- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- eAN2-41-928/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- K. J.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės V. D. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria panaikintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir byla grąžinta Institucijai, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2025 m. gegužės 24 d. A. A. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, o būtent: 2025 m. gegužės 23 d., apie 18.07 val., jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini) jį lenkė automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis jį lenkė itin nesaugiai – 108 km/h greičiu, pravažiavo pro jį apie 70 cm atstumu (nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo ir automobilio artumo pareiškėjas buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vertina, kad toks automobilio vairavimas buvo pavojingas pareiškėjo sveikatai ar gyvybei. Dėl šio pranešimo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas 2025 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: (duomenys neskelbtini). Patikrinus pareiškime nurodytą informaciją konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui, o reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškėjas A. A. nesutiko su Institucijos 2025 m. spalio 14 d. priimtu nutarimu bei pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams Šakiuose, kuris 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi A. A. skundą tenkino iš dalies ir panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), bei grąžino bylą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismo vertinimu, atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu šoniniu atstumu K. J. vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A., o asmuo gali būti nubaustas tik kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių ir veika įrodyta. Atkreipė dėmesį į Institucijos poziciją, jog ji sutiko, kad K. J. galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, pati nepriima atitinkamo sprendimo – skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi, o dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų, patvirtinančių pavojingos situacijos buvimą nėra. Be to, nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia, sąmoningai siekė pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Vaizdo įrašas neleidžia daryti išvadų apie vairuotojo ketinimus ar subjektyvią kaltės formą. Priešingai, iš įrašo matyti, kad vairuotojas, apvažiuodamas dviratininką, kairiuoju ratu išvažiavo už vidurio linijos, kas rodo siekį išlaikyti kuo didesnį šoninį atstumą. Toks manevras, kai laikomasi bendrųjų saugaus eismo reikalavimų, nelaikytinas pavojingu ar draudžiamu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
4.2. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu, papildomas tyrimas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies būtų perteklinis, nes pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad nepadarytas joks kelių eismo taisyklių pažeidimas. Eismo dalyviai pateikia tarpusavyje prieštaringus įvykio vertinimus, kurių objektyvus pašalinimas šiuo atveju yra neįmanomas, nes pirminiai duomenys yra riboti, fragmentiški ir metodiškai netinkami tikslioms išvadoms daryti. Net ir atliekant papildomus procesinius veiksmus, įskaitant autotechninės ekspertizės skyrimą, nebūtų galima gauti neabejotinų ir patikimų rezultatų, kad dviratininkui buvo sukeltas pavojus, nes tokios priemonės galėtų pateikti tik tikėtinas ar apytiksles išvadas. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų.
4.3. Atkreipė dėmesį, kad ir pats pareiškėjas painioja įvykio aplinkybes bei detales. Tame pačiame dokumente jis nurodo skirtingą transporto priemonės greitį (vienur - 108 km/h, kitur - 121 km/h), taip pat nesutampa skunde nurodyto vaizdo įrašo trukmė, jo pateikimo duomenys procesiniuose dokumentuose yra identiški ankstesniems (pareiškėjas pateikė keletą nutarčių, kurios priimtos dėl jo paties teiktų pareiškimų). Mano, kad skundas buvo rengiamas pagal turimą šabloną, be individualaus faktinių aplinkybių vertinimo. Tokie nesutapimai rodo, kad pareiškėjo subjektyvus įvykio suvokimas yra nepatikimas, o jo paaiškinimai yra nepakankami pagrįsti pavojingos situacijos buvimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu K. J. nepamena jokio įvykio, kurio metu būtų nesaugiai lenkęs ar apvažiavęs dviratininką. Be to, jo vairuojamas automobilis „Toyota RAV4“ yra su įdiegta aktyvios saugos sistema - Pre-Collision System (PCS), kuri, pasitelkdama radarą ir vaizdo kamerą, automatiškai aptinka pėsčiuosius ir dviratininkus, įvertina galimo susidūrimo riziką ir įspėja vairuotoją garsiniu signalu arba automatiškai inicijuoja stabdymą, jei nustatomas pavojingas priartėjimas. Šiuo konkrečiu atveju automobilio sistema nesuveikė ir jokio įspėjimo nebuvo užfiksuota, kas leidžia pagrįstai teigti, jog dviratininkas nebuvo atsidūręs pavojingai arti transporto priemonės.
