Kauno apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovei advokatei M. V., atsakovui E. K., jo atstovei advokatei A. F., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija, duodanti byloje išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą duodanti institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsiliepimo argumentai

III. Išvadą duodančios institucijos pozicija

7. Teismo posėdyje išvadą duodančios institucijos atstovė palaikė išvadą ir joje nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių

8. Šalių nepilnametis vaikas yra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43).

9. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė vaiko A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove), o iš tėvo (atsakovo) priteisė išlaikymą vaikui po 200 Eur kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 10–11).

10. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta pakeisti išlaikymo dydį – išlaikymo dydis padidintas iki 250 Eur per mėnesį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki vaiko pilnametystės. Šiuo sprendimu taip pat buvo pakeista ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bei nepilnamečio vaiko A. A. bendravimo tvarka (įvertinus aplinkybę, kad atsakovas dirba ir užsienyje) (1 t., b. l. 12–25). Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos (1 t., b. l. 26–42).

11. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas moka šiuo metu priteistą išlaikymą vaikui su indeksacija. Tai patvirtina ir į bylą atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai (1 t., b. l. 93–96). Ieškovė taip pat pripažino faktinę aplinkybę, kad pirmuosius akinius sūnui pirko atsakovas (1 t., b. l. 97).

12. Vaiko poreikiams pagrįsti ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus:

12.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. kovo 7 d. išrašas patvirtina, kad šalių sūnui yra diagnozuotas astigmatizmas (kodas – H52.2). Vaikas yra konsultuojamas dėl regos patikros, korekcijos įvertinimo (1 t., b. l. 44–45).

14.1. Atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigai už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina į bylą pateikta su AB „Swedbank“ sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito suma – 44 000 Eur; kredito paskirtis – būstui ir žemės sklypui pirkti (perkamas sodo pastatas, pritaikytas nuolat gyventi, ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); kredito paėmimo terminas – 2025 m. sausio 13 d.; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2054 m. lapkričio 21 d.; kredito įmokos dydis kiekvieną mėnesį – 220,28 Eur) (1 t., b. l. 99–118).

14.2. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. balandžio mėnesio atsakovo pajamos sudarė 20 282,11 Eur sumą (darbo užmokestis su dienpinigiais, atskaičius mokesčius) (1 t., b. l. 122).

14.3. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi šį turtą (1 t., b. l. 123–128, 2 t., b. l. 8–9):

· butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

· žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (daiktai apsunkinti hipoteka);

· žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu;

· transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Dėl įrodinėjimo dalyko išlaikymo dydžio pakeitimo byloje

15. Šioje byloje ginčo dalykas – išlaikymo, priteisto teismo sprendimu periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui, (ne) padidinimo klausimas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad egzistuoja abi įstatyme numatytos sąlygos: vaiko tėvų turtinė padėtis pasikeitė (ieškovės padėtis yra sunki, atsakovo turtinė padėtis pagerėjo), taip pat pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai (padidėjo su amžiumi).

16. Tokio pobūdžio ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje „Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas“. Nurodytas straipsnis numato:

· teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis;

· priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.).

19. Ieškovė, kaip minėta sprendimo 15 punkte, reikalavimą dėl nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžio pakeitimo reiškė iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais (vaikas paaugo, jo norai didėja, vaikas nori ir galėtų lankyti papildomus užsiėmimus, tačiau ieškovė, neprisidedant atsakovui, negali užtikrinti šio vaiko poreikio). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas su sūnumi susitinka rečiau. Pačios ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, nes susilaukė kito vaiko, kol kas nedirba.

20. Sprendžiant ginčą dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžių metu nesutiko, kad nepilnamečiam sūnui teikiamas išlaikymas turėtų būti padidintas, siūlė ir toliau mokėti 250 Eur (papildomai pridedant indeksaciją).

