- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-732/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Vermosa“
- Advokatai
- Edmundas Kisielius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto eiga” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-877-623/2010 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto eiga” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vermosa“ dėl lėšų išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti buvusį bankroto administratorių UAB ,,Vermosa“ perduoti naujai paskirtam bankroto administratoriui UAB ,,Bankroto eiga“ 105 770,10 Lt BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu gautas lėšas. Ieškinyje nurodyta, kad teismo 2005 m. vasario 24 nutartimi AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškelta bankroto byla ir jos bankroto administratoriumi paskirta UAB ,,Vermosa“. 2006 m. lapkričio 21 d. kreditoriai nusprendė kreiptis į teismą dėl šio bankroto administratoriaus pakeitimo, o 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi teismas atstatydino buvusį administratorių ir paskyrė naują administratorių - UAB ,,Bankroto eiga“. Administratoriui netekus įgaliojimų, jis privalo perduoti visas bendrovės vardu gautas lėšas, kad naujasis bankroto administratorius galėtų tęsti bankroto procedūras. UAB „Vermosa“ gavo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu 105 770 Lt, tačiau jų neperdavė. Nei teismas, nei kreditorių susirinkimas nepatvirtino buvusio bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, todėl bankrutuojančios įmonės vardu gautos lėšos turi būti perduotos naujam bankroto administratoriui. Tik kreditorių susirinkimui priėmus galutinį sprendimą dėl administravimui skirtų lėšų paskirstymo, kreditoriai galėtų spręsti klausimą dėl UAB „Vermosa“ suteiktų paslaugų atlyginimo už administravimo laikotarpį nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Vermosa“ prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Sprendime nurodyta, kad teismas 2005 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino ieškovo buvusio bankroto administratoriaus UAB ,,Vermosa“ pateiktą 23 000 Lt administravimo išlaidų sumą, kurioje vieno mėnesio administratoriaus atlyginimas sudarė 10 000 Lt. 2005 m. gegužės 26 d. įvykęs BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas penktu darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nustatant, kad administratoriaus atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas vienam mėnesiui skiriama 4 000 Lt (plius PVM), kitoms administravimo sąnaudoms vienam mėnesiui skiriama iki 6 200 Lt (plius mokesčiai į biudžetą bei VSDFV įmokos), nustatant, kad archyvo sutvarkymui skiriama iki 24 000 Lt (plius mokesčiai), turto vertinimui iki 1 000 Lt (plius mokesčiai). 2005 m. gegužės 26 d. tarp BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ (įgaliotojas) bei UAB ,,Vermosa“ (administratorius) sudaryta pavedimo sutartis, pagal kurią administratorius įsipareigojo įgaliotojo vardu ir sąskaita vykdyti BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimą, o įgaliotojas įsipareigojo mokėti administratoriui sutartyje nustatytą atlyginimą ir priimti iš administratoriaus visa, ką šis pagal sutartį įvykdė. Pavedimo sutarties 3.1. punkte nustatyta, jog administratoriaus atlyginimo suma, mokama už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2005 m. gegužės 26 d., iki įmonės likvidavimo, yra 4 000 Lt plius PVM per mėnesį. Pavedimo sutartis nenumatė, jog administratoriui nustatyto atlyginimo mokėjimas bus siejamas su jo veiklos ataskaitos patvirtinimu ar atliktų darbų apimtimi. BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimui skirtos išlaidos už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. pagrįstos į bylą pateikta 2010 m. sausio 20 d. buhalterine pažyma bei kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Už BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto proceso administravimą atsakovas minėtu laikotarpiu gavo tik 47 543,63 Lt atlyginimą, nors teismo 2005 m. kovo 24 d. nutarties bei 2005 m. gegužės 26 d. pavedimo sutarties pagrindu UAB ,,Vermosa“ atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo turėjo sudaryti 150 000 Lt be PVM. Iš ieškovo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2005 m. spalio 26 d., protokolo Nr.4 matyti, jog įmonės kreditoriai nutarė pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, nustatant administratoriaus atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos – 40 000 Lt plius PVM, tačiau byloje nėra duomenų, jog buvo padarytas pavedimo sutarties pakeitimas ar pasirašyta nauja pavedimo sutartis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2005 m. gegužės 26 d. įvykusiame BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkime nustatyta kitoms administravimo sąnaudoms vienam mėnesiui skiriama iki 6 200 Lt (plius mokesčiai į biudžetą bei VSDFV įmokos) suma jokiame kitame kreditorių susirinkime nebuvo sumažinta ar panaikinta, todėl administratorius, neatsižvelgdamas į atlyginimą, kitas BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimo išlaidas dengė pagrįstai ir jų neviršijo. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovas privalėjo įrodyti, jog pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytos išlaidos, kurias padengė UAB „Vermosa“, nėra susijusios su BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimu. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas kreditorių susirinkime negali vienareikšmiškai nulemti, kad administratoriaus kitos administravimo sąnaudos yra nepagrįstos, nes bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesai gali nesutapti. Ieškovui neįrodžius, kad UAB „Vermosa“ nepagrįstai išleido kitoms administravimo sąnaudoms skirtas lėšas, ieškinys netenkintas.