4.4. Pabrėžė, kad vertinant galimybę taikyti ANK 417 straipsnio 7 dalį, nėra nustatytas esminis nusižengimo požymis – konkretus šoninis atstumas. Pareiškėjo nurodomas apie 70 cm (vėliau - 80 cm) šoninis atstumas yra grindžiamas subjektyviu įspūdžiu. Jis nebuvo nustatytas jokiu sertifikuotu matavimo prietaisu, o pats pareiškėjas pripažįsta, kad tai yra jo asmeninis vertinimas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo naudotas „Garmin Varia“ įrenginys yra sertifikuotas ir pritaikytas objektyviam šoninio atstumo matavimui administracinėse bylose. Nesant patikimų techninių charakteristikų ir sertifikavimo, šio įrenginio duomenys negali būti laikomi pakankamais ir leistinais įrodymais. Institucijos pateiktas skaičiavimas taip pat nėra objektyvus įrodymas. Aritmetinis kelio pločio (3,47 m) ir automobilio pločio (200,75 cm) atėmimas suformuoja tik abstraktų „likutinį“ plotį iki kelkraščio (146,25 cm), tačiau jis nėra ir negali būti tapatinamas su realiu šoniniu atstumu tarp automobilio ir dviratininko. Šis skaičiavimas ignoruoja esmines faktines aplinkybes: dviratininko faktinę padėtį eismo juostoje, jo važiavimo atstumą nuo kelkraščio, dviračio vairo plotį, transporto priemonės judėjimo trajektoriją lenkimo momentu (kairiuoju ratu išvažiavo už vidurio linijos). Todėl toks skaičiavimas yra ne faktinis nustatymas, o teorinė prielaida.
4.5. Pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas darytas plačiu kampu, kuris iškreipia erdvinį vaizdą ir gali sudaryti klaidingą įspūdį apie realius atstumus. Aplinkybė, kad vairuotojas lenkdamas išvažiavo už vidurio linijos, savaime neleidžia nustatyti šoninio atstumo pagal pateiktus institucijos skaičiavimus. Be to, pateiktas vaizdo įrašas yra tik 5 sekundžių trukmės, todėl jis neatspindi visos lenkimo situacijos. Tokios trukmės fragmentas negali būti laikomas pakankamu ir patikimu pagrindu objektyvioms išvadoms daryti. Ekspertizė negali būti skiriama siekiant „sukurti“ įrodymus, kurių nėra, ypač kai pirminė medžiaga (5 sek. įrašas) yra akivaizdžiai tam nepakankama.
4.6. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sistemingai teikia analogiškus pareiškimus įvairioms policijos įstaigoms dėl tariamo kitų eismo dalyvių pavojingo vairavimo, neva sukėlusio jam išgąstį ar neturtinę žalą. Tokie pareiškimai yra teikti ne mažiau kaip 100 kartų (ką jis pats patvirtino vykusio posėdžio metu), kas akivaizdžiai išsiskiria iš įprastų eismo dalyvių elgesio ir leidžia vertinti, kad toks pareiškėjo elgesys nėra atsitiktinis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas galimai piktnaudžiauja jam suteikta teise inicijuoti administracinių nusižengimų tyrimus, siekdamas imituoti tariamas avarines situacijas ar susiklosčiusį pavojų, kurio faktiškai nebuvo. Tokia sisteminga ir masinė praktika leidžia manyti, jog pareiškėjas gali sąmoningai imituoti tariamai pavojingas situacijas siekdamas gauti asmeninę piniginę naudą (pareiškėjas administracinėse bylose reikalauja neturtinės žalos atlyginimo) arba sukelti nepagrįstas pasekmes kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo paaiškinimai ir subjektyvus situacijos vertinimas turi būti vertinami itin kritiškai, nes jie negali būti laikomi patikimais ar objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais pavojingos situacijos faktą.
4.7. Pažymėjo, kad analogiškoje byloje ir faktinėje situacijoje (pagal to paties pareiškėjo skundą) Kauno apygardos teisme jau buvo nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-280-593/2025, kurioje teismas priėmė sprendimą netaikyti administracinės atsakomybės už tariamai nesaugų dviratininko lenkimą. Šioje byloje buvo vertinamos analogiškos aplinkybės, susijusios su vaizdo įrašo ribota apimtimi, šoninio atstumo nenustatymu ir subjektyviu pareiškėjo situacijos vertinimu, ir konstatuota, kad administracinio nusižengimo sudėtis nėra įrodyta. Teismas šioje byloje pasisakė, kad papildomas šio administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Pažymėtina, kad eismo įvykio dalyviai pateikia prieštaringus įvykio vertinimus, o šie prieštaravimai negalėtų būti objektyviai pašalinti net ir atlikus papildomus proceso veiksmus, tokius kaip parodymų patikrinimas įvykio vietoje ar autotechninė ekspertizė, kadangi jų rezultatai būtų tikėtini, apytiksliai ir nepaneigtų esamų prieštaravimų. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Šios bylos aplinkybės atitinka faktinę šios bylos situaciją, todėl teismo argumentai turi esminę reikšmę vertinant situaciją.
