- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-2089-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08211-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- P. V. S., G. A., D. E. A., P. G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-16875-1088/2021 pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – P. V. S., G. A., D. E. A., P. G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. S. 2020 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad jis po dėdės A. S. mirties (1991 m. (duomenys neskelbtini) d.) priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14360-752/2020 pareiškėjo pareiškimas patenkintas. Tačiau, praėjus beveik vieneriems metams, 2021 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismas atnaujino procesą minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 9 punkto pagrindais.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ prašė, atnaujinus procesą byloje, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškimą. Nurodė, kad palikėjas A. S. mirė 1991 m. (duomenys neskelbtini) d., todėl paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos. A. S. testamento nebuvo sudaręs, pareiškėjas P. S., būdamas A. S. sūnėnas, nebuvo priskiriamas įstatyminių įpėdinių ratui, todėl neturėjo teisinio pagrindo priimti palikimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas P. S. prašė palikti galioti 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, taip pat prašė spręsti bylą vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-998-544/2017.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė priimti sprendimą visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus. Nurodė, kad pareiškėjas galimai atliko aktyvius veiksmus ir išreiškė valią, pradėdamas faktiškai valdyti po dėdės A. S. mirties likusį turtą.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė priimti sprendimą visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
7. Kiti suinteresuoti asmenys nuomonės nagrinėtu klausimu nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-14360-752/2020 ir šią civilinę bylą nutraukė.
9. Teismas sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias pareiškėjas P. S. nė jokiu palikimo priėmimu būdu negalėjo paveldėti pagal įstatymą palikėjo turto, nes jis negalėjo būti įpėdiniu apskritai. Todėl net ir teismui šioje byloje nustačius faktą, kad pareiškėjas palikėjo turtą faktiškai priėmė valdyti, jis vis tiek netampa įpėdiniu pagal įstatymą ir jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismo vertinimu, bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių, teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
11. Teismas pažymėjo, kad nesivadovauja pareiškėjo atstovės nurodoma Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kadangi nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodomoje, nėra sprendžiamas notaro atsisakymo atlikti veiksmus – užvesti paveldėjimo bylą egzistuojant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pagrįstumo klausimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. S. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. priimtą nutartį, taip pat panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. priimtą nutartį, VĮ Turto banko prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo atnaujinti proceso VĮ Turto banko prašymu, kadangi VĮ Turto bankas jau nuo 2019 m. žinojo, kad pareiškėjas siekia paveldėti savo dėdės A. S., mirusio 1991 m. (duomenys neskelbtini) d., turtą ir tam neprieštaravo. Priešingai, kitose tuo pačiu tikslu užvestose civilinėse bylose teikė procesinius dokumentus, kuriuose nurodydavo, kad palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas, taip pat, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad notaras nepagrįstai atsisakė užvesti paveldėjimo bylą, VĮ Turto bankas neprieštaraus P. S. skundo patenkinimui;
1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi ankstesnėse bylose nustatytas aplinkybes vertino iš naujo. T. y., anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą (kad P. S. tėvas V. S. yra A. S. brolis), kuris „turės juridinę reikšmę – tvarkant A. S. palikimą“, taip pat, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 19 d. įpareigojo Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarę Birutę Germanavičienę užvesti paveldėjimo bylą po A. S. mirties.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinės instancijos teismo prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus.
14. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamų nutarčių materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
16. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atnaujintas procesas civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 9 punkto pagrindais, panaikintas sprendimas ir civilinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje, kurioje buvo nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, sprendė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, pagal kurias pareiškėjas P. S. nė jokiu palikimo priėmimu būdu negalėjo paveldėti pagal įstatymą palikėjo turto, nes jis negalėjo būti įpėdiniu apskritai. Todėl net ir teismui šioje byloje nustačius faktą, kad pareiškėjas palikėjo turtą faktiškai priėmė valdyti, jis vis tiek netampa įpėdiniu pagal įstatymą ir jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių. Apeliantas yra įsitikinęs, kad procesas byloje negalėjo būti atnaujintas VĮ Turto banko prašymu, nes ši įmonė nė viename ankstesniame ginče nekvestionavo apelianto teisės priimti mirusio dėdės palikimą. Kita vertus, net ir atnaujinus procesą, teismas negalėjo panaikinti savo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kadangi jis iš esmės paneigė kitose bylose nustatytas aplinkybes, susijusias su jo teise priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais apelianto argumentais.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartyje, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 2001 m. CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2001 m. CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl A. S., mirusio 1991 m. (duomenys neskelbtini) d., palikimo priėmimo, todėl vadovautinasi 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
19. Pagal 1964 m. CK įtvirtintas nuostatas, jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais, remiantis teise (lot. ipso jure) pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK 567–573 straipsniai). Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju testamentas nebuvo paliktas, paveldėjimas galimas tik 1991 m. (duomenys neskelbtini) d. galiojusio 1964 m. CK nuostatų pagrindu. 1964 m. CK 573 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad, „paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis po jo mirties; antrosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. <…> Prie įstatyminių įpėdinių priskiriami nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Jeigu yra kitų įpėdinių, jie paveldi lygiomis su šaukiamos paveldėti eilės įpėdiniais. Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam jų tėvui (motinai), paveldint pagal įstatymą. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami prie įtėvio vaikų ir jų palikuonių. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę, taip pat jo broliai ir seserys pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties“. Taigi, minėta teisės norma palikėjo brolių ir seserų vaikų (sūnėnų ir dukterėčių) nepriskyrė prie įstatyminių įpėdinių, turinčių tiesioginę teisę paveldėti.
20. Teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo metu apeliantas P. S. negalėjo būti įpėdiniu ir negalėjo paveldėti palikėjo – savo dėdės (tėvo brolio) A. S. – turto pagal įstatymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net teismui šioje byloje nustačius faktą, kad pareiškėjas palikėjo turtą faktiškai priėmė valdyti, jis vis tiek netampa įpėdiniu pagal įstatymą ir jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
21. Vien tai, kad VĮ Turto bankas ankstesnėse bylose nekvestionavo pareiškėjo teisės paveldėti A. S. turtą ar teismai kitose bylose sprendė klausimus dėl giminystės ryšio nustatymo ir A. S. paveldėjimo bylos užvedimo, nereiškia, jog pareiškėjas P. S. įgijo teisę priimti A. S. palikimą. Priešingas aiškinimas pažeistų vieną pagrindinių teisės principų – iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių.
22. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti nei Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį, nei 2021 m. spalio 29 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartyss paliktinos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 26,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Atmetus apelianto P. S. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 26,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. spalio 29 d. nutartis palikti nepakeistas.
Priteisti į valstybės biudžetą iš P. S., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,02 Eur (dvidešimt šešis Eur 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.