Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje procesas atnaujintas, pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. V. S., G. A., D. E. A., P. G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14360-752/2020 pareiškėjo pareiškimas patenkintas.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje e2YT-14360-752/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 9 punkto pagrindais.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ prašo atnaujinus procesą byloje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškimą. Nurodo, kad palikėjas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja 1965 m. civilinio kodekso normos. A. S. testamento nebuvo sudaręs, pareiškėjas P. S., būdamas A. S. sūnėnas, nebuvo priskiriamas įstatyminių įpėdinių ratui, todėl neturėjo teisinio pagrindo priimti palikimą. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašyme palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė palikti galioti 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, taip pat prašė spręsti bylą vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2S-998-544/2017.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. S., kuris buvo pareiškėjo dėdė, t. y. pareiškėjo tėvo V. S. brolis. A. S. vaikų neturėjo, jo sutuoktinė A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. S. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). A. S. testamento nepaliko, įstatyminiai įpėdiniai į notarą nesikreipė, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą nurodė, kad po dėdės mirties jis priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. ir toliau rūpinosi, tvarkė ir prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą - pastatą (duomenys neskelbtini), perėmė likusius jo asmeninius daiktus ir namų apyvokos reikmenis, minėtą turtą valdo ir dabar.

9. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi, ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos.

10. Palikėjas A. S. testamento nebuvo sudaręs. 1964 m. CK 567 straipsnis nustatė, kad jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. 1964 m. CK 571 straipsnis nustatė, kad įpėdiniais paveldint pagal įstatymą gali būti piliečiai, kurie yra gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 573 straipsnis nustatė įstatyminių įpėdinių ratą: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; antrosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės. Pareiškėjas P. S. yra palikėjo A. S. sūnėnas, todėl nepatenka į asmenų, galinčių paveldėti 1964 m. CK 573 straipsnio pagrindu, sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad teismai, aiškindami ir taikydami nurodytą teisės normą, savo iniciatyva negali išplėsti įstatyminių įpėdinių, paveldinčių po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, sąrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taigi, darytina išvada, jog palikimo atsiradimo metu pareiškėjas P. S. nė jokiu palikimo priėmimu būdu negalėjo paveldėti pagal įstatymą palikėjo turto, nes jis negalėjo būti įpėdiniu apskritai. Todėl net ir teismui šioje byloje nustačius faktą, kad pareiškėjas palikėjo turtą faktiškai priėmė valdyti, jis vis tiek netampa įpėdiniu pagal įstatymą, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas.

11. Pripažinus, kad pareiškėjas P. S. palikimo atsiradimo po A. S. mirties metu nebuvo palikėjo nei testamentinis nei įstatyminis įpėdinis ir pretenduoti į jo palikimą negalėjo, palikimo atsiradimo metu neturėjo subjektyvinės teisės paveldėti, todėl bet kokie buvę ar nebuvę faktiniai palikimo priėmimo veiksmai, atlikti asmens, neturinčio teisės paveldėti, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali sukelti teisinių palikimo priėmimo pasekmių. Teismas pareiškėjo atstovės nurodoma Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nesivadovauja, kadangi nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodomoje, nėra sprendžiamas notaro atsisakymo atlikti veiksmus – užvesti paveldėjimo bylą egzistuojant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamu atveju, atnaujinus byloje procesą ir nustačius aplinkybes, leidžiančias pripažinti, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukurti teisinių pasekmių, ir atsižvelgdamas į tai, kad teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie nesukels teisinių pasekmių, teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas panaikinamas ir civilinė byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293 straipsnio 1 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi, 371 straipsniu, teismas,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2YT-14360-752/2020.

Civilinę bylą nutraukti.

Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.