- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-82-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00206-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1982-2021 (ROIK (duomenys neskelbtini) ) M. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. spalio 17 d., 17.52 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, lenkdamas dviratininkus nesilaikė šoninio saugaus atstumo, nors Kelių eismo taisyklėse rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 136.5 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž., nesutikdamas su Institucijos sprendimu, pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. skundą atmetė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Ž. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinę teiseną nutraukti arba grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Pažymėtina, kad M. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, lenkdamas dviratininkus, nesilaikė šoninio saugaus atstumo. Tačiau minėto straipsnio dispozicijoje nėra nustatytos tokios veikos – nesilaikymo šoninio saugumo atstumo.
4.2. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. neapklausė dviratininko R. R., neatsižvelgė, jog Institucija, priimdama nutarimą, neatliko jokio tyrimo, – neapklausė nei D. Š., važiavusio šalia R. R., nei M. M., sėdėjusio M. Ž. vairuojamo automobilio keleivio vietoje ir dariusio vaizdo įrašą. Teismas šios klaidos neištaisė ir teismo posėdyje taip pat neapklausė minėtų liudytojų.
4.3. Teismas, pripažinęs, jog šiuo atveju nėra nustatytas tikslus atstumas, buvęs tarp M. Ž. vairuojamo automobilio, ir R. R., važiavusio dviračiu, padarė nepagrįstą išvadą, jog šis atstumas buvo nesaugus.
4.4. Teismo nurodyti abstraktūs duomenys privalėjo būti pagrįsti tiksliais matavimais, atstumais, o juos nustatyti galėjo tik šioje byloje atlikta eismo įvykio ekspertizė, kurios metu tik ekspertas, atlikęs šio įvykio vertinimą, galėjo tiksliai nustatyti, kad apeliantas lenkdamas dviratininkus tai atliko nesaugiai, ir nustatyti, koks buvo šoninis atstumas, ar ši rekomendacija buvo pažeista.
4.5. Skundžiamojoje nutartyje visiškai nepagrįstai pripažintos nesvarbiomis aplinkybės, kurios patvirtina, jog M. Ž. laikėsi kitų KET reikalavimų (nekirto ištisinės linijos, įsitikino, kad priešingos krypties eismo juosta nevažiuoja kitos transporto priemonės ir kad nėra kitų transporto priemonių, pradėjusių jį lenkti).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato įgaliotas asmuo L. G. prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) pagrįstumo
7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą sieja su formaliu bylos išnagrinėjimu, nepakankamu bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimu ir bylos esmės neatskleidimu, taip pat teigia, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi šio straipsnio dispozicijoje nėra nustatyta veika, už kurią jis yra nubaustas, t. y. šoninio saugumo atstumo nesilaikymas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog surinkti duomenys patvirtina M. Ž.kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvuos toliau nurodomais argumentais.
8. Kaip jau minėta, M. Ž. teigia, jog nagrinėjamu atveju jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi šio straipsnio dispozicijoje nėra nustatyta veika, už kurią jis yra nubaustas, t. y. šoninio saugumo atstumo nesilaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. Ž. 2021 m. spalio 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 68-ANR_P-3421-2021 ir 2021 m. gruodžio 2 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1982-2021, kuriuo M. Ž. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2021 m. spalio 17 d., 17.52 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, lenkdamas dviratininkus nesilaikė šoninio saugaus atstumo.
10. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, nesilaikymą.
11. Apygardos teismas sutinka su apeliantu, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nėra pažodžiui perkelta minėta ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyta veika, tačiau ši aplinkybė savaime nelemia išvados apie apelianto įrodinėjamo pažeidimo egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, pagal minėtą teisės normą baudžiami vairuotojai, kurie nevykdė reikalavimo duoti kelią įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, – šioje byloje M. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad lenkdamas dviratininkus nesilaikė saugaus šoninio atstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad dviratininkas R. R. akcentavo, jog dėl tokio apelianto elgesio – lenkiant dviratininkus įvažiavimo ir važiavimo dviratininkų važiuojamojoje kelio juostoje iš esmės visiškai šalia dviratininkų, R. R. buvo apsunkinta galimybė važiuoti keliu ir jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, trauktis į šalikelę. Antra, šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. Ž. pažeidė KET 9, 126 ir 136.5 punktų reikalavimus.
12. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
13. KET 126 punkte, be kita ko, numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
14. KET 136.5 punkte numatyta, kad, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, jog lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.
15. Taigi šiuo atveju apeliantui buvo žinoma, dėl kokių konkrečių Kelių eismo taisyklių pažeidimo jis yra kaltinamas, taip pat byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios galėjo sudaryti kliūtis M. Ž. gintis nuo jam inkriminuojamų KET pažeidimų. Todėl vien tik aplinkybė, jog administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nebuvo pažodžiui perkelta ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta veika, nėra pakankama konstatuoti, jog apeliantui nepagrįstai inkriminuotas minėtame straipsnyje nustatytas pažeidimas.
16. Kita apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su motyvais, jog ši byla išnagrinėta formaliai, t. y. Institucija iš esmės neatliko jokio tyrimo, o teismas neištaisė šios klaidos – neapklausė nei šalia R. R. važiavusio kito dviratininko D. Š., nei automobilio keleivio M. M., taip pat nepagrįstai šioje byloje nepaskyrė ekspertizės. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad M. Ž., vairuodamas automobilį, dviratininkus lenkė nesaugiai. Apygardos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
17. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.
18. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
19. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas nėra teisus, teigdamas, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti M. Ž. inkriminuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apygardos teismas pažymi, kad tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje teisėje galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog surinktų įrodymų nepakako padaryti atitinkamoms išvadoms.
21. Apygardos teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų įrodymų pakanka įsitikinti M. Ž. kalte.
Žemesnės instancijos teismas
22. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad M. Ž. pranešė telefonu apie tai, jog dviratininkai galbūt kliudė jo automobilį. M. Ž. nurodė, kad jis važiuoja paskui dviratininkus link (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad du dviratininkai važiuoja važiuojamąja dalimi, nesilaiko taisyklių, neleidžia lenkti automobilio.
23. Iš BODY kameros vaizdo-garso įrašo Nr. 2021_1001_180357-004 nustatyta, kad, pareigūnui sustabdžius dviratininkus, vienas jų (R. R.) nurodo, kad važiavo šalikele ir automobilio vairuotojas specialiai pradėjo stumti jį nuo kelio, važiavo nedideliu atstumu nuo jo. Paklausus, ar jis apgadino vairuotojo automobilį, nurodo, kad neapgadino automobilio, niekur neatsitrenkė, automobilio nelietė. Iš BODY kameros vaizdo-garso įrašo Nr. 2021_1001_180857-005 matyti, kad R. R. tvirtina, kad vairuotojas pradėjo jį stumti į šalikelę. Policijos pareigūnas stebėdamas telefone esantį vaizdo įrašą klausia M. Ž., ar jis žino, kad apvažiuojant būtina palikti 1 m atstumą, ir pastebi, kad apeliantas važiuoja visiškai prie pat. M. Ž. paklausus, o jeigu jie (dviratininkai) važiuoja vidury kelio, policijos pareigūnas nurodė, kad ši aplinkybė neturi reikšmės. Tuomet M. Ž. teigia: „Sakai turi būti metras, bet aš gi negaliu įvažiuoti į priešpriešinę juostą.“ Į tai atsakydamas policijos pareigūnas nurodo, kad M. Ž. praktiškai stūmė vairuotoją, nesilaikė rekomendacijų. M. Ž. paneigia stūmęs vairuotoją ir teigia, kad jis važiavo savo juostoje. Iš BODY kameros vaizdo-garso įrašo Nr. 2021_1001_180857-005 matyti, kad R. R. teigia, jog vairuotojas važiavo tokiu atstumu, kad jei tik R. R. būtų „susimėtęs“, būtų nukritęs po automobilio ratais. Taip pat R. R. nurodo, kad buvo fizinis kontaktas, – jis su ranka laikėsi, stūmėsi nuo automobilio. Policijos pareigūnui paklausus M. Ž., ar jis stūmė R. R., M. Ž. atsako nestūmęs ir nurodo, kad jis (R. R.) važiavo vidury kelio, yra dvi juostos – jis (M. Ž.) „apžergia“ juostą ir važiuoja šalia, nespaudžia dviratininko. Policijos pareigūnas stebėdamas telefone nufilmuotą vaizdo įrašą pastebi, jog nematyti, kad R. R. suktų link automobilio.
