Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams A. K. ir R. S. dėl sando pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Atkreipė dėmesį, kad net ir panaikinus tokį sandorį skolininkės prievolė neišnyktų, nes skolai sugrįžus išregistruotai įmonei, būtų savarankiškas pagrindas atnaujinti bankroto procesą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad įmonė turi turto.

8. Teigia, kad remiantis Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi ir 33 straipsnio 1 dalimi bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Atsakovas A. K. (buvęs BUAB Biskaja administratorius) perleido/pardavė reikalavimo teisę (į L. L.) pagal bendrovės kreditorių susirinkimo Nr. 2 nustatytą tvarką. Naujasis kreditorius R. S. teisėtai įsigijo reikalavimo teisę į L. L.). Ieškovė (skolininkė L. L.) nevykdo teismo sprendimo dėl skolos sumokėjimo naujajam kreditoriui R. S. bei tikisi teisme nepagrįstai užginčyti reikalavimo perleidimo sutartį.

12. Naujasis kreditorius R. S. žinodamas minėtą terminą ir antstolio vykdomą išieškojimą neskubėjo pranešti antstoliui apie kreditorių pasikeitimą vykdomojoje byloje Nr. 0013/18/01562. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutarties 5 punktą pradinis kreditorius įsipareigojo sumokėti pagrindiniam kreditoriui visas po šios Sutarties pasirašymo gautas pinigines sumas, kurias jis gavo pagal perleistą Reikalavimą, tai naujasis kreditorius R. S. buvo tikras, kad po 2019-08-01 UAB „Biskaja“ iš antstolio gautas sumas privalės sumokėti naujajam kreditoriui.

13. Naujasis kreditorius R. S. po reikalavimo teisės įgijimo, atsižvelgdamas į tai, kad su skolininke iki tol jokio kontakto neturėjo, tačiau suprasdamas, kad su skolininke iki tol bendravo bankroto administratorius A. K., paprašė šio asmens, esant progai, paklausti skolininkės, ar ji matytų galimybę geranoriškai padengti skolą. Atsakovas A. K. el. laiškus skolininkei parašė naujojo kreditoriaus prašymu ir to atsakovas R. S. visiškai neneigia. Naujasis kreditorius R. S. įsigijo parduodamą UAB „Biskaja“ reikalavimo teisę į L. L. už didžiausią pasiūlytą kainą, nepažeisdamas nei kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, nei UAB „Biskaja“ kreditoriaus valios. Todėl ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Biskaja“ pardavė reikalavimo teisę naujajam kreditoriui R. S. yra teisėta, pagrįsta ir atitinka tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesus.

14. Teismo posėdžio metų šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

15. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1972-781/2017 UAB „Biskaja“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. K.. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Biskaja“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei įmonės likvidatoriaus funkcijas ir veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 31 ir 32 straipsniuose pavesta atlikti bankroto administratoriui. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš L. L. skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-23552-545/2017 BUAB „Biskaja“ bankroto administratoriaus ieškinį tenkino ir iš L. L. BUAB „Biskaja“ naudai priteisė 15 834,92 Eur skolos su palūkanomis, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (15 834,92 Eur), jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl šio sprendimo L. L. pateikė apeliacinį skundą, kurio Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino. 2019 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimo metu nutarta 14 737,63 Eur reikalavimo teisę į L. L. pardavinėti laisvu pardavimu skelbiant apie tai internetiniuose puslapiuose intervalais po dvi savaites nurodytomis kainomis, o nepardavus, pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (toliau – Sutartis), sudaryta tarp BUAB „Biskaja“ ir R. S., naujasis kreditorius R. S. (atsakovas) įgijo iš pradinio kreditoriaus BUAB „Biskaja“ teisę reikalauti iš skolininkės L. L. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23552-545/2017 priteistos skolos sumokėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pripažino BUAB „Biskaja“ veiklą pasibaigusia. UAB „Biskaja“ išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019-12-27. 2020-01-29 bankroto administratorius atsakovas A. K. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę dėl taikaus ieškovės skolos BUAB „Biskaja“ klausimo išsprendimo. Ieškovė 2020-07-29 pateikė prašymą Antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičių kontorai dėl vykdomosios bylos Nr.0013/18/01562 nutraukimo pagal vykdomąjį raštą Nr.e2-23552-545/2017, išduotą 2018-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 15834,92 Eur skolos ir 1303,67 Eur palūkanų išieškojimo iš L. L. UAB „Biskaja” naudai, nutraukimo. 2020-08-04 antstolis Vitalis Milevičius Patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese Nr.S-20-13-7799 pakeitė vykdomojoje byloje išieškotoją – BUAB „Biskaja“ į naują išieškotoją – R. S..

