Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto P. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2014 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 40N-14747702-14 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto nutarimu Nr. 40N-14747702-14 P. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 150 Lt (43,44 Eur) dydžio bauda, dėl to, kad P. P. 2014 m. gegužės 5 d. 11.18 val. Tilžės g. 229, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš sukdamas į kairę, į šalia esančią teritoriją, neįvertino atstumo iki iš priekio atvažiuojančio BMW automobilio ir jo greičio, dėl ko BMW vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai keisti judėjimo kryptį sukdamas vairą į kairę, po ko grįždamas į savo eismo juostą nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pakelės medis.

Teismo posėdyje pareiškėjas P. P. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad jis nebuvo eismo įvykio dalyvis, tuo metu 2014-05-05 buvo „Lytagros“ parduotuvėje. Išvažiuodamas gatvėje matė sudaužytą automobilį. Į prekybos centrą vyko apie 11.11 val. Prekybos centre sugaišo apie 15-20 min. Vairuoja „H. S.“ automobilį, pilkos spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Vairavo vienas, atvyko nuo centro, jam buvo posūkis į kairę. Ten šviesoforo nėra. Praleido kelias mašinas, daugiau kliūčių nebuvo. Sukdamasis BMW automobilio nematė. Savo mašiną pasistatė prie parduotuvės, prie sienos, automobilis buvo matomoje vietoje. Aikštelėje buvo daug automobilių. Užtruko parduotuvėje apie 15-20 min. Išvažiavo tuo pačiu išvažiavimu, matė sudaužytą automobilį, bet žmonių nematė. Keista buvo, kad įvykio vietoje vienas automobilis. Apie 70 metrų nuo įvažiavimo yra medis. Būtų girdėjęs, jei jam pravažiuojant būtų trenktasi į medį, bet neatkreipė dėmesio, kad taip būtų. Apie įvykį sužinojo birželio mėn., kai paskambino policija ir atvažiavo į komisariatą. Skambutis nenustebino, nors ir nepasakė, ko kviečia. Nėra nusikaltęs, dėl to į policiją važiavo ramiai. Būtų sustojęs prie sudaužyto automobilio, jei ten būtų buvę žmonių.