24. Su M. Ž. važiavusio keleivio M. M. darytame vaizdo-garso įraše Nr. 198428209092332 užfiksuotas dviejų dviratininkų lenkimas automobiliu. Matyti, kad iš pradžių M. Ž. kurį laiką važiuoja dviratininkams iš paskos, nors priešpriešinėje eismo juostoje nėra atvažiuojančių automobilių ir kelio juostas skiria punktyrinė linija, t. y. nėra jokių kliūčių saugiai aplenkti dviratininkus. Vėliau (nuo 29 min.) M. Ž. lenkdamas dviratininkus susigretina su vienu iš jų ir kurį laiką važiuoja greta jo tokiu pačiu greičiu kaip ir dviratininkas. Įraše nuo 42 min. matyti, kad lenkimo metu M. Ž. automobilis artėja link dviratininko, atstumas tarp jų nedidelis, dviratininkui dingus iš filmavimo lauko girdimas dunktelėjimas.
Žemesnės instancijos teismas
25. 2021 m. spalio 1 d. pareiškime R. R., be kita ko, nurodė, kad 2021 m. spalio 1 d., apie 17.30 val., jam važiuojant dviračiu keliu (duomenys neskelbtini) , juos labai arti aplenkė automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vėliau tas pats automobilis pasivijęs juos ir susilyginęs su juo pradėjo jį stumti į kelkraštį, dėl to jis su delnu atsirėmė į automobilį, kad nepargriūtų, bet vairuotojas toliau jį stūmė, todėl jis užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio ir pradėjo stabdyti, taip pat stabdė ir vairuotojas, vairuotojui sustojus jis jį apvažiavo kelkraščiu. Atsiremdamas į automobilį jo apgadinti nenorėjo, tiesiog norėjo neapvirsti ir nepakliūti po automobilio ratais. Jam buvo kilusi reali grėsmė būti sužalotam. Su dviračiu į automobilį atsirėmęs nebuvo, jo kitaip neapgadino.
26. Klaipėdos apskrities VPK tyrėjo V. M. 2021 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad apžiūrint M. Ž. automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimo nebuvo matyti.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nurodyti duomenys, priešingai, nei teigia apeliantas, laikytini pakankamais konstatuoti, jog M. Ž. pažeidė KET 126 punkto nuostatą, kurioje nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, taip pat ir KET 136.5 punktą, kuriame numatyta, kad, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, jog lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, ir KET 9 punktą, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
28. Nors, kaip teisingai pastebi apeliantas, šiuo atveju nebuvo nustatytas tikslus atstumas, buvęs tarp M. Ž. vairuojamo automobilio ir R. R., važiavusio dviračiu, tačiau tai savaime nepaneigia išvados, jog šis atstumas buvo nesaugus. Tokią išvadą pagrindžia šios aplinkybės:
28.1. Iš byloje esančio telefonu daryto vaizdo įrašo matyti, kad M. Ž. lenkdamas dviratininkus susigretina su vienu iš jų ir kurį laiką važiuoja greta jo tokiu pačiu greičiu kaip ir dviratininkas. Po kurio laiko matyti, kaip M. Ž. automobilis artėja link dviratininko, buvęs nedidelis atstumas tarp jų pastebimai sumažėja, dviratininkui dingus iš filmavimo lauko girdimas dunktelėjimas.
