- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-847-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00133-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Apžvalgos ratas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kenova Group“, uždaroji akcinė bendrovė „IREC Baltic“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas, išieškotojai uždaroji akcinė bendrovė „Apžvalgos ratas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kenova Group“, uždaroji akcinė bendrovė „IREC Baltic“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Keno finansai“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko 2023 m. gruodžio 1 d. priimtą patvarkymą, kuriuo antstolis tenkino UAB „IREC Baltic“ skundą dėl antstolio veiksmų.
2. Pareiškėja nurodė, jog 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymu antstolis tenkino UAB „IREC Baltic“ skundą ir panaikino savo 2023 m. lapkričio 10 d. patvarkymą dėl turto pardavimo, o UAB „Finco7“ įmokėtas pinigines lėšas grąžino į tą pačią sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos. Patvarkymą antstolis grindė tuo, jog remiantis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaip nurodoma nutartyje, o iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėja akcentavo, jog antstolis nėra nuoseklus ir pats sau prieštarauja, kadangi iš pradžių laikė, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galioja iki sprendimo įsiteisėjimo, o gavęs UAB „IREC Baltic“ skundą pradėjo vertinti, kad nutartis galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti turto pardavimo procedūros skolininko pasiūlytam pirkėjui. Teigė, jog Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, pritaikė būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokių paprašė UAB „IREC Baltic“, ir tokiu būdu taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo taikyta bendroji taisyklė, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, aiškiai nustatant, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Be to, jau esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimui dėl bylos esmės, UAB „IREC Baltic“ pateikė papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. aiškiai suprato, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja ne iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, antstolis skundžiamu patvarkymu neturėjo teisės naikinti 2023 m. lapkričio 10 d. patvarkymo dėl turto pardavimo, nes taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik iki 2023 m. lapkričio 9 d. Pažymėjo, jog tai, kad antstoliui buvo pateiktas vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. vykdomasis raštas nereiškia, kad antstolis gali vengti atlikti vykdymo veiksmus kitose vykdomosiose bylose ir realizuoti vienintelį skolininkės turimą turtą, t. y. 192000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų, nes tik realizavus šį turtą skolininkė galės padengti skolas savo kreditoriams. Skolininkė, kuri naudojosi įstatyme suteikta teise siūlydama vienintelį turimą turtą parduoti jos surastam pirkėjui už ženkliai didesnę kainą, nei yra nustatyta to turto (akcijų) vertė, siekia kuo greičiau įvykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ir užkirsti kelią skolos didėjimui dėl skaičiuojamų procesinių palūkanų. Tokie skolininkės veiksmai yra visiškai teisėti, o jų pagrindu priimtas 2023 m. lapkričio 10 d. antstolio patvarkymas taip pat yra teisėtas. Jeigu skolininkė nebūtų pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta teise surasti areštuoto turto (akcijų) pirkėją, akcijos būtų realizuojamos iš varžytynių už daug mažesnę kainą.
3. Antstolis Dainius Šidlauskas 2024 m. sausio 3 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomųjų bylų medžiaga teismui. Antstolis nurodė, kad nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo įvykdymo, vadovaujantis nauja Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023, kurioje teismas pažymėjo, jog CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, antstolis neturi teisės realizuoti skolininkui priklausančio turto – 192000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „IREC Baltic“ pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu, nes jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to atmestinas, pateiktas išskirtinai dviejų su pareiškėju susijusių kreditorių (UAB „Kenova Group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“) interesais. Nurodė, jog vykstant teisminiams ginčams su pareiškėja, ji kartu su susijusiais asmenimis savo veiksmais siekė per kaip įmanoma trumpiausią terminą sukurti pareiškėjos atžvilgiu vykdytiną dokumentą, kurio pagrindu būtų galima areštuoti pareiškėjos vardu registruotas 192000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijas vykdomojoje byloje, siekiant apsunkinti galimybę įvykdyti UAB „IREC Baltic“ palankų teismo sprendimą. Pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja jau sekančią darbo dieną kreipėsi į antstolį su prašymu leisti parduoti ginčo akcijas su pareiškėją valdančiais asmenimis susijusiai bendrovei, todėl antstolis 2023 m. lapkričio 10 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo. Taigi, nepaisant to, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėja yra įpareigota perleisti 192000 vnt. UAB „Libero investicijos“ akcijų UAB „IREC Baltic“, ji siekia visais būdais išvengti pareigos įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat pareiškėja neatvyko sudaryti sutarties nurodytu laiku į notarų biurą. Mano, kad tiek pareiškėja, tiek su pareiškėja susiję išieškotojai UAB „Kenova Group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“ elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai, turėdami iš esmės vienintelį tikslą – bet kokiomis priemonėmis apsunkinti UAB „IREC Baltic“ galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą, kas nagrinėjamu atveju yra akivaizdus pagrindas teismui atsisakyti ginti pastarųjų asmenų teises bei atmesti šių asmenų teikiamus argumentus ir atsikirtimus. Prašė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio 2023 gruodžio 1 d. patvarkymo, kaip visiškai nepagrįstą.