Nukentėjusysis G. G. teisme parodė, kad su dviem draugėmis važiavo iš Joniškio. Priešpriešiais staigiai suko sidabrinis automobilis. Buvo priverstas staigiai sukti į kairę, grįžti į dešinę pusę, nes priešais buvo automobilių, tuomet pradėjo mėtyti mašiną ir kliudė medį. Ten yra 70 km/h greičio ribojimo ženklas. Jis važiavo normaliai, 70-75 km/h greičiu, nes eismas buvo intensyvus. Važiavo saugiu greičiu. Nestabdė, nes būtų susidūręs su P. P. automobiliu. Manevravo, kad išvengtų susidūrimo, todėl gavosi atstumas iki kol atsitrenkė į medį. Važiavo su G. B. ir jos drauge, kurios vardo nepamena. Automobilio modelio nepastebėjo, neįsidėmėjo. Vaizdo medžiagoje atpažino automobilį, puikiai pamena galinius žibintus. Po įvykio išlipo iš automobilio, paskambino policijai ir su Ginta išėjo į aikštelę ieškoti automobilio, kuris užsuko priešais. Priėjo prie žmonių, kurie buvo „Lytagros“ aikštelėje, bet niekas nematė, nenurodė, kur nuvažiavo automobilis, nuėjo pasiteirauti kasininkių, kur rasti apsaugos darbuotojus. Pasakė, kad apsaugos darbuotojo dabar nėra ir paklausė, kas per trenksmas buvo lauke. Iki aikštelės galo nenuėjo, gal dėl to ir nerado automobilio. Policija nuo pirmo skambučio atvyko po 25 min. Laikas sutampa, kai P. P. suka į aikštelę ir jis skambina policijai. Automobilio aikštelėje ieškojo su G. ir dar dviem žmonėmis. Pasakė, kad ieško sidabrinės spalvos automobilio. Jei būtų nuėję iki galo aikštelės, būtų radę. Yra 100% garantuotas, kad būtent P. P. automobilis užkirto jam kelią. Nepastebėjo automobilio, laukiančio suktis į kairę, nežino, ar jis rodė posūkio signalą. Kai metėsi į kairę pusę, pamatė galines lempas. G. draugė pasiliko prie automobilio laukti draugo, kuris turėjo atvykti jos pasiimti. Važiavo dešiniau, šalia jo kito automobilio labai arti nebuvo, važiavo normaliu atstumu. Iki įvykio sukantį automobilį pamatė gal likus 10 metrų atstumui. Jis staigiai pasuko, pilnai buvo įvažiavęs į jo važiuojamąją dalį. Stabdyti nebandė, nes nebuvo reikiamo atstumo, būtų atsitrenkęs. Tą pačią dieną nuėjo pas apsaugos darbuotoją, peržiūrėjo vaizdo medžiagą, ten ir pažino automobilį. Asmens nematė, matė tik automobilio galą. Nežino, ar buvo liudytojų, mačiusių įvykį, kažkas sustojo, paklausė, ar gyvi ir viskas. Kai žiūrėjo vaizdo medžiagą, automobilis stovėjo aikštelės gale, nepamena, ar buvo iki ten nuėjęs. Nežino, kiek laiko užtruko aikštelėje. Nematė visų automobilių, išvažiuojančių iš aikštelės. Kasininkės girdėjo, kad lauke buvo kažkoks garsas.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad asmenų nepažįsta, smulkmenų nepamena. Matė avariją ir viskas. Asmuo įvažiavo į medį, buvo pilkos spalvos BMW automobilis. Dėl ko įvyko avarija, nepamena, jis nuvažiavo toliau, nesustojo. Nepamena, ar BMW išvažiavo į priešpriešinį eismą, matė, kaip sumėtė, lyg ir metėsi į kairę. Jam grėsmė nekilo, nes jau buvo pravažiavęs. Jo kryptimi yra dvi eismo juostos, po to kelias susiaurėja iki vienos eismo juostos. Nežino, ar kas sukosi į „Lytagros“ aikštelę. Daug laiko praėjo, nebepamena. Per veidrodėlį matė, kaip BMW sumėtė, priežasties nematė. Jo niekas neprašė ką nors pasakyti. Skambino pagal skelbimą, kad matė įvykį, nukentėjusysis prašė paliudyti ką matė. Jis buvo jau pravažiavęs įvažiavimą į aikštelę, nieko nebepamena. Pamatė, kaip sumėtė, garso negirdėjo. Nieko su nukentėjusiuoju nekalbėjo, tik paprašė paliudyti ką matė. Spaudimo iš pareigūnų kaip ir nejautė, tik jie daugiau kalbėjo, nei jis. Paaiškinimą rašė pareigūnas, pirmą paaiškinimą rašė jis. Jis pasakojo, o pareigūnai rašė. Joniškio pareigūnai kitaip apklausinėjo, nei Šiaulių pareigūnai. Matė tik kaip sumėtė, o kas buvo prieš tai – nežino. Prieš jį niekas nevažiavo, buvo tuščia. Geriausiai prisiminė, kai apklausinėjo pirmą kartą.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad jie dirbo, buvo iškvietimas, suformino įvykį. Nepamena detalių, nes praėjo metai laiko. Buvo 2014 m. vasara. Netoli „Lytagros“ buvo apgadintas BMW automobilis. Kas kvietė pareigūnus, nepamena, atvyko valandos bėgyje. Buvo dviese su E. N.. Prie automobilio buvo vairuotojas ir keleivė, liudytojų nebuvo. Moteris sakė, kad jiems kažkas užkišo automobilį. Jis ėjo į aikštelę ieškoti automobilio, bet nerado. Nežino, ar daug automobilių buvo aikštelėje. Automobilio modelis nebuvo įvardintas. Ieškojo pagal spalvą, kėbulo tipą. Spalvos dabar nepamena. Asmenys važiavo nuo Joniškio pusės, o automobilis, važiuojantis nuo centro pusės, galimai užkišo pravažiavimą. Vairuotojas sakė, kad gal ir per greitai važiavo. Iki sankryžos yra 70 km/h greitis, toliau 50 km/h. Asmuo nurodė, kad važiavo iki 90 km/h greičiu. Mergina apie greitį nieko nepasakojo. Nepamena, kas apklausė vairuotoją, schemą braižė E. N.. Vaizdo medžiagos neieškojo. Nepamena, kad G. G. būtų ką sakęs apie vaizdo kameras. Nepamena, kiek aikštelės apieškojo. Moteris sakė, kad jie jau apžiūrėjo aikštelę ir to automobilio jau nebėra.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad 2014 m. vasarą Tilžės g. formino įvykį, buvo apgadintas BMW automobilis. Jam sutrukdė kitas automobilis, dėl ko atsitrenkė į medį. Nežino, kas kvietė pareigūnus. Nežino, kaip greitai atvyko į iškvietimą. Įvykio vietoje buvo vairuotojas, keleivė, žiūrovai. Žiūrovų kontaktų nerašė, nes sakė, kad niekas nieko nematė. BMW važiavo tiesiai, kažkas užsuko jam kelią, todėl bandydamas išvengti susidūrimo, atsitrenkė į bortelį. Pagal schemą, apgadinimą gal ir turėjo greitis būti šiek tiek per didelis. Nepamena, ką vairuotojas sakė dėl greičio. Ten leistinas greitis yra 70 km/h. Konkretaus įvykio kaltininko nenurodė, nepamena automobilio modelio, jis jo neieškojo, braižė schemą. BMW buvo sidabrinės spalvos, kito automobilio nepamena. Nepamena, ar apklausinėjo vairuotoją, nepamena, ar nurodė kitą automobilį, lyg spalvą nurodė, bet nepamena.