28.2. Iš BODY kameros vaizdo-garso įrašų matyti, kad R. R. teigė, jog M. Ž. važiavo R. R. kelio juostoje ir stūmė dviratininką į šalikelę. Siekdamas išvengti susidūrimo R. R. ranka atsistūmė nuo automobilio. Aplinkybės, kad R. R. turėjo fizinį kontaktą su automobiliu, neneigė ir M. Ž.. Taigi akivaizdu, kad M. Ž. vairuojamas automobilis dviratininko buvo pasiekiamas ranka, t. y. atstumas tarp jų buvo itin nedidelis.
28.3. Iš BODY kameros vaizdo-garso įrašų matyti, kad M. Ž. neneigė kurį laiką važiavęs toje pačioje kelio juostoje kaip ir R. R., t. y. M. Ž. nurodė, kad jis (M. Ž.) „apžergė“ juostą ir važiavo šalia, bet nespaudė dviratininko. Telefonu darytas vaizdo įrašas patvirtina M. Ž. nurodytą aplinkybę, jog jis kurį laiką važiavo šalia dviratininko ir automobilio dalis buvo kelio juostoje, kuria važiavo dviratininkas. Taigi ši aplinkybė, įvertinus tai, jog dviratininkas važiavo kelio juostos viduriu, patvirtina, kad atstumas tarp automobilio ir dviratininko objektyviai negalėjo būti vertinamas kaip pakankamas ir saugus.
29. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog teismas, nesant nustatyto tikslaus atstumo, neturėjo pagrindo išvadai, kad jis buvo nesaugus, o tikslus atstumas, buvęs tarp M. Ž. vairuojamo automobilio ir R. R., važiavusio dviračiu, pasak apelianto, galėjo būti nustatytas tik atlikus eismo įvykio ekspertizę. Atsakydamas į šią apeliacinio skundo nuostatą, apygardos teismas, pažymi, kad, visų pirma, ANK 577 straipsnyje yra įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp kurių yra ir teisė pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir kt. Taigi M. Ž., manydamas, kad šioje byloje tikslinga skirti ekspertizę, turėjo teisę tokį prašymą pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau, kaip matyti iš 2022 m. sausio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo, nei M. Ž., nei jam atstovaujantis advokatas R. S. tokio prašymo nepateikė. Antra, nepaisant to, kad ekspertizė papildytų bylos medžiagą ir palengvintų įrodinėjimo procesą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl nesaugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Trečia, nustatytas tikslus atstumas, buvęs tarp M. Ž. vairuojamo automobilio ir R. R., važiavusio dviračiu, nepaneigtų šioje byloje padarytos išvados, kad minėtas atstumas buvo nesaugus, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad KET 126 punkte pateikti ne vien tik rekomenduojami šoniniai atstumai, kuriuos turi palikti motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, bet ir formuojama imperatyvi taisyklė, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
30. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog M. Ž., automobiliu lenkdamas dviratininkus, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas – ekspertizės skyrimas ar liudytojų apklausa – neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl M. Ž. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus.
31. Šiuo atveju taip pat, priešingai, nei teigiama skunde, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog aplinkybės, kad M. Ž. laikėsi kitų KET reikalavimų (nekirto ištisinės linijos, įsitikino, kad priešinga krypties eismo juosta nevažiuoja kitos transporto priemonės ir kad nėra kitų transporto priemonių, pradėjusių jį lenkti), vertinant jo atsakomybę dėl saugaus šoninio atstumo nesilaikymo, nelaikytinos reikšmingomis. Šios apelianto aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog M. Ž., vairuodamas automobilį ir lenkdamas dviratininkus, laikėsi KET 126 punkto nuostatos, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
32. Kadangi apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais būtų kvestionuojamas apeliantui paskirtos nuobaudos dydis, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.