Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

2022-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-46-743/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
II-46-743/2022
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00049-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Asta Vailionienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. Š.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie AM Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-46-743/2022
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00049-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.10.1; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 4 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teismo teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. Š., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-609-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. sausio 10 d. V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2021 m. spalio 29 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), „B.“ medžiotojų būrelio ploto vienete „M.“ medžiojo tykojant bokštelyje su graižtviniu šautuvu ir su savimi turėjo bei medžiojo su naktinio matymo taikikliu (monokuliaru), tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.5.9 punktą (akto redakcija, galiojusi nusižengimo metu – nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2022 m. balandžio 13 d.), t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį.

2022 m. vasario 2 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės J. C. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-609-2022, V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: daiktų – šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio Nr. (duomenys neskelbtini), naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ su lazeriu Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinimo žiedo prie naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ ir 5 vienetų šovinių, konfiskavimas ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams.

Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. prašo šį nutarimą panaikinti (b. l. 2–5).

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Išvadą, kad naktinio matymo prietaisas „Genesys FS-22 PG 100246“ yra draudžiamas medžioklėje, Institucija darė vadovaudamasi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad naktinio matymo prietaisas „Genesys FS-22 PG 100246“ tvirtinimo žiedo (adapterio) pagalba be papildomo perdarymo gali būti prijungiamas prie įvairaus kalibro šaunamųjų optinių taikiklių, tame tarpe ir prie pareiškėjo 2021 m. spalio 29 d. medžioklėje turėto graižtvinio šautuvo „Sauer 202“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Swarovski (duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kad pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad jis nežinojo, jog naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ yra draudžiamas, taip pat neturėjo tikslo medžioti, o jo pagalba tik stebėjo žvėris (aplinkybę, kad pareiškėjas neturėjo tikslo sumedžioti žvėries, patvirtina jo pateikti vaizdo įrašai, kuriuose dar prieš pareigūnų patikrinimą užfiksuoti šernai, kurių pareiškėjas nešovė, nors galėjo šauti), nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nes medžioklės plotų vienete turėjo naktinio matymo prietaisą „Genesys FS-22 PG 100246“, kurį tvirtinimo žiedo (adapterio) pagalba be papildomo perdarymo galima prijungti prie įvairaus kalibro šaunamųjų optinių taikiklių, tame tarpe ir prie pareiškėjo 2021 m. spalio 29 d. medžioklėje turėto graižtvinio šautuvo „Sauer 202“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Swarovski (duomenys neskelbtini)“. Su tokia išvada negalima sutikti, nes: naktinio matymo monokuliaro turėjimas medžioklės plotų vienete negali būti prilyginamas medžiojimui; naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ nėra įrankis ANK 290 straipsnio 5 dalies prasme; naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ pagal gamintojo instrukciją nėra ginklo priedėlis, nėra naktinis taikiklis; pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės – jis nežinojo, kad naktinio matymo prietaisas „Genesys FS-22 PG 100246“ yra draudžiamas civilinėje apyvartoje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad per plačiai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu tai nustatė įstatymų leidėjas, negalima. Šią poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 19 d. nutartimi administracinė­je byloje Nr. N7-1148/2004, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N57-475/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Nr. N575-641/2012, kt. Nurodo, kad ir ANK 290 straipsnio 5 dalies nuostata negali būti aiškinama per plačiai, t. y. pagal šią nuostatą atsakomybė kyla ne už bet kokią veiklą, o būtent už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Taisyklėse. Medžioklės sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte, jame nurodyta, jog medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė tik už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, todėl už draudžiamų įrankių ar priemonių turėjimą medžioklės plotuose asmuo gali būti baudžiamas tik pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta asmens atsakomybė už kitus Taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse nustatytus pažeidimus.

ANK nenustato rengimosi ar pasikėsinimo padaryti administracinį nusižengimą stadijų (šią poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N42-590/2008), todėl net ir tuo atveju, jei asmuo rengtųsi medžioti draudžiamu įrankiu ar priemone, tokią priemonę atsigabendamas į medžioklės plotą, toks rengimasis negali būti laikomas medžiojimu, kol asmuo nemedžioja. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėtose panašiose bylose analizavo draudžiamų įrankių ar priemonių panaudojimo medžioklėje aplinkybes ir pasisakė dėl ANK 290 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižen­gimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-24-1073/2019).