Liudytoja G. B. teisme parodė, kad su Giedriumi važiavo nuo Joniškio pusės link Šiaulių. Ties prekybos centru „Lytagra“ automobilis jiems užsuko kelią, nerodė posūkio signalo. Norėjo išvengti susidūrimo, metėsi į kairę pusę, tada į dešinę pusę ir galiausiai į medį. Dienos, laiko nepamena. Galėjo būtu gegužės 5 d. Važiavo automobiliu BMW, Giedrius vairavo, ji sėdėjo šalia, stebėjo situaciją. Jiems užsuko kelią sidabrinės spalvos automobilis. Nežino, kokiu atstumu pastebėjo tą automobilį, bet atstumas buvo mažas. Puikiai matė automobilį, tai buvo naujesnio modelio sidabrinės spalvos automobilis, matė visą šoną, žino, kad pailgomis lempomis. Spidometro nematė, važiavo su visu eismu. Ten leidžiamas 70 km/h greitis. Nežino, koks ženklas yra už sankryžos, ji nevairuoja. Visi važiavo normaliai. Tikriausiai prieš juos buvo važiuojančių mašinų, už jų tai tikrai žino, kad važiavo. Nežino, kokiu atstumu priekyje važiavo automobilis. Sidabrinį automobilį pamatė, kai jiems užkirto kelią, posūkio nerodė. G. metėsi į kairę pusę, vėl grįžo į savo eismo juostą. Kliūčių grįžti nebuvo. Po įvykio išlipo, pasitikrino, ar visi sveiki, G. paskambino policijai. Ėjo į aikštelę ieškoti to automobilio, paklausė aikštelėje buvusių žmonių, bet jie nepastebėjo. Visos aikštelės neapėjo, nes grįžo laukti policijos. Policijai įvardino kaip „Toyota“ automobilį, sakė, kad naujo modelio sidabrinės spalvos automobilis. Nežino, kokiu greičiu važiavo kitas automobilis. Jei nespėjo pastebėti, kad sukasi į kairę, vadinasi, greitai važiavo. Paaiškinimą rašė pati. Važiavo trise: ji, G. ir jos pusseserė J. B.. Ji išlipo, išsikvietė savo draugą, kad parvežtų. Vaizdo įrašą peržiūrėjo kitą dieną, pamačius automobilio galą, nekilo abejonių, kad tai tas automobilis. Žino pagrindinius automobilių modelius. Sakė, kad „Toyota“, nes nepažino, bet vaizdo įraše pažino. Iš vaizdo įrašo daugiau panašių automobilių nematė, nes jai buvo užstrigęs automobilio galas. Apėjo ne visą aikštelę, nes buvo iškviesta policija, grįžo prie automobilio. To automobilio išvažiuojančio nepastebėjo. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, pažino ilgas lempas, sidabrinę spalvą. Pagal požymių visumą atpažino automobilį, jai nekilo abejonių, kad čia tas pats automobilis. Galėjo tą automobilį praeiti, nepastebėti. Iki aikštelės galo nebuvo nuėję. Stabdymo nepajuto. Pirmas veiksmas buvo vairo sukimas. Norėjo pypsinti, bet nespėjo. Smūgis buvo didelis, garso nepamena. Vaizdas buvo kaip sulėtintas. Nežino, ar yra vienas išvažiavimas iš aikštelės. Su pareigūnais į aikštelę ieškoti automobilio nėjo, nors siūlė.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad asmenys matyti iš matymo, P. P. surašė protokolą. Datos nepamena, V. M. gavo medžiagą, kad Tilžės g. automobiliui BMW kitas automobilis užkišo kelią ir BMW trenkėsi į medį. V. M. pasakė, kad reikia išsireikalauti iš prekybos centro vaizdo medžiagą. Nustatė pilkos spalvos automobilį, numerio nežino, markės tiksliai nepamena. V. M. išėjo atostogų ir pasakė, kad reikia surašyti protokolą. Išsiuntė asmeniui šaukimą, jis atvyko, surašė protokolą. Asmuo nesutiko, sakė, kad skųs. Priežasčių nepamena. V. M. nustatinėjo P. P. automobilį. Jis kelis kartus matė vaizdo įrašą. Nekilo abejonių, kad galėjo būti kitas automobilis, ne P. P. automobilis. Buvo aikštelėje ir kitas pilkos spalvos automobilis, bet modelis nepanašus. Medžiagoje buvo nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kad nubėgo iki aikštelės ieškoti