Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniosios tyrėjos O. R. 2025 m. balandžio 9 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. 2025 m. kovo 10 d. per ePolicija.lt portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, nurodydamas, kad jam 2025 m. kovo 9 d., apie 12.18 val. važiuojant kelyje Šakiai - Kaunas dviračiu, jį lenkė automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris lenkimo metu važiavo apie 103 km/val. greičiu ir nepagrįstai arti pranešėjo - pravažiavo pro pat jį, apie 90 cm atstumu (subjektyviai, be skaičiavimų), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Dėl netikėtumo ir oro srauto jį sumėtė ir jis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį - suko į kelkraštį, balansavo, todėl kilo reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei. Kartu pateikė prietaiso „Garmin“ vaizdo įrašą. Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. R. 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi iš surinktos administracinio nusižengimo medžiagos nenustatyta, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas. Tyrėja konstatavo, kad kiek automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą dviratininko lenkimo metu vertinti nėra galimybės, kadangi iš vaizdo įrašo to nematyti, tačiau prieš lenkimą matyti, kad automobilio kairės pusės ratas kirto brūkšninę liniją. Dviratininkas šiek tiek pasuko į dešinę, nuvažiavo į kelkraštį ir važiavo toliau nemažindamas greičio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir tvirtinama, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog dviratininko lenkimas atliktas saugiu atstumu, o taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m šoninio atstumo reikalavimų, tačiau papildomų veiksmų atlikimas šioje byloje nėra tikslingas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, grąžino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokios aplinkybės šioje administracinio nusižengimo byloje reikalauja papildomo tyrimo, atkreipė dėmesį ir į tai, kad šioje byloje iš esmės buvo atlikta tik keletas procesinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą Institucijai papildomai tirti.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

8. Iš pareiškėjo A. A. kreipimosi į policijos įstaigą, jo skundų turinio ir apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jis yra įsitikinęs, jog 2025 m. kovo 9 d. 12.18 val., kelyje Šakiai - Kaunas, R. Č., vairuodama automobilį ir lenkdama dviratį, viršijo leistiną greitį, nesilaikė 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip nurodoma Kelių eismo taisyklėse, dėl ko sukėlė pavojingą situaciją dviratininko saugumui, ir dėl netikėtumo ir oro srauto jį sumėtė ir jis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį - suko į kelkraštį, balansavo. Aplinkybės, kad nurodytu laiku ir vietoje R. Č., vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydama privalomo 1,5 metro šoninio atstumo, lenkė dviračiu važiuojamąja kelio dalimi važiavusį dviratininką A. A. ir, kad viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodamas 103 km/h greičiu, nėra ginčijamos. Ginčas kyla dėl to, ar dėl automobilio „Audi“ vairuotojos atliktu lenkimo manevru buvo sukeltas pavojus dviratininko saugumui. Institucijos įsitikinimu, lenkimas buvo atliktas saugiu dviratininkui atstumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, konstatuoja, kad pagal šiuo metu administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis tokios kategoriškos išvados padaryti visgi negalima. Pareiškėjas nuosekliai tvirtina, o savo tvirtinimus grindžia konkrečiais jo atliktais atstumų paskaičiavimais vietoje, kad dėl automobilio vairuotojo atlikto lenkimo manevro jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, pasukti į kelkraštį ir balansuoti. Įvertinus tai, kad dideliu greičiu dviratininką lenkianti transporto priemonė išties sukuria stiprų oro srautą, kuris gali išbalansuoti dviratininką, netgi sukelti kritimą, atsižvelgus į tai, kad dviračiu 28 km/h greičiu važiuojantis pareiškėjas buvo aplenktas 103 km/h greičiu važiuojančio automobilio, jo teiginiai apie prarastą pusiausvyrą negali būti besąlygiškai atmetami. Dėl to taip pat negali būti kategoriškai tvirtinama, kad R. Č. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi pati Institucija sutinka, jog vairuotoja pažeidė KET 126 punkto reikalavimą dėl ne mažesnio kaip 1,5 m šoninio atstumo apvažiuojant dviratininką laikymosi. Todėl nesutiktina su apeliantės nuomone, jog papildomų veiksmų atlikimas šioje byloje, tame tarpe ir tikslaus šoninio atstumo išmatavimas, nėra tikslingas, nes šiuo atveju reikia vertinti ne tik konkrečius atstumus, bet ir faktiškai dviratininkui sukeltą pavojų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklių 126 punkto, bet ir į Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. O tam, kad daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl to, ar R. Č. veiksmuose yra, ar nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

9. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje nagrinėjant įvykį, iš esmės nebuvo atlikti jokie veiksmai, leidžiantys spręsti dėl vairuotojos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Institucija tik peržiūrėjo pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, sudarė eismo įvykio schemą, apklausė A. A. ir R. Č.. Pažymėtina, jog 2025 m. gegužės 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje išsiaiškintos aplinkybės, jog Institucija, atlikdama eismo įvykio tyrimą, netgi netikrino vaizdo kameros, kuria buvo užfiksuotas pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas, parametrų, taip pat, jos sudarytoje eismo įvykio schemoje nėra užfiksuotos automobilio ir dviratininko padėtys lenkimo metu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog byloje tikslinga atlikti papildomus veiksmus, tame tarpe atlikti parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, kreiptis į specialistą dėl išvados ar paskirti ekspertizę. Tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus būtų galima patvirtinti arba paneigti paties A. Ž. į bylą pateiktus skaičiavimus ir tik tuomet vertinti dėl galimai sukelto realaus pavojaus jam, o šiuo atveju, Institucijos padaryta išvada, jog dviratininkas po automobilio lenkimo manevro nuvažiavo į kelkraštį dėl jo paties netinkamų vairavimo įgūdžių ar natūralaus vėjo gūsio, laikytina deklaratyvia ir neįrodyta byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, jog netgi 2025 m. balandžio 9 d. Institucijos nutarime nurodyta, kad kiek automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą dviratininko lenkimo metu, vertinti nėra galimybės, todėl darytina išvada, kad tik šiame tyrime atlikus papildomus procesinius veiksmus, galima būtų spręsti dėl vairuotojos atsakomybės pagal jai inkriminuotą ar kitą ANK straipsnį.

10. Nors apeliaciniame skunde nurodomos kitos administracinio nusižengimo bylos, kurios, pasak Institucijos, įrodo R. Č. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pagrįstumą šioje byloje, tačiau apygardos teismas nesutinka su tokia pozicija. Visų pirma pažymėtina, jog nurodytose bylose Nr. AN2-112-737/2025 ir AN2-82-360/2022 buvo nagrinėjamos iš esmės kitokios aplinkybės nei šioje byloje, todėl vien faktas, kad jose automobilių vairuotojų veiksmai buvo kvalifikuoti ne kaip ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje padaryti nusižengimai, nesudaro pagrindo šioje byloje netirti galimo R. Č. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Byloje AN2-112-737/2025, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, dviratininkas nenuvažiavo nuo kelio, staigiai ir kardinaliai nepakeitė savo važiavimo krypties nuvažiuodamas į dešinę, nesiėmė kitų veiksmų, kad apsaugotų savo sveikatą ir turtą. Tuo tarpu viena iš esminių bylos Nr. AN2-82-360/2022 aplinkybių yra ta, jog jos nagrinėjimo metu galiojusioje Kelių eismo taisyklių 126 punkto redakcijoje buvo numatyti tik rekomendaciniai dviratininkų lenkimo atstumai, kai šiuo metu galiojančioje KET redakcijoje numatytas privalomas 1,5 metro šoninis atstumas, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h, lenkiant dviratininkus.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į pirmosios instancijos akcentuotą ANK 569 straipsnio 2 dalį, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam, tačiau vertinant tyrimo metu surinktą medžiagą ir Institucijos poziciją, susidaro įspūdis, kad atliekant administracinio nusižengimo teisenos tyrimą, buvo vertinami tik paties A. A. pateikti duomenys ir jų kontekste sprendžiama dėl automobilio vairuotojos veiksmų kvalifikavimo. Institucija iš esmės savo iniciatyva neatliko jokių procesinių veiksmų, išskyrus formalios įvykio schemos subraižymą ir R. Č. apklausą, kas negali būti vertinama kaip aktyvus ir efektyvus įrodymų rinkimas. O taip pat ir faktas, kad A. A. ne kartą yra kreipęsis į įstaigas dėl galimai kitų vairuotojų padarytų administracinių nusižengimų, kaip pažymėjo Institucijos atstovė 2025 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, negali būti vertinamasis kriterijus sprendžiant dėl jam galimai sukelto pavojaus ir sudaryti savarankišką pagrindą neatlikti tolimesnių tyrimo veiksmų.

12. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Institucijos skubotas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos yra iš esmės nepagrįstas, o administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti/paneigti, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.