Pažymi, kad nors pareiškėjas ir buvo medžioklės plotų vienete ir buvo bokštelyje, jis nemedžiojo. Šią aplinkybę patvirtina vaizdo stebėjimo kameros fotofiksacijos 4 kadruose 20:01:17, 20:07:05, 20:13:02, 20:18:45, kurios parodo, kad prieš pareigūnų patikrinimą, kuris vyko 21 val., prie bokštelio, kuriame sėdėjo pareiškėjas, pašėrime buvo šernai, tačiau pareiškėjas į juos nešovė. Šis įrodymas patvirtina, kad pareiškėjo tikslas buvo ne medžioti, o tik stebėti žvėris, pasibūti gamtoje, atsiriboti nuo žmonių. Pareiškėjas prieš savaitę iki patikrinimo palaidojo patį artimiausią jam žmogų – tėvą, dėl ko jis įvykio dieną pasirinko mišką, kaip prieglobstį nuo minčių, skausmingų išgyvenimų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas patikrinimo dieną buvo įrašytas į medžioklės lapą, taip pat nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas medžiojo, nes esant medžioklės plotų vienete su šautuvu privaloma įsirašyti į medžioklės lapą. Pareiškėjas buvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) tik todėl, kad jis žvėris stebėjo medžioklės plotų vienete, turėdamas šautuvą. Tačiau tai niekaip negali suponuoti išvados, kad pareiškėjas gali būti nubaustas už medžiojimą, kai jis nemedžiojo, nešovė į pašėrime atėjusius šernus. Todėl pareiškėjo veika turi būti perkvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad, kaip minėta, pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Taisyklėse. Taisyklėse yra nurodyti medžiojimo įrankiai, priemonės, draudžiami medžioklės būdai, tačiau sistemiškai vertinant Taisyklių nuostatas, matyti, kad monokuliaras nėra nei medžioklės įrankis, nei priemonė, nei medžiojimo būdas. Kadangi atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kyla tik už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Taisyklėse, o pas pareiškėją rastas monokuliaras nepatenka į šį baigtinį daiktų sąrašą, mano, kad pareiškėjas nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Institucija, priimdama ginčijamą nutarimą, rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad „monokuliaras yra pramoninės gamybos naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“, skirtas stebėti atskirai arba tvirtinti prie ginklų optinių taikiklių darbui silpno apšviestumo arba nakties sąlygomis. Pateiktas tirti monokuliaras yra skirtas be papildomo perdarymo prijungti adapterio prie įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų optinių taikiklių. Prijungus prie ginklo optinio taikiklio jie yra naudojami kaip naktiniai taikikliai ir yra skirti ginklui nutaikyti į taikinį ir kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 51N-1 sprendimo išrašu, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomas naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai.“ Aplinkybę, kad monokuliaras draudžiamas, specialistas daro vadovaudamasis Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 51N-1 sprendimo „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ išrašu, tačiau specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad monokuliaras yra ginklo priedėlis, o vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi ir 7 straipsnio 5 dalimi, daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategori­jai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija. Ši ekspertų komisija: 1) priima sprendimą dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektro­magnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei ar sveikatai dujas ar kitokias pavojingas gyvybei ar sveikatai medžiagas arba energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnio 20 punkte; 2) įvertina naujai rinkoje atsiradusius daiktus, įrenginius dėl jų atitikties šiame įstatyme ginklo, ginklo priedėlio, šaudmens, jų dalies sąvokų apibrėžtims ir priima sprendimą dėl jų pripažinimo ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis bei priskyrimo tam tikrai kategorijai; 3) įvertina naujus dujinių ginklų modelius, ar jų negalima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį būtų paleistos kulkos, sviediniai, ir priima sprendimą dėl tokių ginklų kategorijos. Specialisto išvada yra parengta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto, o ne Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti, nors iš teisinio reguliavimo matyti, kad tik ši komisija konkrečius daiktus ir įrenginių modelius priskiria ginklų priedėliams. Todėl specialisto išvada kelia pagrįstų abejonių.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad pagal Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 51N-1 „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ 1.5 punktą A kategorijai priskiriami šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys: naktinio matymo monokuliarai, kurių panaudojimą gamintojai numatė kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie optinių taikiklių, esančių prie ginklo.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas ginklų priedėlių ir šaudmenų, kurie yra priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas) A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims. Pagal minėto Įstatymo 3 straipsnio 6 punktą A kategorijai yra priskiriami ginklų priedėliai – naktiniai taikikliai. Susipažinus su monokuliaro gamintojo vartojimo instrukcija, matyti, kad monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ nėra ginklo priedėlis, nėra naktinis taikiklis. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 16 dalį ginklo priedėlis – duslintuvas, lazerinis, optinis ir naktinis taikikliai. Kadangi monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ nėra ginklo priedėlis, jis negali būti priskiriamas prie draudžiamų A kategorijos ginklų priedėlių. Tokios pačios pozicijos laikosi kitos Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalys.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad monokuliarą „Genesys FS-22 PG 100246“ jis įsigijo Latvijoje. Šį monokuliarą galima įsigyti praktiškai visose Europos Sąjungos šalyse, t. y. Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir kitose. Be to, jį iš šių šalių galima nusipirkti ir internetu. Visuose šį prietaisą parduodančiuose internetiniuose puslapiuose jis yra vadinamas žiūronu, pro jį žiūrima viena akimi. Pareiškėjas nurodo, kad toks teisėtai Europos Sąjungos šalyje įsigytos prekės (monokuliaro „Genesys FS-22 PG 100246“) diskriminavimas, t. y. draudimas naudoti Lietuvos civilinėje apyvartoje, yra ne kas kita, kaip draudimas Europos Sąjungos šalyse prekėms laisvai judėti, juolab, kad tokio draudimo nenumato nei Lietuvos nacionaliniai įstatymai, nei tarptautiniai teisės aktai. Laisvo prekių ir paslaugų judėjimo teisės yra fundamentalios Europos Sąjungos, kurios nare tapo ir Lietuva, laisvės, kuriomis grindžiama verslo plėtra ir iniciatyva Bendrojoje rinkoje. Efektyvus šių teisių taikymas yra neabejotinai susijęs su konkrečiais teisiniais šių laisvių realizavimo aspektais, kurių tinkamas suvokimas ir įvertinimas yra svarbi verslo plėtros į Bendrąją rinką prielaida. Europos Sąjungos teisė draudžia valstybėms–narėms bet kokiomis priemonėmis riboti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ES. Europos Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad iš esmės yra draudžiamos bet kokios valstybės nacionalinės (vidaus) priemonės, dėl kurių paslaugų teikimas kitoje valstybėje–narėje būtų apsunkintas, lyginant esamas galimybes su ta Europos Sąjungos valstybe, kurioje konkrečios paslaugos yra teikiamos. Atkreipia dėmesį į tai, kad laisvas paslaugų judėjimas Europos Sąjungos teisės kontekste reiškia ne tik prekės „eksportą“, bet ir prekės gavėjo nevaržomą galimybę vykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir pirkti prekę iš joje veikiančio prekės tiekėjo. Todėl tokio pobūdžio ribojimai įgyvendinti minėtą fundamentalią teisę turi būti laikomi laisvo prekių ir paslaugų judėjimo paneigimu ir yra draudžiami. Kadangi pareiškėjas monokuliarą nusipirko Latvijoje iš joje teisėtai veikiančio prekės tiekėjo, mano, kad ne įstatymo lygmeniu nustatytas draudimas šią prekę parsivežti ir naudoti Lietuvoje akivaizdžiai paneigia fundamentalią teisę – laisvą prekių ir paslaugų judėjimą Europos Sąjungos teritorijoje. Tiesioginės ir netiesioginės prekių teikėjų ir jų teikiamų prekių diskriminacijos draudimas yra viena iš prielaidų sėkmingam minėtos teisės įgyvendinimui. Vertinant verslo plėtros galimybes svarbu žinoti tai, kad Europos Sąjungos teisė draudžia ne tik valstybių–narių taikomas diskriminacines priemones, bet eliminuoja valstybių teisę nustatyti taisykles, kurios yra diskriminacinio pobūdžio, t. y. gali būti taikomos tiek nacionaliniams, tiek ir užsienio subjektams, tačiau iš esmės riboja prekių arba paslau­gų judėjimą. Kitaip tariant, Europos Sąjungos teisė draudžia netiesiogiai taikomas valstybių–narių priemones, kuriomis ribojama laisva prekyba arba dėl kurių paslaugų teikimas tampa netikslingas (nepelningas) arba nepatrauklus rinkos segmentui, kuriam tos paslaugos turi būti teikiamos. Europos Sąjungos teisės praktikoje, susijusioje su laisvu paslaugų ir prekių judėjimu, kiekvienu konkrečiu atveju siekiama nustatyti, kokį poveikį valstybės taikoma priemonė turi paslaugos arba prekės patekimui į kitos Europos Sąjungos valstybės rinką. Jeigu nustatoma, kad taikoma priemonė ar taisyklė apsunkina laisvą prekių arba paslaugų judėjimą, yra rimtų prielaidų teigti, kad yra pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės nuostatos. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų teisių apsaugos garantija yra abipusio pripažinimo taisyklė. Šios taisyklės esmė yra ta, kad jeigu prekė arba paslauga yra teisėtai ir be kliūčių parduodama Europos Sąjungos valstybėje, tai neturi būti jokių šios prekės arba paslaugos prekybos apribojimų kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Todėl pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismas yra daugelį kartų konstatavęs, jog yra draudžia­ma reikalauti iš prekių ar paslaugų tiekėjo, kad jis, siekdamas parduoti prekę ar paslaugą kitoje valstybėje–narėje, atliktų bet kokius papildomus veiksmus, jeigu jis juos jau buvo atlikęs pirminėje valstybėje ir dėl to įgijo teisę teikti paslaugas pastarojoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, esant atitinkamam prekių judėjimo ribojimui, yra būtina įvertinti atitinkamus teisinius aspektus, prieš priimant sprendimą imtis atitinkamų priemonių ar ne. Analogiškos nuostatos taikytinos ir laisvo paslaugų judėjimo teisės ribojimui. ES teisėje pripažįstama valstybių teisė riboti laisvo paslaugų judėjimo teisę, jeigu tai pateisinama dėl objektyvių priežasčių, susijusių su valstybės viešąja tvarka ir pan. Todėl laisvo paslaugų judėjimo teisė gali būti ribojama, jeigu: 1) yra nustatoma apribojimų taikymo priežastis, t. y identifikuojama, kodėl konkrečiai konkretus ribojimas yra reikalingas; 2) apribojimai negali būti diskriminacinio pobūdžio; 3) apribojimai turi būti objektyviai pateisinami; 4) apribojimai turi būti tinkami reikiamam tikslui pasiekti ir negali būti neproporcingi siekiamam tikslui. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju draudimas į Lietuvą parsivežti ir joje nešiotis monokuliarą „Genesys FS-22 PG 100246“ (paprastą žiūroną), akivaizdžiai neatitinka pirmiau nurodytų keturių sąlygų, leidžiančių riboti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje. Draudimas naudoti monokuliarą „Genesys FS-22 PG 100246“ (kaip žiūroną, nepritvirtintą prie šaunamojo ginklo) niekaip negali pažeisti viešosios tvarkos Lietuvoje arba kėsintis į Lietuvos visuomenės saugumą, todėl Lietuvos valstybės institucijų deleguoti atstovai, priėmę Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 51N-1 „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“, pagal kurį toks monokuliaras yra draudžiamas naudoti Lietuvos civilinėje apyvartoje, nėra pateisinamas dėl jokių objektyvių priežasčių. Pareiškėjo teigimu, toks draudimas jį naudoti Lietuvos civilinėje apyvartoje riboja laisvą prekių ir paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje, nes: 1) toks draudimas nėra identifi­kuotas, t. y. nėra nustatyta, kodėl konkrečiai toks draudimas yra reikalingas; 2) jis yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio, nes Lietuvos subjektams, vykdantiems ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų prekybą, leidžiama pardavinėti ir civilinėje apyvartoje naudoti tokios pačios konstrukcijos tik kitų gamintojų monokuliarus; 3) nėra objektyviai pateisinamas, t. y. nenurodyta, kaip Lietuvoje naudojant monokuliarą (žiūroną) gali būti pažeistas visuomenės saugumas ar viešoji tvarka; 4) akivaizdžiai yra netinkamas ir neproporcingas tikslui apsaugoti Lietuvos visuomenę ar viešąją tvarką pasiekti. Todėl mano, kad yra pagrindas skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti, ar monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ yra ginklo priedėlis.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad, kaip minėta, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad tik Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti kompetencijai yra priskirta konkrečius daiktus ir įrenginių modelius priskirti ginklų priedėliams. Todėl ši komisija turėtų viešai skelbti konkrečių draudžiamų daiktų sąrašą, kad apie tokius daiktus žinotų tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir užsienio šalių piliečiai. Nesant paskelbto tokio sąrašo, asmuo objektyviai negali žinoti, kad jo naudojamas daiktas yra draudžiamas, kas tik dar kartą parodo, kad pareiškėjas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad jo turimas monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ yra draudžiamas apyvartoje.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, požymius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, yra būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai, jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie gali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Šią poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarti­mi administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010. Nurodo, kad ši praktika nuosekliai plėtojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz., 2014 m. birželio 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-2014).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, kurią sudaro ANK atitinkamame straipsnyje nustatyta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nesant vieno iš sudėties požymių, administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakanka­mumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šią poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015, Nr. e2AT-29-895/2017 ir Nr. 2AT-49-303/2018).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nevertinti jo veiksmuose nusižengimo subjektyviosios pusės požymiai, nepagrįstai neatskleistas jo kaltės turinys (kaltės faktas, forma, rūšis ir turinys), motyvas, tikslas, kas laikytina esminiu ANK 2 straipsnio 3 dalies ir nekaltu­mo prezumpcijos pažeidimu. Nutarime iš pareiškėjo paaiškinimų ir objektyvaus rašytinio įrodymo – vaizdo stebėjimo kameros fotofiksacijos 4 kadruose 20:01:17, 20:07:05, 20:13:02, 20:18:45 matyti, kad pareiškėjas neturėjo tikslo medžioti, nes nešovė į atėjusių šernų bandą. Pareiškėjas atvyko į bokštelį pailsėti, susilieti su gamta, užsimiršti nuo skaudžių išgyvenimų, jis neturėjo tikslo nušauti žvėries, o juo labiau medžioti su draudžiamu civilinėje apyvartoje ginklo priedėliu. Be kita ko, pareiškėjas, kaip minėta, nežinojo, kad jo turimas monokuliaras yra draudžiamas civilinėje apyvar­toje, jis monokuliarą teisėtai įsigijo Europos Sąjungos šalyje – Latvijoje, be jokių problemų jį įsivežė į Lietuvą ir naudojo stebėjimui, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės – būtinojo nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, požymio. Pareigūno T. D. parodymai, kad jis patikrinimo metu šviesdamas į bokštelį tariamai matė, kad ant pareiškėjo atremto graižtvinio šautuvo taikiklio buvo uždėtas naktinio matymo prietaisas, neįtikėti­ni, nes bokštelis yra 5 metrų, jo durys neįstiklintos, todėl objektyviai pro langą iš apačios matyti šautuvą ir dar ant jo uždėtą kažkokį prietaisą yra neįmanoma, neturint ypatingų ekstrasensorinių gebėjimų. Todėl, pareiškėjo vertinimu, jis galėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį už turėjimą draudžiamą civilinėje apyvartoje prietaisą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašymą palaikė, prašė jį patenkinti skunde nurodytais argumentais.

