Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2165-1080/2021 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams A. K. ir R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17. Atsakovo R. S. atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde aiškiai klaidina teismą, kad 2020 m. sausio 29 d. elektroninio laiško turinys buvo kitoks nei siekis geranoriškai (taikiai) išspręsti skolos padengimą.

17.2. Apeliantė įvardijo neva bankroto administratoriaus A. K. turimą suinteresuotumą pinigine nauda iš reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau nepagrindė tokių savo klaidingų samprotavimų įrodymais.

17.3. Apeliantė inicijavo civilinę bylą siekdama išvengti priteistos 15 834,92 Eur skolos su paskaičiuotomis palūkanomis sumokėjimo. Apeliantė nėra atsiskaičiusi nei su senuoju kreditoriumi BUAB „Biskaja“, nei su naujuoju kreditoriumi R. S., o patenkinus ieškinį ir panaikinus reikalavimo perleidimo sandorį, atsirastų pagrindas atnaujinti bankroto bylos procedūras paaiškėjus apie bendrovei priklausantį turtą (reikalavimo teisę į apeliantę).

17.4. Pirmos instancijos teismas pateiktus dokumentus įvertino pagal įrodymų vertinimą ir aiškinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kurių nepažeidė, todėl nėra pagrindo manyti, kad pirmos instancijos teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės (apeliantės) L. L. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės L. L. ieškinį atsakovams A. K. ir R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio pripažinimą negaliojančiu, ir tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1523-392/2019 (nurodomas naujasis elektroninės bylos numeris) UAB „Biskaja“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. K.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Biskaja“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei įmonės likvidatoriaus funkcijas ir veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 ir 32 straipsniuose, pavesta atlikti bankroto administratoriui.

23. BUAB „Biskaja“ bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš L. L. skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23552-545/2017 BUAB „Biskaja“ bankroto administratoriaus ieškinį tenkino ir iš L. L. BUAB „Biskaja“ naudai priteisė 15 834,92 Eur skolos su palūkanomis bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (15 834,92 Eur), jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

24. Kaip matyti iš bankroto byloje Nr. eB2-1523-392/2019 pateikto 2019 m. balandžio 11 d. BUAB „Biskaja“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, kreditorių susirinkime buvo nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistą reikalavimo teisę į L. L. pardavinėti laisvu pardavimu, skelbiant apie tai internetiniuose puslapiuose intervalais po dvi savaites nurodytomis kainomis (9 000 Eur, 7 000 Eur, 5 000 Eur, 3 000 Eur, 2 000 Eur), o nepardavus – parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas sprendimas dėl UAB „Biskaja“ pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 29 d.

25. Iš byloje turimos 2019 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kurią sudarė BUAB „Biskaja“ ir R. S., matyti, kad naujasis kreditorius R. S. įgijo iš pradinio kreditoriaus BUAB „Biskaja“ teisę reikalauti iš skolininkės L. L. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23552-545/2017 priteistos skolos ir palūkanų sumokėjimo.

26. Ieškovė 2020 m. liepos 29 d. pateikė prašymą Antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičių kontorai dėl vykdomosios bylos Nr. 0013/18/01562 pagal vykdomąjį raštą Nr.e2-23552-545/2017, išduotą 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 15834,92 Eur skolos ir 1303,67 Eur palūkanų išieškojimo iš L. L. UAB „Biskaja” naudai, nutraukimo. 2020 m. rugpjūčio 4 d. antstolis Vitalis Milevičius patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr.S-20-13-7799 pakeitė vykdomojoje byloje išieškotoją BUAB „Biskaja“ į naują išieškotoją – R. S..

Dėl ginčo esmės.

27. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė laikosi pozicijos, kad pagrindinis naudos gavėjas pagal ginčijamą sutartį buvo bankroto procedūrą vykdęs bankroto administratorius - atsakovas A. K., todėl, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovė turėjo papildomai įrodyti kitų asmenų suinteruotumą ginčijamu sandoriu. Savo poziciją apeliantė įrodinėja aplinkybėmis, kad atsakovas A. K. pirmąkart kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu praėjus pusmečiui po tariamo sandorio sudarymo, kai jo, kaip bankroto bylą administravusio asmens, įgaliojimai buvo pasibaigę; be to, kreipėsi kitomis, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybėmis.

28. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

30. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

31. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 11 d. BUAB „Biskaja“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, kreditorių susirinkime buvo nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistą reikalavimo teisę į L. L. pardavinėti laisvu pardavimu, 2019 m. rugpjūčio 1 d. BUAB „Biskaja“ ir atsakovas R. S. dėl nurodyto reikalavimo sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o 2020 m. liepos 31 d. atsakovas R. S. kreipėsi į antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės kontorą, nurodydamas, kad įgijo reikalavimo teisę į skolininkę L. L. ir atitinkamai pateikdamas antstoliui reikalavimo perleidimo sutartį. 2020 m. rugpjūčio 4 d. antstolis Vitalis Milevičius priėmė patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, pakeisdamas išieškotoją BUAB „Biskaja“ į naująjį išieškotoją – R. S..

32. Įvertinusi nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog naudos gavėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra atsakovas A. K. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į byloje pateiktą BUAB „Biskaja“ ir atsakovo R. S. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei įvertindamas faktą, kad atsakovas R. S. (reikalavimo teisės įgijėjas pagal cesijos sutartį) aiškiai ir nedviprasmiškai įgyvendino savo, kaip reikalavimo teisės įgijėjo, teises, ką patvirta aplinkybė, kad atsakovas R. S. kreipėsi į vykdomąją bylą vykdantį antstolį, prašydamas pakeisti išieškotoją, ir toks atsakovo R. S. prašymas buvo patenkintas. Taigi ta aplinkybė, kad išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pagal ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sutartį yra vykdomas išieškotojo R. S. naudai, paneigia apeliantės teiginį, kad naudos gavėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra atsakovas A. K..

33. Kaip jau minėta, apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, būtent ieškovė, reikalaudama pripažinti sandorį apsimestiniu, turėjo įrodyti šių sandorių egzistavimą. Pirma, teismas pastebi, kad apeliantė, nors ir nurodo, kad tikrasis naudos gavėjas yra BUAB „Biskaja“ bankroto administravimą vykdęs atsakovas A. K., savo procesiniuose dokumentuose iš esmės tiksliai neįvardijo, koks atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas, sandoris (vidinis sandoris), buvo sudarytas. Antra, apeliantė taip pat nenurodė vidinio sandorio teisinio likimo, kadangi pripažinus išorinį sandorį apsimestiniu, vidinis sandoris, priklausomai nuo šio sandorio atitikimo teisės normoms, automatiškai netampa negaliojančiu.

34. Apeliantė kaip apeliacinio skundo argumentą pateikė ir aplinkybę, kad atsakovas A. K. elektroniniu paštu pirmąkart kreipėsi į apeliantę praėjus pusmečiui po apsimestinio sandorio sudarymo, kai jo, kaip bankroto bylą administravusio asmens, įgaliojimai buvo pasibaigę - atsakovas A. K. susisiekė su apeliante elektroniniu paštu kitomis aplinkybėmis, t. y. pranešdamas apie tai, kad sistemoje pamatė apeliantės prašymą susipažinti su išnaginėta civiline byla, kuria iš apeliantės priteista skola.

35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktu susirašinėjimu, sprendžia, kad apeliantė, siekdama įrodyti apsimestinio sandorio sudarymą, selektyviai pateikia ir interpretuoja bylos duomenis. Nustatyta, kad 2020 m. sausio 29 atsakovas A. K. kreipėsi į ieškovę, informuodamas apie pamatytą apeliantės prašymą susipažinti su išnagrinėta byla, tačiau atsakovas A. K., be kita ko, tame pačiame laiške pasiteiravo apie galimybes apeliantės įsipareigojimą išspręsti taikiai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad į apeliantę, kaip į buvusią BUAB „Biskaja“ vadovę ir akcininkę, laišku kreipėsi buvęs įmonės administratorius (kaip nurodo atsakovas A. K., paprašytas atsakovo R. S.), atsižvelgiant į tai, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu antstolis vykdo išieškojimą iš apeliantės būtent išieškotojo R. S. naudai, nesudaro pagrindo išvadai, kad tikrasis naudos gavėjas pagal reikalavimo perleidimo sutartį yra A. K..

36. Apeliaciniame skundė apeliantė taip pat nurodė, kad su reikalavimo perleidimu susijusios aplinkybės apeliantei paaiškėjo tik tuomet, kai, nepavykus susitarti su atsakovu A. K. dėl reikalavimo teisės perleidimo kainos, 2020 m. liepos 29 d. ieškovės vardu buvo pateiktas prašymas antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės kontorai dėl vykdomosios bylos Nr.0013/18/01562 nutraukimo, kas, apeliantės teigimu, patvirtina apsimestinio sandorio egzistavimą.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės neturi įrodomosios reikšmės konstatuojant apsimestinio sandorio egzistavimą. Pažymėtina, kad vykdymo proceso nuostatos nenustato imperatyvių reikalavimų, per kokį laikotarpį po reikalavimo teisės perleidimo naujasis kreditorius turi kreiptis į antstolį dėl šalies vykdymo procese pakeitimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir dėl šio apeliacinio skundo argumento išsamiau nepasisako.

