Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui P. S., suinteresuotiems asmenims P V. S., G. A., D E. A., P G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims P V. S., G. A., D E. A., P G. S., dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai, pareiškėją atstovavo advokato padėjėja, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintą pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad 1991 m. birželio 9 d. mirė A. S., jis buvo pareiškėjo dėdė, t.y. pareiškėjo tėvo V. S. brolis. A. S. vaikų neturėjo, jo sutuoktinė A. S. mirė 1986 m. sausio 20 d. Pareiškėjo tėvas V. S. mirė 1991 m. birželio 6 d. Po A. S. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. A. S. testamento nepaliko, įstatyminiai įpėdiniai į notarą nesikreipė, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas nurodė, kad po dėdės mirties jis priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t.y. ir toliau rūpinosi, tvarkė ir prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą - pastatą (duomenys neskelbtini), Kaunas, perėmė likusius jo asmeninius daiktus ir namų apyvokos reikmenis, minėtą turtą valdo iki šiol.

Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo P. S. atstovės paaiškinimai, liudytojos G. S. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga: V. S. ir M. S. mirties įrašai; A ir A. S. santuokos liudijimas ir A. S. mirties liudijimas; Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie pareiškėjo gimimą, pareiškėjo gimimo akto įrašas Nr. 47 bei pareiškėjo gimimo įrašas Lukšių valsčiaus knygoje; VĮ Registrų centras pažyma apie pareiškėjo vaikus; Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie A. S. gimimo duomenų nebuvimą; Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. S. ir A. S. yra broliai; VĮ Registrų centras pažyma apie tai, kad duomenų apie A. S. giminaičius nėra; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kad pastatas, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), registruotas A. S. vardu; Testamentų registro išrašas, kad A. S. testamento nebuvo sudaręs; Kauno regioninio valstybės archyvo informacija, kad po A. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Nagrinėjamu atveju, po A. S. mirties P. S. įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, byloje nėra duomenų, kad po A. S. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atstovės paaiškinimus posėdžio metu bei liudytojos parodymus, darytina išvada, jog P. S. liko jo dėdės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas Kauno m., (duomenys neskelbtini), bei visi mirusiojo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą P. S. išreiškė aktyviais veiksmais, nes jis turtą valdė savo nuožiūra, kaip vienintelis savininkas naudojosi pastatu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad į palikėjo A. S. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.

Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad P. S. po savo dėdės A. S. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po dėdės A. S., gim. 1901 m. birželio 23 d., mirties 1991 m. birželio 9 d., priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.