automobilio. V. M. gal geriau galėtų pasakyti apie BMW greitį. Paaiškinimą ėmė iš liudytojo R. B.. V. M. pasakė, kad ateis R. B. ir reikės apklausti. Nepamena, kaip R. B. atsirado. Jis rašė paaiškinimą, liudytojas pasakojo, uždavė klausimus, sakė, kad matė įvykį, važiavo link Joniškio, priekinis automobilis užsuko priešpriešiais važiuojančiam automobiliui kelią. R. B. geranoriškai davė parodymus, atsakinėjo tiksliai. Jis pasirašė, kad perskaitė apklausos protokolą. Nežino, ar buvo susipažinęs su R. B. paaiškinimu Joniškio PK. Kai apklausinėjo, sakė, kad Joniškio PK grubiai apklausinėjo. Jis medžiagos netyrė, V. M. nustatinėjo automobilį, negali už jį atsakyti. Galėjo vaizdo kameros neužfiksuoti į aikštelę įvažiuojančio automobilio. Nežino, ar visa aikštelė filmuojama kamerų.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad tyrė įvykį. Datos nepamena, buvo pernai pavasarį, ties prekybos centru „Lytagra“. Automobilis BMW, vengdamas susidūrimo, trenkėsi į medį. Liudytojai nurodė, kad kelią užsuko sidabrinės spalvos automobilis. Užsiklausė vaizdo medžiagos ir nustatė apibūdinimus atitinkantį automobilį. Vairuotojas aiškino įvykio nesukėlęs, gal nesuvokė, nes nebuvo paties susidūrimo. Pagal liudytojų parodymus nustatė automobilį. Ne visa prekybos centro aikštelė filmuojama, filmuojamas įvažiavimas ir dalis aikštelės. Įvažiavimas yra vienas, išvažiavimas yra tuo pačiu keliu. Apibūdino kaip sidabrinės spalvos, apie 2005 metų automobilį, galimai „Mazda“ arba „Toyota“. Palygino automobilių nuotraukas internete ir nustatė „H. S.“. Filmuotos medžiagos kokybė prasta, bet tokių automobilių yra nedaug. Asmuo patvirtino, kad vyko į prekybos centrą. Per valandą laiko nesimatė, kad kitas panašus automobilis būtų įvažiavęs į aikštelę. Kai kurių automobilių valstybiniai numeriai matėsi. Tai buvo vienintelė transporto priemonė, atitinkanti apibūdinimą, jis labiausiai panašus į galimus minėtus variantus. R. B. duomenis nurodė BMW automobilio savininkas. Jį apklausė Joniškio pareigūnai, po to išsikvietė jie. Ar dalyvavo jį apklausiant, nepamena. Joniškio pareigūnų paimtas paaiškinimas buvo neišsamus, todėl reikėjo apklausti išsamiau. Nukentėjusiojo veiksmus aiškinosi, klausė, kokiu greičiu važiavo. Kelias neturi vingių, be priežasties sumėtyti automobilio negalėjo. Tiksliai greičio nepavyko nustatyti, ten leistinas 70 km/h greitis. Filmuojama dalis aikštelės, galėjo būti automobilis nenufilmuotas. Automobilio išvažiavimas yra užfiksuotas po to, kai nukentėjęs grįžo prie automobilio. Įrašą žiūrėjo vieni, be liudytojų. Su P. P. šiek tiek žiūrėjo įrašą. Matosi, kur automobilis stovėjo, jis nebuvo paslėptas. Nukentėjusysis ir liudytojai praėjo pro stovintį automobilį, gal nepažino. 3-4 asmenys vaikščiojo po aikštelę. Garantuoti negali, kad visus automobilius apžiūrėjo. Jie ieškojo automobilio, atsakyti, ar turėjo matyti stovintį automobilį, negali. Kelias tiesus, lygus, automobilis be priežasties nevinguriuoja po kelią. Ten viena eismo juosta. Nuo Vaidoto g. iki Purienų g. yra 2 eismo juostos, po to viena eismo juosta. Tiriant įvykį, užklausė visos vaizdo medžiagos, bet ką pateikė, tą ir turi. Pats įvažiavimas nėra filmuotas, tik įėjimas ir dalis aikštelės. Nežino, ar aiškinosi, ar rodė pažeidėjas posūkio signalą, nepamena. Nežino, ar eismas buvo intensyvus, nepamena. Pagal vaizdo medžiagą turbūt daugiau nieko nebepapasakos. Skambino kitam automobilio savininkui, kuris nurodė, kad eismo įvykis jau buvo įvykęs, kai važiavo pro šalį.