4.8. Skundo autoriaus vertinimu, nėra galimybės neabejotinai nustatyti nei KET 126 punkto pažeidimo, nei pavojingo vairavimo sudėties. Kilusios abejonės dėl esminių bylos aplinkybių turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kadangi administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo nustatyta, ekspertizės skyrimas reikštų bandymą papildomai formuoti galimą pažeidimą, o ne vertinti jau esančius įrodymus, kas prieštarautų nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo, procesinio ekonomiškumo ir teisinio tikrumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi dėl bylos grąžinimo papildomam tyrimui, kadangi šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Net ir nesant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo yra matoma, kad atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertas nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį K. J. atžvilgiu.
5.2. Pažymėjo, kad pateiktuose ekranvaizdžiuose darytuose iš vaizdo įrašo, kurį pateikęs nukentėjusysis, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Iš vaizdo įrašo matoma, kad nukentėjusysis važiuoja arčiau kelkraščio, savo pareiškime nurodo, kad automobilis pro jį pravažiavo apie 70 cm šoniniu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 3,47 metrai pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis (https://www.carsized.com/en/cars/compare/toyota-rav4-2019-suv-swb-vs-toyota-landcrui ser-prado-2018-suv/front/) yra 185,5 cm (įskaitant veidrodėlių plotį 216 cm). Automobilis eismo juostoje neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio matmenų užėmė apie 200,75 cm.
5.3. Atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį Nr. eAN2-280-593/2025, kurioje bylos aplinkybių duomenimis praktiškai identiškoje įvykio situacijoje buvo paliktas institucijos nutarimas, vairuotojui byla nutraukta, nesant ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Šioje byloje: dviratininką apie 94 km/h greičiu lenkė mikroautobusas Ford, dviratininkas buvo nurodęs, jog automobilis jį lenkė nesaugiai – pravažiavo apie 70-80 cm atstumu nesilaikydamas KET 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu.
5.4. Teigia, kad nagrinėjimu atveju byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog K. J. automobiliu lenkdamas dviratininką, paliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas, t. y. tikėtino šoninio atstumo nustatymas – neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl K. J. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Taigi atliekant papildomus tyrimo veiksmus ir nustatinėjant tikėtiną šoninį atstumą tarp dviratininko ir transporto priemonės būtų pertekliniai veiksmai, nekeičiantys nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo. Duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės.
5.5. Sutinka, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra, dėl šių veiksmų teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties buvimo/nebuvimo K. J. būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto nesilaikymo. Tačiau byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog K. J. automobiliu lenkdamas dviratininką, paliko tokį tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas, t. y. tikėtino šoninio atstumo nustatymas – neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl K. J. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu. Staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, kaip nurodo A. A., vaizdo įraše neįžvelgiama, mano, jog nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad K. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties.
5.6. Abiejų eismo dalyvių šio įvykio vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą, pvz. paskyrus autotechninę ekspertizę, atlikus parodymų patikrinimą vietoje, kadangi būtų gauti tikėtini, apytiksliai duomenys. Taip pat pažymi, kad tyrimas negali būti begalinis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą A. A. prašo šį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Atsiliepime nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi jokia forma nesprendė vairuotojo veiksmų kvalifikavimo bei atsakomybės taikymo klausimo. Teismas aiškiai pasisakė, kad policijos įstaiga turi ištirti įvykį, nustatyti faktines aplinkybes (konkrečiai – šoninį dviratininko lenkimo atstumą) ir tik tuomet priimti procesinį sprendimą. Apie situacijos pavojingumą, realią grėsmę galima spręsti tik nustačius minėtas faktines aplinkybes. Esminis KET 126 punkto pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kurį privalu nustatyti ir tokio veiksmo atlikimas negali būti laikomas pertekliniu byloje. Neapsiribojant pareiškėjo, ar galimo pažeidėjo samprotavimais turi būti atliktas objektyvus tyrimas, kurį ir pavedė atlikti apylinkės teismas. Pabrėžė, kad analogiškų bylų atvejais, pateiktas vaizdo įrašas ir jo trukmė ekspertams buvo pakankami ne tik šoninio atstumo nustatymui, bet ir transporto priemonės greičiui, jos judėjimo trajektorijai nustatyti.
