- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- N-438-4125-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00189-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. už tai, kad ji 2010 m. sausio 15 d., apie 12.28 val. Telšiuose, Kęstučio g. 20-3, prekybos centro „Maxima“ prekybos salėje paėmė paštetą „Pasaka“, kurio vertė 2,45 Lt ir, jį įsikišusi į striukės kišenę, praėjo pro prekybos centro „Maxima“ mokėjimo kasas bei buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Pagrobdama smulkų svetimą turtą, ji pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.
II.
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. nutarimu R. P. pripažino kalta padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 500 Lt baudą.
Teismas konstatavo, jog iš bylos medžiagos: administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno K. K. tarnybinio pranešimo, poėmio akto, kasos kvito, liudytojų V. Gedmino, K. K., D. M. parodymų 2010 m. vasario 17 d. teismo posėdyje matyti, kad R. P. padarė smulkų svetimo turto pagrobimą. Teismas pažymėjo, jog iš esmės ir pati R. P. prisipažino, kad ji paštetą įsidėjo į striukės kišenę ir už jį nesumokėjusi, išėjo pro kasą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, iš teismo psichiatro – eksperto D. T. išvados teismo posėdyje, 2005 m. gegužės 16 d. – liepos 16 d. stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados Nr. 61 matyti, kad R. P. konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurio ji tiek anksčiau, tiek vagystės padarymo metu, tiek šiuo metu supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėja administracinį teisės pažeidimą padarė būdama neįgali (būdama II grupės invalidė) (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pavogto turto vertė nedidelė, anksčiau kelis kartus bausta už smulkų svetimo turto pagrobimą, tačiau išvadų nedaro.
III.
Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesį į jos pateiktus dokumentus ir į tai, kad bet kuriuo atveju pažeidimą įtakojo medicininiais dokumentais pagrįsta jos liga, sąlygojanti psichikos sutrikimus. Apeliantės teigimu, ji įsidėjo paštetą į kišenę, o vėliau, stovėdama prie kasų su kitomis prekėmis, nejuto, jog kišenėje yra papildoma prekė, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jos veiksmai buvo tyčiniai. Anot apeliantės, ji iš anksto prašė parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotojų, kad atsižvelgtų į jos ligą, tačiau darbuotojai to taip pat nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 50 straipsnis numato, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Vadovaujantis ATPK 50 straipsnio nuostatomis, turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju R. P. veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota kaip ATPK 50 straipsnio pažeidimas. Byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūno K. K. 2010 m. sausio 15 d. tarnybinis pranešimas, prekybos centro „Maxima“ apsaugos darbuotojo V. G. 2010 m. sausio 15 d. paaiškinimas bei skundas, 2010 m. sausio 15 d. poėmio aktas (b. l. 15, 17 – 19), taip pat teisme apklaustų liudytojų V. G., K. K. ir D. M. parodymai (b. l. 32) patvirtina, jog 2010 m. sausio 15 d., apie 12.28 val. R. P. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Telšiuose, Kęstučio g. 20-3, paslėpusi striukės kišenėje pro prekybos centro kasas išsinešė prekę - paštetą „Pasaka“, kurio vertė 2,45 Lt. Iš liudytojo V. G. parodymų teisme matyti, jog pro parduotuvėje esančias kasas išnešta prekė iš anksto, dar nepriėjus prie kasų, buvo slepiama ir einant pro kasas laikoma būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens striukės kišenėje. Atitinkamai, esant šiai situacijai, apeliantės atlikta veika teisėtai ir pagrįstai vertintina būtent kaip turto pagrobimas, o aplinkybių, galinčių paneigti apeliantės kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo, nenustatyta.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ATPK 19 straipsnyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad jos padarytą pažeidimą įtakojo medicininiais dokumentais pagrįsta liga, sąlygojanti įvairius su psichikos sutrikimus. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas teismo psichiatras – ekspertas D. T., kuris teismo posėdyje davė išvadą, kad R. P. konstatuotinas asmenybės elgesio sutrikimas, galėjęs išsivystyti sergant epilepsija, tačiau dėl šio sutrikimo ji nėra praradusi gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 71). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog apeliantės psichinės sveikatos būklė nesudaro pagrindo abejoti jos pakaltinamumu. Papildomai akcentuotina, jog kartu su apeliaciniu skundu R. P. iš esmės nepateikė jokių naujų ir anksčiau byloje netirtų įrodymų, susijusių su jos psichinės sveikatos būklės vertinimu (prie apeliacinio skundo pridėtos sveikatos priežiūros įstaigų pažymos buvo pateiktos bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, su jais buvo susipažinęs ir teisme apklaustas teismo psichiatras – ekspertas D. T. (b. l. 65 – 67, 70, 79 - 81).
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Nagrinėjamu atveju, esant tiek R. P. atsakomybę lengvinančių (neįgalumas) , tiek ir ją sunkinančių (pakartotinis pažeidimo padarymas) aplinkybių, R. P. tinkamai buvo paskirta 500 Lt administracinė bauda, kurios dydis artimas ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos administracinės baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkiui.
Dėl šių priežasčių R. P. apeliacinis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą, o R. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.