Dėl vaiko poreikių ir tėvų (šalių) turtinės padėties

21. Nustatyta, kad šalys santuokos nebuvo sudariusios. Išlaikymas šalių sūnui šiuo metu priteistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu buvo nuspręsta pakeisti išlaikymo dydį – išlaikymo dydis padidintas iki 250 Eur per mėnesį nuo 2022 m. sausio 31 d. iki vaiko pilnametystės. Šiuo sprendimu taip pat buvo pakeista ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bei nepilnamečio vaiko A. A. bendravimo tvarka (įvertinus aplinkybę, kad atsakovas dirba ir užsienyje) (1 t., b. l. 12–25). Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė 2023 m. sausio 16 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos (1 t., b. l. 26–42).

22. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad vaiko poreikiai nuo 2023 m. sausio 16 d. negalėjo pasikeisti (padidėti). Pažymėtina, kad nuo teismo sprendimo praėjo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Vaikas (duomenys neskelbtini) sulauks (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo tik (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Akivaizdu, kad vaiko didėjantis amžius sąlygoja ir jo poreikių pasikeitimą (padidėjimą). Sutiktina su ieškovės argumentais, kad vaiko teisė į turiningą vystymąsi turi būti ginama, sudarant vaikui galimybes dalyvauti įvairiose ugdomosiose veiklose. Ieškovė, gindama vaiko interesus, nurodė, kad sūnus A. A. yra judrus ir smalsus vaikas, todėl reikėtų vaikui sudaryti sąlygas pradėti lankyti tokio pobūdžio užsiėmimus kaip futbolas, karatė, plaukimo pamokos. Kaip nepagrįsti, šioje dalyje atmestini atsakovo argumentai, kad vaikas galimai tokių užsiėmimų nelankys, be to, vaikui užtenka ugdomosios veiklos darželyje. Šiuos atsakovo argumentus teismas vertina itin kritiškai – tai subjektyvi atsakovo nuomonė, nesuderinama su geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Iš į bylą pateiktų medicininių duomenų matyti, kad šalių sūnus auga ir vystosi normaliai, nėra duomenų, kad papildoma fizinė veikla berniukui nerekomenduotina. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gebėjimai turi būti skatinami, o išlaidas, tenkančias šiems gebėjimams ugdyti, privalo pasidalinti abu tėvai. Ieškovė pateikė į bylą ir šių užsiėmimų įkainius. Bendra suma per mėnesį sudaro 172 Eur (57 Eur per mėnesį už robotiką, 50 Eur per mėnesį už karatė užsiėmimus, 65 Eur už baseiną; 1 t., b. l. 184–186). Ieškovė, įvertinusi vaiko galimybes lankyti užsiėmimus, nurodė, kad 107 Eur suma būtų protinga ir reali už pageidaujamus lankyti būrelius / užsiėmimus (robotika / karatė / baseinas). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis dėl šio poreikio, konstatuoja, kad ieškovė įvykdė jai tekusią įrodinėjimo pareigą ir leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė, jog šiuo metu vaiko poreikiai dėl ugdomosios veikos yra padidėję – šiems poreikiams užtikrinti yra reikalinga 107 Eur suma per mėnesį.

23. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos būstui, maistui, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas, kadangi šie poreikiai yra kasdieniai ir nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu. Ieškovės nurodyti kiti vaiko poreikiai, t. y.

negali būti laikomi neprotingais ar nerealiais. Nurodyti poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos sumos per mėnesį visiškai atitinka vaiko amžių ir protingumo, sąžiningumo standartus. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė visiškai pagrįstai apskaičiavo vaikui tenkančias dalis už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius (įvertinus faktinę aplinkybę, kad vaikas gyvena kartu su motina, motinos sutuoktiniu ir (duomenys neskelbtini) gimusiu broliu). Šioje dalyje, kaip nepagrįsti, atmestini atsakovo argumentai, kad išlaikymo padidinimas sudarytų sąlygas atsakovo sąskaita praturtėti visai ieškovės šeimai – ieškovės atlikti skaičiavimai yra teisingi (skaičiuojant išlaidas keturių asmenų šeimai) ir pagrįsti objektyviais duomenims (kvitais už komunalines paslaugas, nuomos sutartimi).