6.2. Atkreipė dėmesį, kad teiktų pranešimų kiekis niekaip nešalina policijos įstaigos pareigos ištirti kiekvieną pranešimą. Mano, kad automobilio vairuotojas siekdamas išvengti atsakomybės priešinasi objektyvaus tyrimo atlikimui.
6.3. Prašo vadovautis teismų praktika analogiškose Kauno apygardos teismo priimtose bylose, t. y. 2025 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. AN2-160-1049/2025; 2025 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. eAN2-233-999/2025; 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis byloje Nr. eAN2-257-926/2026; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. eAN2-385-737/2025.
7. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti viršininko funkcijas, A. Č. iš dalies sutinka su K. J. įgalioto atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliaciniu skundu.
7.1. Atsiliepime aptarė ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją teismų praktikoje. Atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų.
7.2. Nesutinka su apelianto argumentu, kad vairuotojas laikėsi Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų ir nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, kadangi net ir neatlikus papildomų tyrimo veiksmų iš vaizdo įrašo akivaizdžiai yra matoma, kad lenkimo metu nebuvo išlaikytas privalomas 1,5 metro atstumas. Todėl teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų trauktinas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo.
7.3. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo naikinti institucijos nutarimo, policijos įstaigai pavedant atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliaciniai skundai netenkinami
8. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti du apeliaciniai skundai, tačiau tiek Institucija, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucijos teigimu, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog dviratininko lenkimas atliktas saugiu atstumu, o taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė šoninio atstumo reikalavimų, tačiau būtinumo atlikti papildomus veiksmus šioje byloje neįžvelgia, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas apskritai neigia šiuo atveju buvus kokiam nors pažeidimui, dėl ko pritaria Institucijos sprendimui nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, grąžino pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas aiškiai apibrėžė, kokios aplinkybės šioje administracinio nusižengimo byloje reikalauja papildomo tyrimo siekiant objektyvaus, tikslaus analizuojamos situacijos vertinimo ANK įtvirtintų pažeidimų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą Institucijai papildomai tirti.
11. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
12. Iš pareiškėjo A. A. kreipimosi į policijos įstaigą, jo skundų turinio ir apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jis yra įsitikinęs, jog 2025 m. gegužės 23 d., apie 18.07 val., jam važiuojant dviračiu kelyje (duomenys neskelbtini) jį nesaugiai lenkė automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas 1,5 metro saugaus šoninio atstumo, kaip nurodyta KET, dėl ko K. J. vairuojama transporto priemonė sukėlė pavojingą situaciją dviratininko saugumui ir šis buvo priverstas keisti važiavimo greitį, kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. neginčija, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė dviratininką, nors šio įvykio tiksliai nepamena, pavojingo ar chuliganiško vairavimo nepripažįsta, tokios tyčios neturėjo, o konkretaus šonininio atstumo subjektyvaus skaičiavimo, remiantis tikėtinomis prielaidomis taip pat nepripažįsta.
13. KET 126 punkte įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Taigi, akivaizdu, kad KET 126 punkte aptartas reglamentavimas yra privalomas.