Ekspertas E. G. teisme paaiškino, kad užfiksuoti slydimo pėdsakai, atsitrenkimas į medį. Kito automobilio, susidūrimo nėra, vertinant eismo įvykio schemą, daroma išvada, kad automobilio BMW vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į medį. Nežino, ar P. P. veiksmai tinkami, kadangi techninių duomenų apie kliūties sudarymą nėra. Jei kitas automobilis sudarė kliūtį, reikėjo stabdyti savo eismo juostoje, o ne išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tai nėra tinkamas vairuotojo elgesys. Yra slydimo pėdsakai, atstumas, galima nustatyti automobilio BMW greitį, tačiau teismo salėje to nepadarys, reikia atlikti skaičiavimus. Pagal turimus duomenis, vairuotojas prarado stabilumą, todėl pasirinktas greitis nebuvo tinkamas. Reikėjo stabdyti, o ne išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Nėra susidūrimo fakto, apie kitą automobilį negali kalbėti. Atskaitos taškas, kur buvo kliūtis, kaip arti pamatė kliūtį, viskas remiasi į koordinates. Kadangi nėra duomenų, negali vertinti. Liudytojų parodymų vertinti negali. Jei automobilis nesusidūrė, ekspertas negali vertinti, ar buvo kliūtis.