38. Apeliantė savo apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad nebuvo bankroto bylos šalimi, todėl nebuvo informuota apie priimtus kreditorių sprendimus ir laiku negalėjo ginčyti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio kreditorių susirinkimo sprendimo.

39. Kaip matyti iš pastarojo apeliacinio skundo argumento, apeliantė savo argumentais apie imperatyvių ĮBĮ nuostatų pažeidimą iš esmės kvestionuoja užbaigoje bankroto byloje priimtą ir nenuginčytą kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo kreditorių susirinkimas nustatė turto pardavimo tvarką ir kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ši apie bankroto byloje priimamus klausimus nežinojo ir negalėjo laiku jų ginčyti, negali sudaryti pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje kelti klausimus dėl jau kitoje byloje (BUAB „Biskaja“ bankroto byloje) priimtų procedūrinių sprendimų pagrįstumo. Nenustatyta, kad apeliantė, kaip buvusi „Biskaja“ akcininkė ir vadovė, žinodama apie iš jos priteistas sumas BUAB „Biskaja“ naudai, laikydama save suinteresuota bankroto procedūrų teisėtumu, būtų bent mėginusi kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydama susipažinti su bylos medžiaga (iki priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos), įrodinėjusi savo suinteresuotumą bankroto procedūrų teisėtumu ar ginčijusi kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išaiškinimams, sprendžia, kad apeliantės pastebėjimai apie pažeistas bankroto procedūrų imperatyvias nuostatas laikytini deklaratyviais ir neturinčiais reikšmės sprendžiant sandorio pripažinimo apsimestiniu klausimą.

40. Kai viena iš sandorio šalių siekia pripažinti sandorį negaliojančiu, nes jis yra apsimestinis pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, restitucijos taikymas priklauso nuo to, ar tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris (vidinis sandoris, arba tas, kurį pridengia apsimestinis sandoris) yra teisėtas. Tuo atveju, kai pripažinus negaliojančiu apsimestinį išorinį sandorį tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra neteisėtas, restitucija yra galima. Esant situacijai, kai tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra teisėtas – restitucija paprastai negalima, nes sandorio šalis saisto liekantis galioti tikrąją šalių valią atitinkantis vidinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

41. Kaip minėta, apeliantė taip ir nenurodė, koks tikrasis šalių valią išreiškiantis sandoris galimai apsimestiniu sandoriu buvo pridengtas (atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus, kad galutinis naudos gavėjas buvo atsakovas A. K., spręstina, kad vidinis sandoris, apeliantės vertinimu, turėtų būti sandoris, sudarytas BUAB „Biskaja“ ir A. K., kuris sandorio sudarymo metu vykdė BUAB „Biskaja“ bankroto administratoriaus pareigas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus reikalavimo perleidimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir nustačius, kad vidinis sandoris išties buvo sudarytas tarp BUAB „Biskaja“ ir BUAB „Biskaja“ bankroto administratoriaus pareigas ėjusio asmens, būtų taikoma restitucija ir, paaiškėjus apie BUAB „Biskaja“ dėl restitucijos gautą (grąžintą) finansinį reikalavimą, atsirastų pagrindas bankroto procedūras atnaujinti, dėl ko apeliantės skola neišnyktų. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė duomenų, kad bent kuriam iš kreditorių (naujajam kreditoriui ar BUAB „Biskaja“) būtų įvykdžiusi savo prievolę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą.

42. Atsižvelgdama į tai, kad naujasis kreditorius pagal reikalavimo perleidimo sutartį savo, kaip kreditoriaus, teises realizavo vykdymo procese, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė savo teiginių apie apsimestinio sandorio egzistavimą bei nepagrindė savo pozicijos, kad tikrasis naudos gavėjas iš apsimestinio sandorio yra atsakovas A. K..

Dėl bylos procesinės baigties.

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino nuostatas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio pripažinimą negaliojančiu, ir išsamiai bei visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės L. L. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45. CPK 98 striapsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

46. Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovams nepateikus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, atsakovų išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš apeliantės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

apeliantės L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.