Institucija, priėmusi nutarimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklė­se (toliau – ir Medžioklės taisyklės, Taisyklės). Ši norma yra blanketinė ir nukreipia į Medžioklės taisykles, kurių 58.5 punktas apibrėžia, kas laikoma medžiojimu draudžiamais įrankiais, priemonė­mis, draudžiamais medžioklės būdais, ir papunkčiui nurodomi tokio medžiojimo atvejai. Iš Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2022 m. balandžio 13 d.) matyti, kad medžiojimu draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais laikoma naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimas arba tokių taikiklių turėjimas medžioklės plotuose. Atsižvelgiant į nurodytą reguliavimą, naktinio taikiklio turėjimas medžioklės plotuose yra prilyginamas medžiojimui draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį. Aiškinant ANK 290 straipsnio 5 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad administracinei atsakomybei kilti pakanka fakto, kad medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas ir kad tokio draudžiamo įrankio turėjimas visiškai atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją. Šią poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-628/2020, Nr. 2AT-62-689/2020).

Institucija taip pat nurodo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. Specialisto išvadoje Nr. 52-(124)-IS1-10 nurodyta, kad pateiktas tirti monokuliaras yra skirtas be papildomo perdarymo prijungti adapterio prie įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų optinių taikiklių. Prijungus prie ginklo optinio taikiklio jie yra naudojami kaip naktiniai taikikliai ir yra skirti ginklui nutaikyti į taikinį ir kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Pažymi, kad V. Š. graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu bei prie jo derantį naktinio matymo prietaisą – monokuliarą „Genesys FS-22 PG“ Nr. 100246 su adapteriu turėjo medžioklės plotų vienete, o tai visiškai atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją „medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais“, nustatytais Taisyklėse.

Institucija taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, medžiojimas – tai laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Kaip matyti, vienas iš medžioklės būdų yra medžioklė tykojant, ir tai yra toks medžioklės būdas, kai medžiojamų gyvūnų laukiama tam skirtame bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Taisyklių 11.3 punktas).