Iš 2014-05-05 eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykyje dalyvavusio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, įvykio vietoje fotografuota (1 t. 9-10 b. l.).

Eismo įvykio išraše užfiksuotos eismo įvykio aplinkybių tyrimui reikšmingos aplinkybės, t.y. techninis eismo įvykis įregistruotas 2014-05-05 11.18 val. Pranešėjas G. G. (1 t. 11-12 b. l.).

Iš 2014-05-05 administracinio sprendimo dėl uždraudimo motorinei priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kito įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme Nr. 283 matyti, kad automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiam G. G., sugadinta dešinės ir kairės pusės priekinis lanžeronas (1 t. 20 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-05-05 11.36 val. G. G. nustatytas 0,00 % blaivumas (1 t. 19 b. l.).

Iš telefono išklotinės matyti, kad G. G. skambino telefonu 2014-05-05 11.13.47 val. ir 11.24.59 val. (1 t. 72 b. l.).

Iš 2015-01-27 AB „Lietuvos draudimas“ rašto matyti, kad už automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra paskaičiuota 1145,74 Eur draudimo išmoka ir dar yra pateikta automobilio transportavimo iš įvykio vietos sąskaita 85,86 Eur (1 t. 156 b. l.).

Iš 2014-05-16 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad tiriant eismo įvykio aplinkybes medžiagoje ROIK: 07-14-8407349, dėl 2014-05-05 eismo įvykio, peržiūrint AB „Lytagra“ pateiktą filmuotą medžiagą, nustatyta, kad 11.11 val. į AB „Lytagra“ kiemą įvažiuoja pilkos spalvos automobilis, kuris galimai atitinka eismo įvykio liudininkų apibūdinimus. Vaizdo įrašas yra prastos kokybės, todėl tiksliai nustatyti automobilio modelio ir nustatyti valstybinio numerio nėra galimybės, tačiau automobilis panašus į HYUNDAI SONATA. Valstybinio numerio raidės galėtų būti: pirma „C“ arba „K“, antros neįmanoma įžiūrėti, o trečia galėtų būti „T“ arba „J“. Patikrinus (duomenys neskelbtini) turimus duomenis, nustatyta, kad yra trys automobiliai HYUNDAI SONATA, kurie atitinka apibūdinimus, tai: (duomenys neskelbtini) priklausantis P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausantis A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB (duomenys neskelbtini) reg. Dariaus (duomenys neskelbtini). Mano dėl tiriamo eismo įvykio tikslinga yra apklausti Šiaulių mieste registruoto automobilio savininką, kadangi filmuotoje medžiagoje užfiksuotas automobilio vairuotojas panašus į transporto priemonės savininką P. P. (1 t. 31 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad vaizdo įraše Nr. 10_59_19 matyti, kad fiksuojamas stovėjimo aikštelės galas laikotarpyje nuo 10.59.21 val. iki 11.00.38 val. Šiame įraše nefiksuojamas joks judėjimas automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš vaizdo įrašo Nr. 10_51_49 matyti, kad fiksuojama automobilių stovėjimo aikštelė. 11 val. 11 min. 40 s matosi, kaip į parduotuvės „Lytagra“ automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja P. P. automobilis. 11 val. 12 min. 10 s matosi, kaip įvažiuoja mikroautobusas. 11 val. 12 min. 49 s įvažiuoja trečias automobilis. 11 val. 13 min. 21 s įvažiuoja pilkos spalvos „WV Passat“ automobilis. 11 val. 18 min. 46 s matosi, kad ateina nukentėjusysis G. G. su G. B. ir kitais asmenimis. 11 val. 19 min. 25 s grįžta nukentėjusysis G. G. su G. B. ir kitais asmenimis. 11 val. 19 min. 54 s nukentėjusysis G. G. eina į parduotuvę pas apsaugos darbuotojus. 11 val. 26 min. 46 s iš parduotuvės išeina pareiškėjas P. P.. 11 val. 27 min. 31 s iš aikštelės išvažiuoja pareiškėjo P. P. automobilis „Hyundai Sonata“ (1 t. 51 b. l.).

Skundas tenkintinas.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad P. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2014-07-03 nutarimu Nr. 40N-14747702-14 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt dydžio bauda, dėl to, kad P. P. 2014 m. gegužės 5 d. 11.18 val. Tilžės g. 229, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš sukdamas į kairę, į šalia esančią teritoriją, neįvertino atstumo iki iš priekio atvažiuojančio BMW automobilio ir jo greičio, dėl ko BMW vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai keisti judėjimo kryptį sukdamas vairą į kairę, po ko grįždamas į savo eismo juostą nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pakelės medis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-748/2012) .

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-719/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. P. buvo paskirta nuobauda, artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t.y. 150 Lt (43,44 Eur), buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Inkriminuojant kaltinimą, buvo nurodyta, jog P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 108 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 28 punktas įtvirtina, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Pagal taisyklių 108 punktą išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