14. Šiuo atveju ginčas kyla dėl to, ar lenkimo metu buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių 126 punkte nurodyto saugaus atstumo ir ar dėl automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo atlikto lenkimo manevro buvo sukeltas pavojus dviratininko saugumui. Institucijos įsitikinimu, lenkimas buvo atliktas pažeidžiant šoninį atstumą, tačiau pavojaus dviratininkui nesukėlė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, konstatuoja, kad pagal šiuo metu administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis tokios kategoriškos išvados padaryti visgi negalima. Pareiškėjas nuosekliai tvirtina, kad dėl automobilio vairuotojo atlikto lenkimo manevro jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, turėjo balansuoti, stabdė, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Medžiagos duomenimis, įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715, pateiktoje lenkimo foto nuotraukoje matyti, kad minėto prietaiso rodmenimis, dviratininko greitis vertinamos lenkimo situacijos metu buvo 24 km/h, tuo tarpu automobilio 108 km/h. Atsižvelgiant į nurodytų greičių parametrus, A. A. teiginiai, apie balanso praradimą, išvažiavimą į kelkraštį, bei jam sukeltą nesaugumą, negali būti besąlygiškai atmetami. Tokiu būdu, negali būti kategoriškai tvirtinama, kad K. J. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi pati Institucija sutinka, jog vairuotojas pažeidė KET 126 punkto reikalavimą dėl ne mažesnio kaip 1,5 m šoninio atstumo apvažiuojant dviratininką laikymosi. Visgi, šoninio atstumo paskaičiavimai šiuo atveju negali būti preliminarūs, todėl nesutiktina su apeliantų nuomone, jog papildomų veiksmų atlikimas šioje byloje, t. y. tikslaus šoninio atstumo išmatavimas, nėra tikslingas. Priešingai, esminis KET 126 punkto pažeidimo parametras yra šoninis lenkimo atstumas, kurį privalu nustatyti ir tokio veiksmo atlikimas negali būti laikomas pertekliniu byloje. Nors policijos pareigūnai sudarė eismo įvykio schemą, tačiau joje nėra užfiksuotos automobilio ir dviratininko padėtys lenkimo metu, dėl ko ši schema nėra informatyvi sprendžiant konkretaus šoninio atstumo klausimą. Be to, šiuo atveju reikia vertinti ne tik konkrečius atstumus, bet ir faktiškai dviratininkui sukeltą pavojų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklių 126 punkto, bet ir į Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. O tam, kad daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl to, ar K. J. veiksmuose yra, ar nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, ar kito nusižengimo požymiai, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, itin reikšmingus nusižengimo sudėties požymiams konstatuoti.
15. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį į ANK 569 straipsnio 2 dalį, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju Institucija iš esmės savo iniciatyva neatliko būtinų procesinių veiksmų, išskyrus formalų įvykio schemos subraižymą, K. J. rašytinių paaiškinimų gavimą, kas negali būti vertinama kaip aktyvus ir efektyvus įrodymų rinkimas. Sutiktina, kad ekspertinis vertinimas savaime nėra būtinas kiekvienu atveju, tačiau jam tenka svarbus vaidmuo, kai esamais tyrimo duomenimis nepavyksta objektyviai pašalinti iškilusių prieštaravimų. Juolab, kad teismų praktika nuosekliai įpareigoja administracinio nusižengimo bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją neapsiriboti nominaliu bylos medžiagos vertinimu, o imtis visų aktyvių priemonių būtinų teisingo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju nustatyti analizuojamo lenkimo metu buvusį šoninį atstumą tarp lenkiančiosios transporto priemonės ir dviratininko. Tai, kad K. J. automobilyje „Toyota RAV4“ yra įdiegta aktyvios saugos sistema- Pre-Collision System (PCS), nepagrindžia pastarojo teiginių, jog pavojingo lenkimo nebuvo. Teismo posėdyje K. J. patvirtino, jog nėra tikras ar ši sistema yra sureguliuota pagal atstumus, kurie numatyti KET lenkimo metu. Apygardos teismo vertinimu, tokios sistemos egzistavimas pats savaime nepatvirtina, jog transporto priemonės vairuotojas laikėsi KET, kaip to pateiktu skundu norėtų apeliantas.
16. Skunduose taip pat dėstomi argumentai, kad A. A. yra pateikęs didelį kiekį analogiškų pareiškimų, tokiu būdu siekia pasipelnyti, nepanaikina ir nekeičia Institucijos pareigos kiekvieną konkretų pareiškimą nagrinėti individualiai ir užtikrinti, kad būtų išanalizuotos visos konkretaus administracinio nusižengimo byloje svarbios aplinkybės. Analogiškai pasisakytina ir dėl skunduose nurodyto vieno teismų praktikos pavyzdžio, konkrečiai Kauno apygardos teismo nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. eAN2-280-593/2025 ir joje 2025 m. rugpjūčio 27 d. priimtos nutarties. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekviena situacija yra individuali, skiriasi įvykio vieta, įvykyje dalyvavusių transporto priemonių techninės charakteristikos, važiavimo greičiai, jų išsidėstymas kelyje lenkimo metu ir panašiai, todėl ir sprendimas kiekvienu atveju turi būti individualus, įvertinus surinktų duomenų visumą, kuri šioje byloje analizuojamu atveju yra ribota tinkamo galutinio sprendimo priėmimui.
17. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Institucijos skubotas sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos yra iš esmės nepagrįstas, o administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, nesurinkti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti/paneigti, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas ar kitas administracinis nusižengimas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą grąžino Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinių skundų netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.