- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-998-544/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-283-03138-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- notarės G, Marijampolės trečiojo biuro
- Pareiškėjas
- O. B. I.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-998-544/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens notarės G. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4725-374/2017 pagal pareiškėjos O. B. I. patikslintą skundą suinteresuotiems asmenims Marijampolės trečiojo biuro notarei G. S. ir VĮ „Turto bankui“ dėl notaro veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2017 m. birželio 5 d. pareiškėja O. B. I. notarei G. S. pateikė prašymą dėl paveldėjimo bylos užvedimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-1931-985/2017 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja O. B. I. po dėdės A. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Notarė G. S. 2017 m. birželio 7 d. nutarimu pareiškėjos prašymą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atmetė. Nurodė, kad palikimo atsiradimo metu pagal galiojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas pareiškėja nebuvo tinkama įpėdinė, kadangi tuo metu dukterėčios ir sūnėnai nebuvo priskiriami prie įstatyminių įpėdinių. Taigi pareiškėja O. B. I. negalėjo paveldėti savo dėdės turto, dėl ko nėra pagrindo užvesti paveldėjimo bylą bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.Nesutikdama su šiuo notarės nutarimu, pareiškėja Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundą prašydama panaikinti 2017 m. birželio 7 d. notarės G. S. nutarimą, kuriuo atmestas jos prašymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos O. B. I. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų tenkino ir panaikino 2017 m. birželio 7 d. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės G. S. nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamos ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2YT-1931-985/2017 duomenys rodo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1931-985/2017, kuriuo nustatytas vienas iš juridinių faktų, kad O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, yra įsiteisėjęs ir būtent jo pagrindu pareiškėja prašė užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo vykdyti visi asmenys, todėl įsiteisėjusio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo teisėtumo klausimas šioje civilinėje byloje nėra ir negali būti sprendžiamas. Atsižvelgdamas į tai, kad notarės motyvai, kvestionuojantys įsiteisėjusį teismo sprendimą, negali būti pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymui, teismas padarė išvadą, jog notarė neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė notarė G. S. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos O. B. I. skundą dėl jos veiksmų atmesti kaip nepagrįstą, o, teismui manant, kad pareiškėja O. B. I. turi teisę paveldėti turtą po savo dėdės A. V. mirties, skundžiamą nutartį pakeisti ir įpareigoti notarę užvesti paveldėjimo bylą po A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą O. B. I., teismui nurodant konkretų įstatyme numatytą paveldėjimo pagrindą, kuriuo notarė turėtų vadovautis išduodama šį paveldėjimo teisės liudijimą.Apeliantė pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje panaikindamas notarės nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nepagrįstai neįpareigojo notarės atlikti jokio konkretaus notarinio veiksmo, nors tokia teismo pareiga aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta CPK XXXI skyriaus nuostatose. Teismui patenkinus skundą dėl notaro veiksmų, vien panaikinti notaro nutarimą, kuriuo atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, neužtenka, nes taip nesukeliama jokių materialinių teisinių padarinių. Kartu notarė nurodo, jog palikimas po A. V. mirties atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. jo mirties dieną, o tuo metu galiojo ne dabartinis CK, o CK, įsigaliojęs 1965 m. sausio 1 d., kurio 573 straipsnis prie įstatyminių įpėdinių nepriskyrė dukterėčių ir sūnėnų, todėl jie mirusių tetų ar dėdžių turto paveldėti negalėjo. Taigi ir šiuo atveju nebuvo pagrindo užvesti paveldėjimo bylą bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi pareiškėja negalėjo paveldėti turto palikimo atsiradimo metu pagal įstatymą.Kartu notarė sutinka su CPK 18 straipsnio nuostatomis, tačiau pabrėžia, jog, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė juridinę reikšmę turinį faktą, kad dukterėčia priėmė palikimą po dėdės mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, tačiau tai negali būti vienintelis pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad asmuo galėtų paveldėti, jis turi ne tik priimti palikimą, bet ir turėti teisę paveldėti pagal įstatymą arba pagal testamentą. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, negali pakeisti civilinio kodekso nuostatų dėl įpėdinių eilių, juo labiau, kad notaras pagal formuojamą teismų praktiką gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Atsiliepimu pareiškėja O. B. I. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir taikė CK nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį panaikinti notarės nutarimą, kuris suponuoja pareigą užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu, esant suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankui“, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kurių tikslas - palikimo priėmimas ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, nustatymo, kad po M. V. mirties palikimą priėmė sutuoktinis A. V. faktiškai pradėjęs turtą valdyti, o po A. V. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja (dukterėčia) faktiškai pradėdama valdyti turtą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po M. V., (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis A. V. faktiškai pradėjęs turtą valdyti ir kad O. B. I. priėmė palikimą, atsiradusį po dėdės A. V. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Iš „Liteko“ sistemos duomenų kartu matyti, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 30 d. ir po to pareiškėja kreipėsi į Marijampolės trečiąjį notaro biurą su prašymu užvesti paveldėjimo bylą bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuotas asmuo notarė G. S. 2017 m. birželio 7 d. nutarimu atsisakė šiuos veiksmus atlikti. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas vertino, jog toks notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas ir panaikino notarės 2017 m. birželio 7 d. nutarimą.Atskiruoju skundu notarė tvirtina, kad pirmosios priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kadangi neatsižvelgė į tai, jog pagal palikimo po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (1965 m. CK 573 straipsnis) dukterėčios, kuo šiuo atveju yra pareiškėja O. B. I., ir sūnėnai nebuvo priskiriami įstatyminiams įpėdiniams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodomomis teisės aktų nuostatomis, tačiau pabrėžia, jog CPK 18 straipsnis įtvirtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ką visiškai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi šiuo atveju įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytos aplinkybės yra privalomos ir notarams, juo labiau, kad aptariamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje tiesiogiai nurodyta, jog juridiniai faktai nustatomi dėl to, jog yra reikalingi paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatyti juridiniai faktai, yra įsiteisėjęs, dėl ko šiuo teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai taip pat nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-173/2010; Nr. 3K-3-579/2012 ir kt.), o byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų kreiptasi dėl šio proceso atnaujinimo, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar taikė materialinės ar procesinės teisės nuostatas, dėl ko galėjo priimti neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apeliantės atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-219/2011; Nr. 3K-3-643/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra susiklosčiusios kitokios faktinės bylos aplinkybės, kadangi egzistuoja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog pareiškėja yra priėmusi A. V. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Kartu šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje notarui neturi kilti abejonių dėl prašomų tvirtinti faktų turinio ir teisėtumo, nes jie jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu, o todėl visiems privalomu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgdamas į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas yra atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išties nenurodė, jog notarė yra įpareigojama užvesti paveldėjimo teisės bylą bei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, ką visiškai pagrįstai nurodo notarė G. S. atskirajame skunde. CPK 513 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens notarės G. S. neįpareigojo atlikti konkrečių notarinių veiksmų, dėl ko tą papildomai nustato apeliacinės instancijos teismas.Dėl kitų atskirojo skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės skundo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį iš esmės nepakeistą.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties rezoliucinę dalį papildyti nustatant:
Marijampolės trečiojo notaro biuro notarę G. S. įpareigoti atlikti notarinį veiksmą – užvesti paveldėjimo bylą po A. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą O. B. I..