Nagrinėjant bylą teisme, P. P. neigė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir padaręs administracinės teisės pažeidimą. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog nebuvo eismo įvykio dalyvis, vairuoja pilkos spalvos „H. S.“ automobilį, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sukdamasis į kairę, į „Lytagros“ parduotuvę, praleido kelias mašinas, daugiau kliūčių nebuvo, BMW automobilio nematė, tik išvažiuodamas gatvėje matė sudaužytą automobilį. Taip pat nurodė, jog būtų girdėjęs, jei jam pravažiuojant būtų trenktasi į medį, bet neatkreipė dėmesio, kad taip būtų nutikę. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, kad važiavo iš Joniškio, ties posūkiu į „Lytagra“ priešpriešiais staigiai suko sidabrinis automobilis, dėl ko jis buvo priverstas staigiai sukti į kairę, paskui grįžti į dešinę pusę, nes priešais buvo automobilių, tuomet pradėjo mėtyti mašiną ir trenkėsi į medį, taip manevravo, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu. Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykio metu G. G. prieš jį užsukusio automobilio modelio nepastebėjo. Tai jis patvirtino ne tik teismui, tokia aplinkybė buvo pažymėta ir G. G. rašant 2014-05-05 paaiškinimą, iš kurio matyti, jog automobilį apibūdinančių požymių jis gerai neįsidėmėjo (1 t. 21 b. l.). Iš bylos aplinkybių matyti, jog įvykio dieną G. G. važiavo kartu su G. B., kuri teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja. Teisme ji teigė, kad įvykio metu automobilio modelio neįsidėmėjo, suprato, kad tai buvo kažkoks naujesnio modelio automobilis, matė tik automobilio šoną ir galą, gerai įsidėmėjo galines automobilio lempas. Teismas atkreipia dėmesį, kad rašydama 2014-05-05 paaiškinimą G. B. nurodė, jog avarinę situaciją sukėlusio automobilio modelis gali būti „Mazda“ arba „Toyota“. Liudytojas S. V. taip pat teismui pripažino, kad jam atvykus į įvykio vietą, automobilio modelis nebuvo įvardintas. Liudytojas E. N. teigė, jog buvo įvardinta tik automobilio spalva. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad tiek G. G., tiek G. B. iš karto po įvykio ėjo į „Lytagros“ aikštelę ieškoti automobilio, kuris prieš juos užsuko ir taip sukėlė eismo įvykį. Byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina tokias aplinkybes, jog G. G. ir G. B. vaikščiojo po aikštelę siekdami surasti kaltininką, tačiau įvykio dieną kaltininkas rastas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis ir kartu su juo važiavusi keleivė G. B. nurodė, jog įvykio metu geriausiai įsidėmėjo automobilio galą ir galinius žibintus, tačiau iš filmuotos medžiagos matyti, jog iš karto po įvykio vaikščiodami po „Lytagros“ aikštelę ir ieškodami šio automobilio jie praeina būtent pro „Hyundai Sonata“, kai šis automobilis buvo pastatytas priekiu į sieną, o gerai matomas galu. Nagrinėtinu atveju automobilio modelį nukentėjusysis ir liudytoja galėjo įvardinti tik peržiūrėję parduotuvės pateiktą filmuotą vaizdo medžiagą ir tikrindami laiką, kada galėjo įvykti eismo įvykis su skambučio išklotinėmis, kada buvo skambinta policijai. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. M., kuris tyrė filmuotą medžiagą, bandė nustatyti automobilių markes ir valstybinius numerius, nurodė, kad panašiausias automobilis, pagal spalvą ir apibūdinimą, įvažiavęs į „Lytagros“ aikštelę įvykio metu, buvo P. P. vairuojamas „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo tarpu dėl prastos vaizdo medžiagos kokybės įžiūrėti kitų galimai įvykį sukėlusių transporto priemonių valstybinių numerių nebuvo galimybės. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors policijos pareigūnai, tirdami šį įvykį, išsireikalavo visus AB „Lytagra“ vaizdo kamerų įrašus, tačiau iš filmuotos medžiagos matyti, kad nėra fiksuojamas pats įvažiavimas į prekybos centro aikštelę, taip pat yra filmuojama tik dalis aikštelės. Pažymėtina ir tai, kad avarijos kaltininkas buvo ieškotas būtent šio įrašo pagalba, t.y. ištiriant ir apžiūrint tik dalį į „Lytagros“ aikštelę įvažiavusių transporto priemonių, kurias apima vaizdo stebėjimo kameros. Tuo tarpu kitos transporto priemonės, taip pat įvykio metu įvažiavusios į „Lytagros“ prekybos centro aikštelę ir sustojusios kitoje aikštelės vietoje, nei yra įrengtos stebėjimo kameros, liko neištirtos. Kaip minėta, iš karto po įvykio G. G. ir G. B. taip pat vaikščiojo po aikštelę ieškodami automobilio, tačiau kaip patys pripažino, visos aikštelės jie neapžiūrėjo, nes norėjo greičiau grįžti į įvykio vietą ir sulaukti policijos. Kas tik patvirtina aplinkybę, jog visos transporto priemonės, įvykio metu įvažiavusios į „Lytagros“ aikštelę, liko neapžiūrėtos.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tik įvykus eismo įvykiui, jis iš karto kvietė policijos pareigūnus, tai patvirtino ir liudytoja G. B.. Iš telefono išklotinės matyti, kad G. G. skambino telefonu 2014-05-05 11.13.47 val. ir 11.24.59 val. (1 t. 72 b. l.). Tačiau pažymėtina, kad byloje esanti filmuota medžiaga liudija, kad P. P. vairuojamas automobilis į stovėjimo aikštelę įvažiavo 11 val. 11 min. 40 s. Kas rodo, kad po P. P. įvažiavimo į aikštelę iki G. G. skambučio į policiją jau buvo praėję daugiau nei dvi minutės.

