenkimo metu buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių 126 punkte nurodyto saugaus atstumo ir ar dėl automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos atlikto lenkimo manevro buvo sukeltas pavojus dviratininko saugumui. Institucijos įsitikinimu, lenkimas buvo atliktas pažeidžiant šoninį atstumą, tačiau pavojaus dviratininkui nesukėlė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, konstatuoja, kad pagal šiuo metu administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis tokios kategoriškos išvados padaryti visgi negalima. Pareiškėjas nuosekliai tvirtina, kad dėl automobilio vairuotojos atlikto lenkimo manevro jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Medžiagos duomenimis, įvykis užfiksuotas prietaisu G. V. (duomenys neskelbtini) pateiktoje lenkimo foto nuotraukoje matyti, kad minėto prietaiso rodmenimis, dviratininko greitis vertinamos lenkimo situacijos metu buvo 22 km/h, tuo tarpu automobilio apie 90 km/h. Atsižvelgiant į nurodytų greičių parametrus, A. A. teiginiai, apie balanso praradimą, išvažiavimą į kelkraštį, bei jam sukeltą nesaugumą, negali būti besąlygiškai atmetami. Tokiu būdu, negali būti kategoriškai tvirtinama, kad A. B. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi pati Institucija sutinka, jog vairuotoja pažeidė KET 126 punkto reikalavimą dėl ne mažesnio kaip 1,5 m šoninio atstumo apvažiuojant dviratininką laikymosi. Visgi, šoninio atstumo paskaičiavimai šiuo atveju negali būti preliminarūs, todėl nesutiktina su Institucijos nuomone, jog papildomų veiksmų atlikimas šioje byloje, t. y. tikslaus šoninio atstumo išmatavimas, nėra tikslingas. Priešingai, esminis KET 126 punkto pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kurį privalu nustatyti ir tokio veiksmo atlikimas negali būti laikomas pertekliniu byloje. Nors policijos pareigūnai sudarė įvykio vietos apžiūros protokolą, pateikė įvykio vietos priedą, kurioje nubraižyta įvykio vieta, tai yra kelias, bei pateikti kelio matmenys, atstumai nuo tam tikrų vietų, tačiau joje nėra užfiksuotos automobilio ir dviratininko padėtys lenkimo metu, dėl ko ši schema nėra informatyvi sprendžiant konkretaus šoninio atstumo klausimą. Be to, šiuo atveju reikia vertinti ne tik konkrečius atstumus, bet ir faktiškai dviratininkui sukeltą pavojų atsižvelgiant ne tik į Kelių eismo taisyklių 126 punkto, bet ir į Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. O tam, kad daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl to, ar A. B. veiksmuose yra, ar nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, ar kito nusižengimo požymiai, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, itin reikšmingus nusižengimo sudėties požymiams konstatuoti.

13. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį į ANK 569 straipsnio 2 dalį, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju Institucija iš esmės savo iniciatyva neatliko būtinų procesinių veiksmų, išskyrus formalų įvykio schemos subraižymą, A. B. rašytinių paaiškinimų gavimą, kas negali būti vertinama kaip aktyvus ir efektyvus įrodymų rinkimas. Sutiktina, kad ekspertinis vertinimas savaime nėra būtinas kiekvienu atveju, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo, kai esamais tyrimo duomenimis nepavyksta objektyviai pašalinti iškilusių prieštaravimų. Juolab, kad teismų praktika nuosekliai įpareigoja administracinio nusižengimo bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją neapsiriboti nominaliu bylos medžiagos vertinimu, o imtis visų aktyvių priemonių būtinų teisingo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju nustatyti analizuojamo lenkimo metu buvusį šoninį atstumą tarp lenkiančiosios transporto priemonės ir dviratininko. Be to, šių veiksmų atlikimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinas ir veikos perkvalifikavimui, kaip kad nurodo pati Institucija, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

14. Skunde taip pat dėstomi argumentai dėl Kauno apygardos teismo nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. eAN2-280-593/2025 ir joje 2025 m. rugpjūčio 27 d. priimtos nutarties, kuria Institucijos sprendimas nutraukti teiseną analogiškomis aplinkybėmis buvo paliktas galioti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekviena situacija yra individuali, skiriasi įvykio vieta, įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninės charakteristikos, važiavimo greičiai, jų išsidėstymas kelyje lenkimo metu ir panašiai, todėl ir sprendimas kiekvienu atveju turi būti individualus, įvertinus surinktų duomenų visumą, kuri šioje byloje analizuojamu atveju yra ribota tinkamo galutinio sprendimo priėmimui. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra ir kitų pavyzdžių, kuomet priimamas priešingas sprendimas, t. y. paliekant galioti apylinkės teismo sprendimą dėl bylos grąžinimo Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tokie pavyzdžiai nurodyti atsiliepime į skundą (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. AN2-160-1049/2025; 2025 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. eAN2-233-999/2025; 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis byloje Nr. eAN2-257-926/2026; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. eAN2-385-737/2025), taip pat atsispindi ir vėlesnėje teismo praktikoje (Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartis byloje Nr. eAN2-41-928/2026; 2026 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. eAN2-71-928/2026).

15. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Institucijos skubotas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos yra iš esmės nepagrįstas, o administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti/paneigti, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas ar kitas administracinis nusižengimas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos, atliekančios viršininkės funkcijas, A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Lina Lesinskienė