Institucija pažymi, kad byloje esantis 2021 m. rugsėjo 3 d. „B.“ medžiotojų būrelio išduotas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), dalis Medžioklės ataskaita, patvirtina, kad V. Š. 2021 m. spalio 29 d. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 16.30 val. medžiojo Lazdijų r. sav. esančiame M. medžioklės plotų vienete. V. Š. skunde nurodo, kad nors patikrinimo dieną į medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo įrašytas, tačiau, anot jo, ši aplinkybė nepatvirtina, kad jis medžiojo. Institucija pažymi, kad pagal Taisyklių 2.5 punktą, medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Be to iš Departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto T. D. 2021 m. lapkričio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad užlipus į bokštelį ir pašvietus pro bokštelio langą, jis matė į bokštelį atremtą graižtvinį šautuvą, ant kurio optinio taikiklio buvo uždėtas naktinio matymo prietaisas. Pažymi ir tai, kad nors V. Š. medžioklės metu ir nenušovė į pašėrimą atėjusių šernų, tačiau tai dar nereiškia, kad jis nemedžiojo ir neturėjo tikslo nušauti kitos rūšies žvėrį. Draudžiamą naktinio matymo prietaisą, t. y. monokuliarą „Genesys FS-22 PG“ Nr. 100246, pritvirtintą prie 2021 m. spalio 29 d. medžioklės metu turėto graižtvinio šautuvo optinio taikiklio, V. Š. su savimi turėjo medžioklės bokšte­lyje, t. y. vietoje, kuri naudojama medžiojant tykojant.

Atsakydama į skundo argumentus dėl neatskleistos administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės, Institucija nurodo, kad priešingai, nei nurodo V. Š., skundžiamame nutarime jo kaltė atskleista remiantis byloje surinktais duomenimis, tame tarpe ir paties V. Š. teiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodė, jog medžioklės bokštelyje rastas žiedas galėtų būti uždedamas ant žiūrono ir optikos, ir suprato, kad su savimi to priedėlio turėti negalėjo. Institucija taip pat pažymi, kad ir V. Š. medžiotojo stažas yra 10 metų (nuo 2012 metų), o medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama, veikla, todėl medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų, tarp kita ko, ir užtikrinti, kad jo naudojami įrankiai ir priemonės būtų tinkami ir leistini naudoti medžioklės metu.

Dėl skundo teiginių, susijusių su abejonėmis dėl specialisto išvados, pažymi, kad skunde pacituotose Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalies ir 7 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra nustatyta, kad ginklų ekspertizę atlieka ekspertų komisija, nurodyta Įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. specialisto išvada paremta tos pačios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytos ekspertų komisijos kartu su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 19 d. priimtu sprendimu „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ Nr. 5-IN-1 (toliau – Sprendimas). Pažymi, jog Sprendime nurodyta, kad ekspertų komisija daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti (toliau – Ekspertų komisija), vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, 7 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į Ekspertų komisijos 2020 m. spalio 16 d. protokolą Nr. 5-P1-655, nusprendė: 1. Nustatyti, kad A kategorijai priskiriami šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys: 1.5 naktinio matymo monokuliarai, kurių panaudojimą gamintojai numatė kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie optinių taikiklių, esančių prie ginklo. Pažymi, jog Specialisto išvadoje Nr. 52-(124)-IS1-10 nurodyta, kad pateiktas tirti monokuliaras yra skirtas be papildomo perdarymo prijungti adapterio pagalba prie įvairaus kalibro šaunamųjų optinių taikiklių ir tirti pateiktas naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG 100246“ su adapteriu yra tinkamas naudoti su tirti pateiktu graižtviniu šautuvu „Sauer 202“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Swarovski (duomenys neskelbtini)“.