Sprendime nurodyta, kad iš 2005 m. gegužės 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto penktu darbotvarkės klausimu, matyti, jog buvo patvirtinta iki 24 000 Lt suma, skirta archyvo sutvarkymui. 2005 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimas antru dienotvarkės klausimu nutarė įpareigoti ieškovo administratorių sudaryti sutartį dėl įmonės archyvo tvarkymo, tačiau byloje nėra duomenų, jog minėta suma buvo panaudota archyvo sutvarkymui, todėl nėra teisinio pagrindo ją grąžinti. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovas neturėjo teisės pats sau išsimokėti atlyginimo, kadangi tokią teisę turi tik kreditorių susirinkimas. 2005 m. gegužės 26 d. pavedimo sutarties 2.2.4. punkte numatyta, jog administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas administravimo tikslais. Tam, kad atsakovas išsimokėtų atlyginimą nereikėjo kreditorių susirinkimo pritarimo. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovo neveikimas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi, nes šioje nutartyje teismas nurodė, kad administratorius tinkamai nevykdė kreditorių pavedimų dėl įmonės vadovų iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimo bei išaiškinimo, ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningai blogas jos valdymas, dėl to kreditoriai turėjo teisę netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos. Tarp buvusio administratoriaus ir ieškovo kreditorių buvo kilęs konfliktas tik įmonės sudarytų sandorių ginčijimo srityje. Nors ieškovas reiškė ieškinį dėl 105 770,10 Lt BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu gautų lėšų grąžinimo, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokia suma buvo išmokėta UAB ,,Vermosa“. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagrįstai gavo 47 543,63 Lt administratoriaus atlyginimą, o iš likusios ieškinyje nurodytos sumos dengė kitas BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimo sąnaudas. Ieškovas neįrodė kitų administravimo išlaidų nepagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. UAB „Vermosa“ pagal pavedimo sutartį įsipareigojo atlikti ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nurodytus veiksmus, o tik juos atlikus įgyti teisę reikalauti atlyginimo. Teismas nevertino tai, kad UAB „Vermosa“ neįvykdė pavedimo sutarties, neatliko įstatyme numatytų įsipareigojimų, neįvykdė kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl ji neturi teisės reikalauti atlyginimo. Kreditoriai ne kartą pasisakė, kad UAB „Vermosa“ iš esmės veikė ne kreditorių, bet savo ir buvusio BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vadovo naudai, neatliko jos kompetencijai priskirtų pareigų, dėl ko bankroto procesas beveik 3 metus buvo paralyžiuotas.
2. UAB „Vermosa“ veiklos ataskaita nė karto nebuvo patvirtinta. Teismas neteisingai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartį. Joje nustatyta, jog pagal bylos dokumentus nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d. bankroto byloje dėl nežinomų priežasčių nebuvo atliekami bankroto bylos procesiniai veiksmai. Ir vėliau UAB „Vermosa“ faktiškai neatliko bankroto administravimo veiksmų iki jos pakeitimo. Teismas nepagrįstai manė, kad UAB „Vermosa“ atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo turėjo sudaryti 150 000 Lt be PVM. Pagal sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, įgaliotinis, neatlikęs jam pavestų pareigų, neturi teisės į atlyginimą. Kadangi bankroto administratoriaus neveikimas nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, antrą kartą šios aplinkybės apskritai neturėjo būti nustatinėjamos.
3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2005 m. spalio 26 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo sprendimu, kuriuo buvo pakeista bankroto administravimo išlaidų sąmata, nustatant, jog administratoriaus atlyginimas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos iš viso yra 40 000 Lt plius PVM. Tik kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą, todėl vien ta aplinkybė, jog pavedimo sutartis nebuvo pakeista, negali paneigti kreditorių susirinkimo sprendimo, jų išreikštos valios. UAB „Vermosa“ neskundė kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti bankroto administravimo sąmatą, t.y. su paskirtu atlyginimu sutiko. Taigi, pavedimo sutartis buvo pakeista abiejų šalių susitarimu, o papildomas pavedimo sutarties rašytinis pakeitimas neturėjo būti sudarytas. Kreditorių susirinkimo nutarime išreikšta valia dėl administravimo išlaidų, todėl juo turėjo būti vadovaujamasi.