16. Ieškovė teigia, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu vadovaujantis CK 1.87 straipsniu. Ieškovė nurodo, kad pagal šią Sutartį naujasis kreditorius - atsakovas R. S. reikalavimo teises į skolininkę L. L. įgijo tariamai, tikrasis naudos gavėjas yra ne įvardintas naujasis kreditorius - atsakovas R. S., o kreditoriaus BUAB „Biskaja“ bankroto procedūrą vykdęs administratorius - atsakovas A. K..

17. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Būtent šiuo pagrindu ieškovė prašo Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.).

18. Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.

19. Teismo posėdžio metu atsakovas R. S. teigė, kad supirkinėja kreditorinius reikalavimus, kurių pardavimo skelbimus randa internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt arba pats paskambindamas bankroto administratoriams. Paaiškino, kad su bankroto administratoriumi siejo darbiniai santykiai ir kreditorinį reikalavimą pirko už 1000 Eur. Ieškovė kitų asmenų ar kito sandorio, kuriam pridengti buvo sudaryta Sutartis tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nenurodė. Argumentų dėl to, kad atsakovas R. S. neturėjo lėšų Sutarčiai įvykdyti, nenurodė ir duomenų neteikė. Aplinkybė, kad UAB „Biskaja“ bankroto administratorius - atsakovas A. K. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę, klausdamas dėl galimybės taikiai išspręsti ieškovės skolos BUAB „Biskaja“ mokėjimo klausimą, nedaro sandorio apsimestiniu, kadangi, kaip minėta, pastarajai aplinkybei įrodyti ieškovė daugiau argumentų nenurodė ir įrodymų nepateikė. Atsakovai teismo posėdžio metu davė nuoseklius paaiškinimus, kad R. S. kreipėsi į bankroto administratorių, kadangi pačiam su ieškove susisiekti nepavyko, o A. K., kaip buvusiam BUAB „Biskaja“ bankroto administratoriui, buvo žinomi ieškovės kontaktiniai duomenys, todėl paprašė parašyti jai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovų žodinių paaiškinimų teisingumu ir laikyti juos melagingais (CPK 185 straipsnis). Pati ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neneigė bei nepateikė jokių įrodymų, jog su naujuoju kreditoriumi kontaktavo, siekė išspręsti skolos grąžinimo klausimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2020-01-29 ieškovei buvo siūloma taikiai spręsti dėl skolos priteisimo, ieškovė tokį norą išreiškė, tačiau niekaip jo nedetalizavo. 2020-07-31 atsakovas A. K. pakartotinai išsiuntė ieškovei jos elektroniniu paštu laišką, informuojantį, kad BUAB „Biskaja“ reikalavimo teisė į ieškovę yra parduota atsakovui R. S., ir nurodydamas pastarojo kontaktinius duomenis, tačiau ieškovė konkretaus pasiūlymo nepateikė. Iš teismui ieškovės atstovės vardu pateikto antstoliui Vitaliui Milevičiui 2020-07-28 prašymo matyti, kad vietoj to, ieškovė pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0013/18/01562 CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu – nelikus vienos iš vykdymo proceso šalių – išieškotojo.

20. Taip pat nustatyta neginčytina aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 teismine tvarka nebuvo ginčijamas. Taip pat antstoliui pakeitus vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą (CPK 596 straipsnio 1 dalis), ieškovė antstolio patvarkymo CPK nustatyta tvarka neginčijo.

21. Taigi iš įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovas R. S. sudaręs ginčo Reikalavimo perleidimo sutartį su BUAB „Biskaja“ iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir vykdė, pirkėju nurodytas atsakovas R. S. sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu ir už ją atsiskaičiusiu asmeniu, kuris perėmė reikalavimo teisę, siekia įgyvendinti BUAB „Biskaja“ teisių perėmėjo pagal ginčo Sutartį teises ir pareigas vykdymo procese. Nenustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutartis pasirašyta tik formaliai ir iš tikrųjų atsakovas R. S. neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi.

22. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas R. S. su reikalavimo teise kreipėsi ne iš karto po ginčo Sutarties sudarymo, o praėjus kuriam laikui, nepagrindžia sandorio apsimestinumo fakto, kadangi vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

23. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse cesija nereglamentuota kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. ji neišskirta kaip savarankiškas sandoris. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti.