Visų šių argumentų pagrindu prašo 2022 m. vasario 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Š. skundo netenkinti (b. l. 21–24).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. sausio 10 d. V. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2021 m. spalio 29 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), „B.“ medžiotojų būrelio ploto vienete „M.“ medžiojo tykojant bokštelyje su graižtviniu šautuvu ir su savimi turėjo bei medžiojo su naktinio matymo taikikliu (monokuliaru) „Genesys FS-22 PG 100246“ su priedu, tai yra tvirtinimo žiedu, kuris montuojamas ant optinio taikiklio „Swarovski (duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.5.9 punktą, nustatantį, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizo­rinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose, t. y. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 1–2). V. Š. 2021 m. spalio 29 d. paaiškinime nurodė, kad pradėjęs medžioklę įsirašė į medžioklės lapą ir pradėjo medžioklę nuo 2021 m. spalio 29 d. 16.30. Buvo medžioklės vietoje esančiame bokštelyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jam būnant bokštelyje pasibeldė aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie įėję į bokštelio vidų prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, kuriuos jis pateikė vėliau, nes jie buvo automobilyje. Pareigūnai pasakė, kad atliks bokštelio apžiūrą. Apžiūros metu jis bokštelyje turėjo graižtvinį šautuvą „Sauer“, optiką „Swarovski“, prožektorių, termovizorių „Flir“ ir naktinio matymo žiūroną su lazeriu, taip pat su savimi turėjo žiedą, kuris nebuvo uždėtas ant naktinio matymo žiūrono. Mano, kad šis žiedas galėtų būti uždėtas ant žiūrono ir ant optikos. Prieš medžioklę išgėrė trauktinės stikliuką. Šio naktinio žiūrono su žiedu nenaudojo. Jam nėra žinoma, kad tai nelegalūs daiktai. Apie tai informavo aplinkos apsaugos pareigūnai. Nurodo, kad naktinio matymo prietaisą naudojo tik žvėrių stebėjimui. Prie šautuvo su optika priedėlio niekada nenaudojo. Šis priedėlis buvo įsigytas komplekte kartu su naktinio matymo prietaisu ir tiesiog buvo krepšyje kartu. Pateikia papildomą informaciją – kameros fotofiksacijas, kurios akivaizdžiai rodo, kad dar valandą prieš pareigūnų patikrinimą, kuris vyko 21 val., prie bokštelio, kuriame sėdėjo, pašėrime buvo šernai. Žvėrys buvo užfiksuoti keturiuose kadruose: 20:01:17, 20:07:05, 20:13:02 ir 20:18:45. Tačiau naktinio matymo prietaisas buvo naudotas tik šių žvėrių stebėjimui, o ne jų sumedžiojimui. Supranta, kad su savimi to priedėlio negalėjo turėti, bet net jį ir turėdamas, jo akivaizdžiai nenaudojo. Labai apgailestauja dėl šios jo padarytos klaidos, prašo, atsižvelgiant į jo pateiktus įrodymus, nekonfiskuoti šautuvo ir optikos, kurie nebuvo naudojami nelegalios medžioklės tikslams. Taip pat prašo, skiriant nuobaudą, atsižvelgti į visas aplinkybes dėl jo sąmoningumo ir geranoriško bendradarbiavimo su pareigūnais (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 6, 7, 8–11). Iš Apžiūros akto, daiktų bei dokumentų paėmimo protokolų ir fotonuotraukų matyti, kad 2021 m. spalio 29 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), medžioklės ploto vienete „M.“, priklausančiame medžiotojų būreliui „B.“, patikrinus medžiotoją V. Š., buvusį bokštelyje, ir atlikus bokštelio apžiūrą, rasta ir paimta: graižtvinis šautuvas „Sauer 202“, 308 „Winchester“ Nr. (duomenys neskelbtini), optinis taikiklis Nr. (duomenys neskelbtini), naktinio matymo prietaisas „Genesys FS-22 PG 100246“, tvirtinimo žiedas prie naktinio matymo prietaiso „Genesys“, lazeris prie naktinio matymo taikiklio Nr. (duomenys neskelbtini), termovizorius „Flir“, prožektorius „LedLenser“, 5 vnt. šovinių „Norma 308“. Medžiotojas prie automobilio pateikė ginklo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietą (duomenys neskelbtini), medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtinimo žiedas prie naktinio matymo prietaiso buvo rastas ant atidaryto lango rėmo (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 12, 13–15, 17–23). 2021 m. rugsėjo 3 d. „B.“ medžiotojų būrelio išduotas medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), dalis Medžioklės ataskaita, patvirtina, kad V. Š. 2021 m. spalio 29 d. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 16.30 val. medžiojo Lazdijų rajono savivaldybėje esančiame M. medžioklės plotų vienete (Administra­cinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 16). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. Specialisto išvada Nr. 52-(124)-IS1-10 patvirtina, kad tirti pateiktas monokuliaras yra pramoninės gamybos naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG“ Nr. 100246, skirtas stebėti atskirai arba tvirtinti prie ginklų optinių taikiklių darbui silpno apšviestumo arba nakties sąlygomis. Pateiktas tirti monokuliaras yra skirtas be papildomo perdarymo prijungti adapterio pagalba prie įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų optinių taikiklių. Prijungus prie ginklo optinio taikiklio jie yra naudojami kaip naktiniai taikikliai ir yra skirti ginklui nutaikyti į taikinį ir kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 51N-1 sprendimo išrašu, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikik­liams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai. Tirti pateiktas naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG“ Nr. 100246 su adapteriu yra tinkamas naudoti su tirti pateiktu graižtviniu šautuvu „Sauer 202“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Swarovski (duomenys neskelbtini) (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 35–38). 2022 m. vasario 2 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialis­tės J. C. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-609-2022 V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 600 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: daiktų – šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio Nr. (duomenys neskelbtini), naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ su lazeriu Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinimo žiedo prie naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ ir 5 vienetų šovinių, konfiskavimas ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams (Adminis­tracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 46–50). Liudytojas T. D. patvirtino, kad dalyvavo reide, kai 2021 m. spalio 29 d. tikrino medžiojantį V. Š. Kartu su juo buvę A. J. ir D. M. liko bokštelio apačioje, o jis užlipo į bokštelį, prisistatė, bandė atidaryti bokštelio duris, bet jos neatsidarė. Užėjo už bokštelio dešinės pusės, matė, kad kažkas viduje vaikšto, matė atremtą ginklą, kuris buvo su naktinio matymo prietaisu. Viduje esantis žmogus pasakė, kad tuoj įleis, netrukus įleido, tačiau naktinio matymo prietaisas buvo nusuktas nuo ginklo. Kadangi jis prieš įeidamas matė naktinio matymo prietaisą – monokuliarą, ant ginklo, jo ieškojo ir rado padėtą ant atverto lango rėmo. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad medžiojęs asmuo yra V. Š. (b. l. 55). Liudytojas A. J. patvirtino, kad dalyvavo reide, kai 2021 m. spalio 29 d. tikrino ir V. Š. Kai jie su kolegomis nusprendė patikrinti bokštelį, jis švietė į priekinį bokštelio langą, kuris buvo atidarytas, siekdamas pamatyti, jei medžiotojas ką nors draudžiamo bandytų išmesto pro langą. Kurį laiką medžiotojas neatidarė bokštelio durų, vėliau įsileido. Pirmas į bokštelį įėjo T. D., po to ir jis su kolega. Prisimena, kad pas medžiotoją rado šautuvą su visais priedais, tarp kurių buvo ir naktinio matymo monokuliaras, kurį T. D. rado paslėptą ant lango rėmo (b. l. 55). Liudytojas D. M. patvirtino, kad jis dalyvavo reide 2021 m. spalio 29 d. Kai jis su kolegomis priėjo prie bokštelio, į bokštelį užlipo T. D., o jis švietė į jam dešiniau esantį langą, į tiesiai esantį langą švietė A. J. Jis matė, kad viduje yra žmogus, pastebėjo, kad jis nervingai vaikščiojo tai į vieną pusę, tai į kitą namelio pusę, namelio durų kurį laiką neatidarė. Kai atidarė duris, pirmas į namelį įėjo T. D., o po to jis su A. J. Įėję rado ginklą su įvairiais priedėliais, tarp kurių buvo ir naktinio matymo monokuliaras, tačiau radimo metu jis nebuvo ant ginklo (b. l. 55).