6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
7. Be to, pareiškėja 2024 m. vasario 13 d. dar pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka bus išnagrinėta civilinė byla pagal UAB „Keno finansai“ kasacinį skundą dėl 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir 2023 m. lapkričio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
8.1. Dėl pareiškėjos prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo stabdyti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo iki civilinė byla, kurioje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdo antstolis, bus išnagrinėta kasacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kuris nebus tikrinamas kasacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl, nepaisant to, koks bus civilinės bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka rezultatas, skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo išnagrinėjimo rezultatas byloje dalyvaujantiems asmenims išliks aktualus.
8.2. Pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teismas vertino, kad 2022 m. spalio 28 d. nutartis turi būti taikoma taip, kaip numatyta įstatyme (CPK 150 straipsnio 3 dalyje), t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymėjo, jog tokia išvada jau buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, kurioje teismas konstatavo, jog šiuo metu yra pritaikytos ir yra galiojančios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas laikė, jog nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais ir kitaip vertinti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nei įtvirtinta CPK. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos siekis atsiskaityti su kitais kreditoriais reikštų Vilniaus apygardos teismo sprendimo privalomumo principo nepaisymą ir be jokio teisėto pagrindo pažeistų kreditorės UAB „IREC Baltic“ interesus. Teismas sprendė, jog antstolis pagrįstai ir teisėtai skundžiamu patvarkymu panaikino 2023 m. lapkričio 10 d. patvarkymą dėl turto pardavimo, nes 2022 m. spalio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, antstolio veiksmai nepažeidžia CPK numatytų reikalavimų, teismas nenustatė antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimo (veikimo ultra vires).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėja UAB „Keno finansai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį dalyje, kurioje buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymą. Pareiškėja savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
9.1. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nutarė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01491, vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01540, o taip pat kitose skolininkės atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose išieškojimo nukreipimą į 192000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų iki procesinio dokumento, kuriuo bus užbaigtas šios bylos nagrinėjimas, įsiteisėjimo. Jokios kitos teismo nutarties, kurios rezoliucinėje dalyje būtų konstatuota, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, nėra priimta. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023 įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 9 d., kuomet Lietuvos apeliacinis teismas (civilinės bylos Nr. e2A-613-330/2023) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Todėl mano, kad teismo nutarties išvada, kad patvarkymas yra teisėtas, nes 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti minėtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kuri buvo revizuota apeliacine tvarka.
9.2. Atkreipia dėmesį, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato draudimo ieškovei (UAB „IREC Baltic“) prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismams nėra numatytas draudimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iki šiol nėra priimta jokia kita nutartis, kuri būtų pakeitusi 2022 m. spalio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį ir galiojimo laikotarpį, kas reiškia, kad šia nutartimi taikyti ribojimai galioja tik iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones neturi teisės savo iniciatyva jų pakeisti, atitinkamai išplėsti jų galiojimo. Esamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones netaikė bendrosios taisyklės (CPK 150 straipsnio 3 dalis), kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau to daryti joks teisės aktas nedraudžia, nes CPK 150 straipsnio 3 dalis nėra imperatyvi, o laikinosios apsaugos priemonės, esant ieškovo prašymui, gali būti taikomos ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
9.3. Laiko nepagrįsta ir teismo išvadą dėl UAB „IREC Baltic“ pirmenybės teisės į ginčo akcijas. Pažymi, kad skolininkės kreditorių UAB „Kenova Group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“ naudai 192000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų areštas buvo pritaikytas dar 2022 m. rugsėjo 15 d. to paties antstolio, kuomet UAB „IREC Baltic“ ieškinys dėl įpareigojimo vykdyti prievolę natūra nebuvo patenkintas (toks ieškinys buvo patenkintas 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu). Nei įstatymas, nei teisminė praktika nenumato, kad teismo sprendimas dėl įpareigojimo vykdyti prievolę natūra (parduoti akcijas), koks buvo priimtas 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, turi pirmenybės teisę prieš teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, kurį vykdant buvo areštuotos tos pačios akcijos skolininkės kreditorių UAB „Kenova Group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“ naudai. Mano, kad teismo išvada, jog būtent UAB „IREC Baltic“ turi pirmenybę į ginčo akcijas stokoja teisinio pagrindimo, todėl tokia išvada neteisėta ir šalintina.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra pagal Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į pateiktus ir ištirtus įrodymus.
11. Suinteresuotas asmuo UAB „IREC Baltic“ atsiliepime su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pats antstolio priimto patvarkymo apskundimas akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą, kadangi skųsdama patvarkymą, pareiškėja veikia išskirtinai dviejų su pareiškėja susijusių kreditorių (UAB „Kenova group“ ir UAB „Apžvalgos ratas“) interesais, nepaisant to, kad pareiškėja, kaip skolininkė, neturėtų turėti suinteresuotumo, kuris iš kreditorių patenkins savo reikalavimą pareiškėjos atžvilgiu. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog šiuo metu yra pritaikytos ir yra galiojančios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3123-432/2022 pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, kuriomis teismas nutarė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01491, vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01540, o taip pat kitose atsakovo UAB „Keno finansai“ atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose išieškojimo nukreipimą į 192000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų. Mano, jog teikdama atskirąjį skundą pareiškėja sąmoningai nutylėjo aplinkybę, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinis teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi yra konstatuota, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios. Atitinkamai, antstolis pareiškėjos skundžiamu 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymu tenkindamas UAB „IREC Baltic“ skundą, nepažeidė CPK teisės normų, dėl ko nėra pagrindo naikinti šioje civilinėje byloje priimtą nutartį. Taip pat atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, ar UAB „IREC Baltic“ turi ar neturi pirmenybę į ginčo akcijas, apskritai nėra reikšminga nagrinėjant šį ginčą. Nepaisant to, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp UAB „IREC Baltic“ ir pareiškėjos kilusį ginčą nagrinėję teismai yra ne kartą pažymėję, jog UAB „IREC Baltic“ turi pirmenybės teisę į ginčo akcijas. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad draudimas parduoti ginčo akcijas taip pat kyla ir iš Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19458-1097/2019, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis teismas nutarė areštuoti UAB ,,Keno finansai“ priklausančius 192000 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,Libero investicijos“ akcijų, uždraudžiant jas be UAB „IREC Baltic“ sutikimo parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises. Esant galiojančioms ir Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, antstoliui taip pat yra draudžiama atlikti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjai priklausančių UAB „Libero investicijos“ akcijų, atsižvelgiant į tai, kad tokiais veiksmais bus akivaizdžiai pažeisti UAB „IREC Baltic“ interesai, turint omenyje, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėja yra įpareigota perleisti ginčo akcijas būtent UAB „IREC Baltic“.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Keno finansai“ išieškotojos UAB „Apžvalgos ratas“ naudai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Keno finansai“ išieškotojos UAB „Kenova Group“ naudai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Keno finansai“ išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Keno finansai“ išieškotojos UAB „IREC Baltic“ naudai, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį raštą dėl skolininkės UAB „Keno finansai“ įpareigojimo perleisti UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą.
16. Iš bylos duomenų, be kita ko teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi patenkino UAB „IREC Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01491, vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01540, o taip pat kitose skolininkės UAB „Keno finansai“ atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose išieškojimo nukreipimą į 192000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų iki procesinio dokumento, kuriuo bus užbaigtas šios bylos nagrinėjimas, įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023, UAB „IREC Baltic“ ieškinį patenkino ir įpareigojo pareiškėją UAB „Keno finansai“ (toje byloje – atsakovė) įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. birželio 18 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį – per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti UAB „IREC Baltic“ nuosavybės teisę į 192000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Libero investicijos“ akcijų už 1 Eur kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023, nutraukė Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1163-432/2023 dalį dėl ieškovės UAB „IREC Baltic“ 2023 m. lapkričio 13 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo įvykdymo, todėl dar vienų analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, galiojant anksčiau pritaikytoms, neturi prasmės. Lietuvos apeliacinis teismas minėtą nutartį patikrinęs apeliacine tvarka, 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-48-912/2024, ją paliko nepakeistą.
17. Byloje esantys vykdymo proceso duomenys patvirtina, kad antstolis vykdymo proceso metu 2023 m. lapkričio 10 d. buvo priėmęs patvarkymą dėl turto pardavimo, bet vėliau, išnagrinėjęs UAB „IREC Baltic“ skundą, 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymu tą skundą patenkino ir minėtą 2023 m. lapkričio 10 d. patvarkymą dėl turto pardavimo panaikino, nutaręs UAB „Finco7“ įmokėtas pinigines lėšas grąžinti į tą pačią sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos. Priimdamas 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymą antstolis iš esmės rėmėsi minėta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kurioje buvo pasisakyta dėl aptariamų Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.
18. Pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, prašant minėtą antstolio 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymą panaikinti, antstolis skundo netenkino. Pagrindo skundo tenkinimui neįžvelgė ir pirmosios instancijos teismas, 2024 m. vasario 13 d. nutartyje konstatavęs, kad 2022 m. spalio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo ir nenustatęs, kad antstolis būtų pažeidęs CPK numatytus reikalavimus. Apeliantė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų netenkinimo, be kita ko akcentuoja, kad iki šiol nėra priimta jokia kita nutartis, kuri būtų pakeitusi 2022 m. spalio 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį ir galiojimo laikotarpį, kas reiškia, kad šia nutartimi taikyti ribojimai galioja tik iki Vilniaus apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo.
19. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju, savo nesutikimą su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi apeliantė iš esmės motyvuoja tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja būtent taip, kaip nurodyta nutartyje, t. y. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, o ne iki jo įvykdymo, todėl, apeliantės vertinimu, antstolis neturėjo teisės naikinti savo paties 2023 m. lapkričio 10 d. priimto patvarkymo dėl skolininkės turto pardavimo. Visgi, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad antstolis vykdymo procese jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamo ginčo dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir atitinkamai su tuo susijusio antstolio priimto sprendimo vertinimo kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi toje pačioje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13780-2019-0) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. priimta nutartimi, kurioje, kaip minėta, teismas nutraukė Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1163-432/2023 dalį dėl ieškovės UAB „IREC Baltic“ 2023 m. lapkričio 13 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad šią Vilniaus apygardos teismo nutartį apeliacine tvarka patikrinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi minėtą procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje išsamiai aptarė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, be kita ko konstatuodamas, jog CPK 150 straipsnio normos yra imperatyvios, todėl jos negali būti pakeistos teismo procesiniu sprendimu, jeigu neišnyko bent viena CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti; nagrinėjamoje byloje negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas teisinius padarinius sukelia be priverstinio vykdymo; dėl to teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, įsiteisėjimas nėra pagrindas konstatuoti, kad pasibaigė laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, galiojimas; toks aiškinimas prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, kad, ieškinį patenkinus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis); akcentuotina, kad galutiniu teismo sprendimu ieškinys buvo neatmestas, todėl nėra sąlygos, kuriai esant, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiotų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-48-912/2024, 24 punktas).
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, jog įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartis) yra aiškiai įtvirtinta, jog aptariamos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki priimto teismo sprendimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apeliantės ginčijamų aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog antstolis skundžiamu 2023 m. gruodžio 1 d. patvarkymu savo 2023 m. lapkričio 10 d. patvarkymą panaikino teisėtai.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skundo dėl antstolio veiksmų netenkinimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų (pavyzdžiui, dėl vertinimo dėl UAB „IREC Baltic“ pirmenybės teisės į ginčo akcijas) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
25. Suinteresuotas asmuo UAB „IREC Baltic“ pateikė prašymą dėl 423,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo, kartu su 2024 m. kovo 14 d. sąskaita bei 2024 m. kovo 19 d. mokėjimu nurodymu, patvirtinančiu minėtos sumos apmokėjimą.
26. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
27. Įvertinus tai, kad aptariamu atveju pareiškėjos (apeliantės) ir UAB „IREC Baltic“ interesai yra priešingi, apeliantės atskirasis skundas atmestas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad UAB „IREC Baltic“ patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių, iš apeliantės priteistinos minėto suinteresuotos asmens apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic“, juridinio asmens kodas 302290726, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“, juridinio asmens kodas 303440876, 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.