24. Kaip nustatyta, BUAB „Biskaja“ turėjo reikalavimo teisę į ieškovę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23552-545/2017 pagrindu, ko neginčija ir ieškovė, ir ši teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovė taip pat teigia, kad ginčijamas sandoris sudarytas todėl, kad tiesiogiai pats atsakovas A. K. nebūtų galėjęs įgyti teisių pagal reikalavimą, kuris priklausė jo administruojamos bankroto procese bendrovės, nes tokį sandorį imperatyviai draudžia tuo metu galiojęs ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis.

26. Ginčo Sutarties sudarymo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis numatė, kad administratoriumi negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios įmonės dukterinės įmonės savininkas, jos organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų įmonės arba ją patronuojančios ar šios įmonės dukterinės įmonės akcijų, taip pat bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo.

27. ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatomos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta administratoriaus pareiga ginti visų įmonės kreditorių interesus, kuri turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje nustatyta pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Taigi, bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktą administratorius šiame įstatyme nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą, jį parduoda ar perduoda kreditoriams. BUAB „Biskaja“ kreditoriai nutarė reikalavimo teisę į ieškovę pardavinėti laisvu pardavimu skelbiant apie tai internetiniuose puslapiuose, t.y. laisvas turto pardavimas buvo realiai vykdomas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, kurios ieškovė neskundė. Duomenų apie tai, kad administratoriau elgėsi nesąžiningai, vykdydamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą ĮBĮ nustatyta tvarka, neteikė. Kaip Sutartimi pažeidžiami ieškovės interesai ieškovė nenurodė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad administratorius, kaip asmens, turinčio pareigą tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai, netinkamo funkcijų vykdymo ir, kad jo elgesys konkrečioje situacijoje būtų neatitikęs protingumo ir teisingumo principų reikalavimų ar prieštaravęs ĮBĮ normoms, imperatyviai reglamentuojančioms jo funkcijas ir įgaliojimus, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovo kaip teisinio suinteresuotumo pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant, yra tik ieškovės samprotavimai, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

28. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas A. K., būdamas įmonės bankroto administratoriumi, jo pateiktas siūlymas kreditoriams dėl reikalavimo teisių perleidimo prieštarauja ĮBĮ 33 straipsniui. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Aprašo 34.3 punkte numatyta, kad nepardavus turto antrosiose varžytynėse kreditorių susirinkimas gali nutarti perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Taigi, parduotino turto tvarkos nustatymas taip pat yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė. Minėta, byloje nenustatyta, jog 2019 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 būtų priimtas neteisėtai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos tikslingumu. Pažymėtina, kad teisės aktai nedraudžia bankroto administratoriui, tais atvejais, kuomet bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas nedetalizuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimo ne varžytynių, būdu sąlygų, administratoriui taikyti paties administratoriaus savo įgaliotiems asmenims patvirtintoje bankrutavusios įmonės pardavimo ne varžytynėse - tvarkoje numatytas tokio turto pardavimo sąlygas, užtikrinančias viešą paskelbimą apie numatomą turto pardavimą, suteikiant teisę didinti jau pasiūlytas kainas, bankrutavusios įmonės turto pardavimą už didžiausią, t.y. labiausiai tokios įmonės ir jos kreditorių interesus atitinkančią kainą. Byloje nėra jokių duomenų, jog kreditoriai būtų pareiškę nepasitenkinimą dėl BUAB “Biskaja” administratoriaus veiklos ar, kad būtų pagrindai administratorių atstatydinti. Nenustatyta, kad administratorius, siūlydamas reikalavimo teisės į ieškovės pardavimo tvarką ir kainas, neužtikrino tinkamo kreditorių atstovavimą, jų interesų apsaugą, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovo A. K. teisinio suinteresuotumo įgyti reikalavimo teisę savo naudai, atmesti kaip nepagrįsti.

29. Esant aukščiau išdėstytam, kiti ieškovės ieškinio pagrįstumo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

30. Atsižvelgiant į išdėstyta teismas atmeta ieškinio reikalavimus pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ieškovei neįrodžius apsimestinio sandorio taikymo sąlygų (CK 1.87 straipsnis).

31. Atsakovas R. S. prašo ieškovei skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad ieškovė nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, t.y. teise teikti ieškinį, gaišindama teismą ir atsakovus, eikvoja teismo ir atsakovų pinigus bei laiką.

32. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį teisme negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimu ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nenustačius ieškovės nesąžiningumo, skirti jam baudos nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.