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagri­nėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – ir Medžioklės taisyklės).

Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos yra įtvirtintos ANK 7 straipsnyje: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausio­jo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarčių administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020 11 punktas, 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021 10 punktas).

ANK 290 straipsnio 5 dalyje nėra išskirta viena ar kita kaltės formos, visi ANK 290 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai nustatyti Medžioklės taisyklėse, tad ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas galimas esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formai.

Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis).

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.5.9 papunktyje (redakcija, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu – nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2022 m. balandžio 13 d.) nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais: naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Medžioklės taisyklių 58.3.9 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.), nustačiusiame, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais: naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose, o Medžioklės taisyklių 58.3.9 papunkčio redakcijoje, galiojančioje nuo 2022 m. rugsėjo 10 d., nustatyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi. Lietuvos Respub­likos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje medžiojimas apibrėžiamas kaip laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Vienas iš leidžiamų medžioklės būdų yra medžiojimas tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos (Medžioklės taisyklių 11.3 punktas). Medžioklėje leidžiama naudoti naktinio stebėjimo prietaisus (Medžioklės taisyklių 10.2.4 papunktis) ir optinius taikiklius (Medžioklės taisyklių 10.1.1 papunktis), tačiau draudžiama naudoti ir turėti medžioklės plotuose naktinius taikiklius ir naktinių taikiklių priedus prie optinių taikiklių (Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktis, galiojęs iki 2022 m. balandžio 13 d., 58.3.9 papunktis, galiojantis nuo 2022 m. balandžio 13 d.). Taigi teisinis reguliavimas tiek administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek šiuo metu medžioklėje draudžia naudoti naktinius taikiklius.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktyje įtvirtinti reikalavimai yra pažeidžiami, jeigu asmuo: 1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių; 2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Draudžiamo įrankio turėjimas medžiok­lės plote atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019 15 punktas, 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-628/2020 9 punktas, 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-62-689/2020 19 punktas). Administ­racinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AT-1-628/2020 11 punktas). Taigi, naktinio taikiklio turėjimas medžioklės plotuose pakankamas pagrindas konstatuoti Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimo pažeidimą ir pagrindą spręsti dėl atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. Š., būdamas medžiotojas ir turėdamas teisę medžioti, ką patvirtina 2016 m. jam išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), 2021 m. spalio 29 d. apie 21 val., būdamas įrašytas į „B.“ medžiotojų būrelio 2021 m. rugsėjo 3 d. medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini) (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 16), ir būdamas (duomenys neskelbtini), „B.“ medžiotojų būrelio ploto vienete „M.“, bokštelyje (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 12), su savimi turėjo naktinio matymo taikiklį (monokuliarą) „Genesys FS-22 PG“ Nr. 100246, kuris, kaip nurodyta specialisto išvadoje, yra pramoninės gamybos, skirtas stebėti atskirai arba tvirtinti prie ginklų optinių taikiklių darbui silpno apšviestumo arba nakties sąlygomis; yra skirtas be papildomo perdarymo prijungti adapterio pagalba prie įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų optinių taikiklių; prijungus prie ginklo optinio taikiklio jie yra naudojami kaip naktiniai taikikliai ir yra skirti ginklui nutaikyti į taikinį ir kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Nurodytas naktinio matymo monokuliaras su adapteriu yra tinkamas naudoti su tirti pateiktu graižtviniu šautuvu „Sauer 202“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Swarovski (duomenys neskelbtini) (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 35–38).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 5-IN-1 „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ 1 punkte nustatyta, kad A kategorijai priskiriami šie ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys: naktinio matymo monokuliarai, kurių panaudojimą gamintojai numatė kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie optinių taikiklių, esančių prie ginklo (1.5 punkto redakcija, galiojusi iki 2022 m. birželio 15 d.). Nagrinėjamu atveju, minėtoje specialisto išvadoje, nurodyta, kad tirti pateiktas naktinio matymo monokuliaras „Genesys FS-22 PG“ Nr. 100246 skirtas stebėti atskirai arba tvirtinti prie ginklų optinių taikiklių darbui nurodyta silpno apšviestumo arba nakties sąlygomis; skirtas be papildomo perdarymo prijungti adapterio pagalba prie įvairaus kalibro šaunamųjų ginklų optinių taikiklių; prijungus prie ginklo optinio taikiklio jie yra naudojami kaip naktiniai taikikliai ir yra skirti ginklui nutaikyti į taikinį ir kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad ginklo priedėlis – duslintuvas, kompensatorius, lazerinis, optinis ir naktinis taikikliai, o 2 straipsnio 47 dalyje nurodyta, kad naktinis taikiklis – prie ginklo tvirtinamas ir ginklui nutaikyti į taikinį skirtas elektroninis prietaisas, kuriuo išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys arba kuriuo išryškinamas silpnai matomas ar nematomas taikinys, skleidžiantis infraraudonuosius spindulius arba kuris gali aptikti taikinį, skleidžiantį šilumą. Atkreiptinas dėmesys, kad tvirtinimo žiedas prie naktinio matymo prietaiso buvo rastas ant atidaryto lango rėmo (Administracinio nusižengimo byla Nr. 59 ROIK Nr. 22154921963, b. l. 12). Viso šio teisinio reguliavimo ir aptartų aplinkybių kontekste spręstina, kad 2021 m. spalio 29 d. pas V. Š. medžioklės metu rastas naktinis taikiklis, kuris laikytinas ginklo priedėliu ir yra draudžiamas naudoti medžioklės metu.