Nagrinėjant bylą teisme, liudytoju buvo apklaustas ir R. B.. Teismui jis parodė, kad per veidrodėlį matė avariją, kad pilkos spalvos BMW automobilį sumėtė ir jis įvažiavo į medį, priežasties, dėl ko įvyko avarija, ar kas sukosi į „Lytagros“ aikštelę, nematė, jis pats nuvažiavo toliau, nesustojo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas viso tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų. Pirmą kartą rašydamas paaiškinimą 2014-06-03 jis nurodė, jog prie medžio matė sudaužytą stovintį automobilį, paties eismo įvykio nematė (1 t. 17 b. l.). Apklaustas 2014-06-10 paaiškino, kad prieš jį važiavęs automobilis pasuko į „Lytagrą“, taip užkišdamas priešpriešiais atvažiuojančiam automobiliui kelią, dėl ko pastarasis trenkėsi į medį (1 t. 18 b. l.). 2014-09-22 apklaustas liudytoju teisme jis parodė, kad Šiaulių link priešais važiavo BMW automobilis, kuris trenkėsi į medį, gal dėl to, kad jam per anksti užsuko ir nebuvo kur dėtis. Apibūdindamas automobilį, kuris galėjo užsukti, nurodė, kad tai pilkos spalvos automobilis, kurio markės nežino. R. B., apklaustas 2015-01-14 vykusio teismo posėdžio metu, teigė, kad vykdamas į Joniškį matė, kaip priešais atvažiuojantis BMW markės automobilis susimėtė, dėl ko jis susimėtė, liudytojas nematė. Tokia išsami liudytojo R. B. parodymų analizė rodo, kad šis asmuo nematė eismo įvykio priežasties, nematė automobilio, kuris sukosi į „Lytagros“ aikštelę, negalėjo įvardinti šio automobilio markės, numerių ar kitų šią transporto priemonę identifikuojančių požymių. Pažymėtina ir tai, kad minėtas liudytojas negalėjo įvardinti, ar avarija kilo būtent dėl į „Lytagros“ aikštelę sukusio vairuotojo veiksmų.

Aiškindamasis įvykio aplinkybes, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad avarija įvyko Šiauliuose, Tilžės gatvėje, ties 229 pastatu. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašto matyti, kad ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ (70 km/h), draudžiantis vairuoti greičiau negu nurodyta ženkle, Tilžės gatvėje yra įrengtas už Krantinės gatvės, važiuojant link Joniškio, ir už Purienų gatvės, važiuojant link Šiaulių miesto centro (2 t. 16 b. l.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. G. važiuojant Tilžės gatve link miesto centro leistinas greitis iki „Lytagros“ sankryžos buvo 70 km/h, o už sankryžos 50 km/h. Teisminio nagrinėjimo metu G. G. pripažino, kad važiavo didesniu nei leistina greičiu, t.y. daugiau nei 70 km/h greičiu, nurodydamas, jog galėjo važiuoti iki 80 km/h greičiu. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad artėdamas prie sankryžos, už kurios leistinas greitis jau būtų tik 50 km/h, G. G. važiavimo greičio nelėtino. Kartu su juo važiavusi keleivė G. B., kuri buvo apklausta liudytoja taipogi teigė, jog stabdymo nebuvo, važiavo su visu automobilių srautu. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. V., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, taip pat pripažino, kad G. G. nurodė, jog jis važiavo iki 90 km/h greičiu. Tokios teisme ištirtos aplinkybės tik patvirtina, kad G. G. įvykio metu viršijo leistiną greitį.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, jog vertinant eismo įvykio schemą, daroma išvada, kad automobilio BMW vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į medį, matyti, kad vairuotojas prarado stabilumą, todėl G. G. pasirinktas greitis nebuvo tinkamas, reikėjo stabdyti, o ne išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Teismas pažymi ir tai, kad neesant susidūrimo fakto, ekspertas negali vertinti, ar P. P. veiksmai buvo tinkami. Be to, iš eksperto duotų paaiškinimų matyti, kad jei kitas automobilis sudarė kliūtį, reikėjo stabdyti savo eismo juostoje, o ne išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kas nėra tinkamas vairuotojo elgesys.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ištyrus bylos aplinkybių visumą, negalima daryti kategoriškos išvados, kad būtent P. P. vairuojamas automobilis lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą, įvertinus paties nukentėjusiojo manevravimą, jo važiavimo greitį įvykio metu, sprendžiama, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad P. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį G. G. priklausančios transporto priemonės sugadinimą, t.y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl vadovaujantis pamatiniu teisės principu – in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo byla P. P. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302(4) straipsniu, teisėja

nutarė:

P. P. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2014 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 40N-14747702-14, kuriuo P. P. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.