24. Pasisakant dėl paskutinio vaiko poreikio, susijusio su rega (25 Eur už akinius), pažymima, kad šis vaiko sveikatos poreikis taip pat byloje yra įrodytas objektyviais duomenimis.

25. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. kovo 7 d. išrašas patvirtina, kad šalių sūnui yra diagnozuotas astigmatizmas (kodas – H52.2). Vaikas yra konsultuojamas dėl regos patikros, korekcijos įvertinimo (1 t., b. l. 44–45). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gegužės 6 d. išrašas patvirtina, kad vaikas lankėsi gydytojo oftalmologo konsultacijoje; nustatytas astigmatizmas ir toliaregystė; regos korekcijai pritaikyti akiniai (1 t., b. l. 160). Taigi, šie duomenys patvirtina ieškovės teiginius, kad ir dabar, ir ateityje vaikas turės būti tikrinamas dėl regos, vaikui reikalingi akinukai. Tai, kad atsakovas anksčiau savo lėšomis pirko sūnui vienus akinius, nepaneigia vaiko poreikio dabar ir ateityje. Esant diagnozuotam regos sutrikimui, tėvams kyla pareiga dėti maksimalias pastangas sekti vaiko regą, atlikti reikiamus tyrimus, parūpinti visas būtinas priemones (akinius ir kt.). Šioje dalyje teisiškai reikšminga ir ta aplinkybė, kad šalims nepavyksta gera valia susitarti dėl daugelio su vaiko auginimu susijusių klausimų. Tai patvirtina šalių žodiniai paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2023 m. sausio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, 1 t., b. l. 134–144; 2025 m. birželio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa, 1 t., b. l. 129–133). Todėl vaiko poreikis dėl regos privalo būti užtikrintas ieškovės, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o atsakovas savo ruožtu turi pareiga lygiomis dalimis prisidėti prie išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 25 Eur suma atitinka protingumo kriterijų, įvertinus tai, kad regos korekcija negali apsiriboti išimtinai tik vienų akinių įsigijimu. Akivaizdu, kad šis poreikis gali lemti ir papildomas išlaidas (pvz., vitaminai, akinių taisymas ir pan.).

26. Apibendrinus duomenis apie vaiko poreikius ir jų piniginę išraišką (775,33 Eur per mėnesį), pažymima, kad ieškovės nurodyta suma visiškai atitinka orientacinį kriterijų, taikomą teismų praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo vaikui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

27. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, skirtina šiuo metu beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus šalių vaiko poreikiams (maistui, būsto mokesčiams, namų ūkio ir buities prekėms, higienos reikmenims, aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, lavinimui ir kt.), yra reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, mokytųsi, būtų lavinamas. Dėl to teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodoma išlaikymo suma (775,33 Eur per mėnesį), įvertinus Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesio algos, atskaičius mokesčius, dydį 2025 m. (777,00 Eur), iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė prie vaiko poreikių nenurodė patiriamų išlaidų vaiko draudimui (50 Eur per mėnesį) (žr. teismo sprendimo 12.1. punktą). Teismo vertinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečio vaiko išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, tokios sumos vaikui turi pakakti būtiniausiems poreikiams tenkinti.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera ir leidžia teikti vaikui prašomo dydžio išlaikymą (po 350 Eur) (žr. teismo sprendimo 14–14.3. punktus). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo pajamos iš darbinės veiklos yra stabilios ir pakankamai aukštos – atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. balandžio mėnesio atsakovo pajamos sudarė 20 282,11 Eur sumą, t. y. vidutiniškai 3 380 Eur per mėnesį (darbo užmokestis su dienpinigiais, atskaičius mokesčius) (1 t., b. l. 122). Atsakovas turi tris nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini), vieną transporto priemonę. Nors atsakovas nurodė, kad turi ir įsipareigojimą bankui, tačiau kredito įmokų suma (220,28 Eur per mėnesį) sudaro santykinai nedidelę dalį, lyginant su atsakovo mėnesinėmis pajamomis iš darbinės veiklos. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas, skirtingai nei ieškovė, daugiau neturi išlaikytinių (nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų), sveikatos problemų nenurodė.