Pagal nagrinėjamo įvykio metu (2021 m. spalio 29 d.) galiojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją, naktiniai taikikliai buvo priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams (3 straipsnio 11 punktas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 2 d.), kurių civilinė apyvarta buvo draudžiama (7 straipsnio 3 dalis). Pagal nuo 2022 m. liepos 2 d. galiojančią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 punkto redakciją, naktiniai taikikliai nėra priskiriami A kategorijos ginklų priedėliams ir jų civilinė apyvarta nėra ribojama, tačiau draudimas medžioklėje naudoti ir net medžioklės plotuose turėti naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių įtvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 papunktyje (redakcija, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu – nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2022 m. balandžio 13 d.), 58.3.9 papunktyje (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 13 d.). Vien tai, kad naktiniai taikikliai pagal galiojantį, nuo teisės pažeidimo pasikeitusį, teisinį reguliavimą jau nepriskirti A kategorijos ginklų priedėliams ir jų civilinė apyvarta neuždrausta, savaime nepakeičia pas V. Š. rasto monokuliaro, kaip naktinio taikiklio teisinio statuso, jam ir toliau taikytinas teisinis reguliavimas, kuris leidžia jį pripažinti naktiniu taikikliu ir ginklo priedėliu, kuris medžioklėje draudžiamas.

Aukščiau aptartais paties V. Š. paaiškinimais, liudytojų A. J., T. D., D. M. parodymais, pas V. Š. rastais dokumentais nustatyta, kad V. Š. medžioklės plote su savimi turėjo draudžiamą įrankį. Visi šie įrodymai aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste leidžia pripažinti, kad V. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jis nemedžiojo, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes, kaip minėta, administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės plotų vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas, todėl ir prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš ANK 290 straipsnio 5 dalies į ANK 290 straipsnio 1 dalį, visiškai nepagrįstas. Nors V. Š. nurodo, kad jis nežinojo, jog naktinio matymo prietaisas „Genesys FS-22 PG 100246“ yra draudžiamas medžioklėje kaip naktinis taikiklis, tačiau šie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, nežinojimas savaime nepašalina pareiškėjo atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, nes įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktojo veiksmai, priešingai nei jis nurodo, patvirtina, kad šią aplinkybę V. Š. žinojo. Iš liudytojų T. D., A. J. ir D. M. parodymų matyti, kad V. Š. bokštelyje buvo užsirakinęs ir pareigūnų kurį laiką neįleido. Tik pabeldus į bokštelio duris ir pareigūnams prisistačius, T. D., būdamas įlipęs į bokštelį, matė atremtą ginklą su ant ginklo sumontuotu naktinio matymo monokuliaru. Tuomet, kai pareigūnai į bokštelį V. Š. buvo įleisti, jie rado monokuliarą numontuotą nuo ginklo ir padėtą ant atidaryto lanko rėmo. Visi šie V. Š. veiksmai patvirtina, kad jis žinojo apie tai, kad tokio monokuliaro naudojimas medžioklėje yra draudžiamas ir savo veiksmais siekė, kad pareigūnai nesurastų šio ginklo priedėlio, sumontuoto ant ginklo. Visa tai patvirtina V. Š. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, patvirtina, kad jis darydamas veiką, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai apie neįrodytą subjektyviąją administracinio nusižengimo pusę, atmestini kaip nepagrįsti.

Draudimas medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, niekaip nepaneigia laisvo prekių ir paslaugų judėjimo teisės Europos Sąjungoje, todėl skunde nurodyti argumentai dėl laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patrauktojo veiką.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo kaltė dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo grindžiama tik prielaidomis, o visos abejonės jos turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir apeliuoja į indubio pro reo principo pažeidimą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka. Abejonės yra suprantamos kaip objektyvios aplinkybės ar faktai, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti įstatyme įtvirtintais būdais. Iš visumos pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad V. Š. kaltė grindžiama taip, kaip to reikalauja įstatymas, t. y. remiantis teisėtai gautų įrodymų visumos analize, padarant aiškias ir neabejotinas išvadas, kurių pagrindu teismui nekyla abejonių dėl jo kaltumo. Vien tai, kad pareiškėjas ar jo atstovas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti in dubio pro reo principo pažeidimą.

Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, paskirta minimalaus dydžio bauda, ją panaikinti, švelninti arba mažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Administracinio poveikio priemonė pritaikyta tinkamai, ją naikinti arba keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal Medžioklės taisyklių 74.1 punktą, Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 papunkčiuose nurodytų draudimų pažeidimai yra šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-609-2022, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 600 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės: daiktų – šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio Nr. (duomenys neskelbtini), naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ su lazeriu Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinimo žiedo prie naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ ir 5 vienetų šovinių, konfiskavimas ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo ir V. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi

nutaria:

V. Š. skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-609-2022, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 600 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės: daiktų – šaunamojo ginklo – graižtvinio šautuvo, optinio taikiklio Nr. (duomenys neskelbtini), naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ su lazeriu Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtinimo žiedo prie naktinio matymo prietaiso „Genesys FS-22 PG 100246“ ir 5 vienetų šovinių, konfiskavimas ir specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas trejiems metams, palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė