Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas nustatė, kad ieškovas T. Š. ir atsakovė L. Š. turi du vaikus – D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nuo pat šalių santuokos nutraukimo (2020 m. spalio 6 d.) gyvena kartu su atsakove, skyrium nuo ieškovo. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo ir atsakovės santykiai yra komplikuoti, tarp tėvų kyla daug konfliktų dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, tėvai vienas kitą skundžia įvairioms institucijoms, Vaiko teisių apsaugos specialistams, teisėsaugos institucijoms.

Teismas nurodė, jog asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai.

Teismas nurodė, jog ieškovas ieškinyje įvardijo keturis smurto prieš sūnų D. Š. atvejus, dėl kurių teigia, kad motina vaikui kelia grėsmę, prieš jį smurtauja ir dėl to būtina laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Teismas nustatė, dėl pirmojo nurodyto 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. sausio 2 d. smurto atvejo, įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00257-22 atsakovė buvo atleista nuo BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas; dėl antrojo 2022 m. liepos 28 d. smurto atvejo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28791-22 įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu taip pat buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių; dėl trečiojo nurodyto 2022 m. liepos 28 d. ir 2023 m. liepos 30 d. smurto atvejo įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių; dėl paskutinio ieškovo ieškinyje nurodyto 2022 m. gruodžio 16 d. smurto atvejo ikiteisminis tyrimas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2023m. rugpjūčio 9 d. nutarimu taip pat buvo nutrauktas. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovo prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę nurodytų argumentų, kad D. Š. gyvenant kartu su mama kyla reali psichologinio ir fizinio smurto taikymo prieš jį grėsmė ir tai neatitinka geriausių vaiko interesų.

Teismas nurodė, jog nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-113/2023 (toliau – aktas), parengtame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00008-23, nurodyta, kad vaikas išsakė norą gyventi kartu su tėčiu, tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikas pagal savo amžių ir brandą dar negali pakankamai įvertinti savo geriausių interesų dabar ir ateityje, be to, Skyriaus nuomone, vaikų (brolių) išskyrimas nustatant skirtingas jų gyvenamąsias vietas neatitiktų geriausių jų interesų, kadangi tenkinus ieškovo prašymą būtų tik formaliai pakeista vaiko gyvenamoji vieta, bet nebūtų nustatyta laikina bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu / motina tvarka ir / ar byla nebūtų išnagrinėta iš esmės. Teismas pažymėjo, kad aktu konstatuota ir tai, jog D. Š. gali (galėjo) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau neatmetama, kad dėl išgyvenamo lojalumo konflikto jis galėjo neatskleisti visų jam žinomų aplinkybių, jas atskleisti selektyviai ar pan.; nurodyta, kad vaiko būsena ir elgesys prastėja ir dėl išgyvenamo lojalumo konflikto, o tai neigiamai ir slopinančiai veikia ir mokymosi pasiekimus. Teismas pažymėjo, jog ir Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje laikosi pozicijos, kad šiuo metu tarp tėvų kyla daug konfliktų dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo, todėl nustačius laikiną D. Š. gyvenamąją vietą su tėvu, gali kilti dar daugiau neaiškumų ir interpretacijų dėl bendravimo tvarkos. Tikėtina, kad laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas vaiko neapsaugos nuo išgyvenamo lojalumo konflikto, jeigu tėvai nepakeis elgesio vienas su kitu, nesikooperuos bendraudami tarpusavyje ir su vaiku, išliks manipuliacijų galimybė.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, šalių vaikui gyvenant su atsakove, būtų pažeidžiamos jo teisės, sukuriama netinkama aplinka jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, taip pat, kad atsakovės elgesys ar gyvenimo būdas šiuo metu keltų realią grėsmę nepilnamečiam vaikui ar kad atsakovė nebūtų pajėgi pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas siekia pakeisti tik vieno nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamąją vietą, o jaunesniojo J. Š. gyvenamąją vietą palikti nustatytą kartu su motina, t. y. su atsakove. Teismas nurodė, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra itin svarbu išsaugoti seserų ir brolių emocinio tarpusavio ryšį, o brolių ir seserų, kurie visą laiką augo kartu, išskyrimas prieštarautų vaikų interesams. Tokios pozicijos laikosi ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių svarių argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo būtinumo išsaugoti nepilnamečių vaikų broliškus tarpusavio santykius ir ryšius bei juos išskirti, juo labiau, kad ir pats vaikas, apklaustas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, nurodė, kad nori gyventi kartu su jaunesniuoju broliu.