29. Atsakovas nesutiko mokėti prašomos priteisti sumos dar ir tuo argumentu, kad jis pats nori, gali ir prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Atkreipiamas atsakovo dėmesys, jog išlaikymas yra teikiamas būtiniausiems sūnaus poreikiams tenkinti, į prašomą priteisti išlaikymo sumą nėra įtraukiamos kitos išlaidos, kurias gali patirti tėvai (dovanos, pramogos, vaiko parsivežimo iš gyvenamosios vietos išlaidos ir pan.). Atsakovas turi teisę papildomai skirti vaikui pinigines lėšas pagal savo galimybes ir finansinius pajėgumus ir tai daro (žr. mokėjimo dokumentus; 1 t., b. l. 119–121), tačiau tai negali būti pagrindas mažinti priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams dydį.

30. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra ženkliai sunkesnė, lyginant su atsakovo padėtimi: ieškovė nedirba, augina šalių sūnų ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, nekilnojamojo turto neturi, gyvena su šeima nuomojamame būste.

31. Pateikti duomenys apie šalių turtinę padėtį (žr. teismo sprendimo 13–14 punktus) leidžia vertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Be to, šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su ieškove gyvena vaikas ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnametis vaikas, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Pažymėtina ir tai, jog vaikui augant, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai keičiasi, taip pat nuo 2023 m. pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, didėjo infliacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-747-775/2022, 11 punktą). Tai taip pat sudaro pagrindą padidinti iš atsakovo vaikui teikiamą išlaikymą.

32. Nors byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas teikia vaikui išlaikymą, tačiau atsakovo nurodyta galima teikti vaikui išlaikymo suma (250 Eur ir indeksacija), teismo vertinimu, neatitinka vaiko geriausių interesų. Pažymėtina, kad su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 350 Eur visiškai sutiko ir išvadą duodanti institucija, atsakinga už vaiko teisių užtikrinimą.

33. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į tai, kad padidėjo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai, siekiant subalansuoti ginčo šalių teises ir pareigas, užtikrinti jų nepilnamečio vaiko geriausius interesus, teismas sprendžia ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 350 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 19 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti prašomo priteisti išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, todėl nagrinėjamu atveju priteisiama suma nėra mažinama valstybės mokama išmoka. Pakartotinai pažymima, kad ieškovė prie vaiko poreikių neįtraukė išlaidų už vaiko draudimą (50 Eur per mėnesį), taigi, valstybės mokami pinigai vaikui galėtų būti panaudoti šioje ir kitose su vaiko papildomais poreikiais susijusiose srityse (žr. teismo sprendimo 12.1. punktą).

35. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

36. Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (ieškovė) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

37. Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms esminėms aplinkybėms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei buvo suteikta 100 procentų garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 27 Eur sumą (350 Eur – 250 Eur = 100 Eur; 100 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai).

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė duomenis, kad tarnyba už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei patyrė 625 Eur išlaidas (1 t., b. l. 161–166; 2 t., b. l. 24, 33–37).

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

42. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos:

· 27 Eur žyminis mokestis;

· 625 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

43. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš atsakovo nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2023-12-20 Nr. 2023-24579).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš vaiko tėvo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų nepilnamečiam vaikui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaiko motiną G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 625 Eur (šešių šimtų dvidešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Suma už antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.