4. UAB „Vermosa“ neatliko visų ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo jam pavestų funkcijų, todėl ji neturėjo teisės gauti viso atlyginimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp buvusio bankroto administratoriaus ir ieškovo kreditorių buvo kilęs konfliktas tik dėl įmonės sudarytų sandorių ginčijimo. Kreditoriai reiškė pretenzijas dėl to, jog bankroto administratorius nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iš viso nevykdė bankroto procedūrų, vilkino procesą, nesutvarkė ir archyvui nepridavė bankrutuojančios įmonės dokumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti UAB „Vermosa“ išnaudotų 103 593 Lt paskirstymą. UAB „Vermosa“ per visą administravimo laikotarpį faktiškai pareigų, išskyrus bankrutuojančios įmonės turto likučių išpardavimą, neatliko, todėl ji veikė tik savo ir buvusio direktoriaus naudai. Visos gautos lėšos buvo išmokėtos jai pačiai. Teismas turėjo įpareigoti UAB „Vermosa“ perduoti naujai paskirtam bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės vardu gautas lėšas.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pavedimo sutartis nenumato, kad administratoriui nustatyto atlyginimo mokėjimas siejamas su jo veiklos ataskaitos patvirtinimu ar atliktų darbų apimtimi. Pagal pavedimo sutarties esmę, tik atlikus tam tikrus veiksmus bankroto administratorius įgyja teisę reikalauti atlyginimo. Kadangi UAB „Vermosa“ neatliko ĮBĮ numatytų įpareigojimų, nevykdė kreditorių susirinkimo nurodymų, laikytina, jog ji neatliko pavedimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neturi teisės gauti atlyginimo.
6. Teismas lakoniškai pasisakė dėl 24 000 Lt, gautų iš bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, kurių tikslinė paskirtis buvo archyvo sutvarkymas. Šias lėšas buvo nurodyta panaudoti tiksline paskirtimi dar 2005 m., o tai, kad jos buvo panaudotos ne tuo tikslu, kuriam buvo paskirtos, nedaro jų panaudojimo pagrįstu ir turi būti išreikalautos. Administratorius, nepanaudodamas šių lėšų kreditorių susirinkimo numatytam tikslui, veikė priešingai kreditorių interesams, siekė sau naudos. Tai, kad bankroto administratorius nesudarė sutarties su archyvare, neperdavė dokumentų archyvui, patvirtina aplinkybę, jog bankroto administravimo procedūros nebuvo įvykdytos, pažeisti bankroto procedūrų veiklos principai. Teismas nevertino šių aplinkybių.
7. 2010 m. kovo 25 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas nutarė atstatydintam administratoriui UAB „Vermosa“ už administravimo laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo neskirti atlyginimo. Kadangi buvo priimtas nutarimas nekeičiant kreditorių susirinkimo 2005 m. spalio 26 d. nutarimu patvirtinto 40 000 Lt atlyginimo, išmokėti jį naujai paskirtam administratoriui, kreditorių susirinkimo pirmininkas pasiūlė tvirtinti sąmatą kitoje dalyje tik dėl faktiškai patirtų išlaidų, kurių pagrįstumas nekelia abejonių. Kreditoriai vienbalsiai nusprendė netvirtinti 64 295,12 Lt sumos sąnaudų, turėtų per UAB „Vermosa“ vykdyto administravimo laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vermosa“ atsiliepime į ieškovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad skunde iš esmės pakartojami ieškinio argumentai. Pavedimo sutarties pakeitimas ar nauja pavedimo sutartis nebuvo šalių pasirašyta. Bankroto proceso darbus UAB „Vermosa“ atliko sąžiningai, kruopščiai, teisingai ir teisėtai. Administratoriui pavedimo sutartimi atlyginimo mokėjimas buvo nustatytas dalimis kas mėnesį nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties. Administratorius atliko beveik visus pavedimo sutarties pirmoje dalyje numatytus bankroto proceso veiksmus. Administratorius yra gavęs teisėtai uždirbtus pinigus už atliktas bankroto procedūras. Apeliaciniu skundu kvestionuojama ženkliai mažesnė išmokėta atlyginimo suma, negu buvo patvirtinta teismo ir numatyta kreditorių patvirtintoje sąmatoje. Administratorius atliko būtinus bankroto proceso darbus ir kiekviename kreditorių susirinkime komentavo veiksmus, atsakinėjo į kreditoriams rūpimus klausimus. Bankroto administravimo procesas neapima vien tik sandorių ginčijimo, o siejamas su daugeliu kitų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl lėšų išreikalavimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi (t. 1, b. l. 32-33) AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškelta bankroto byla ir paskirtas jos bankroto administratorius UAB „Vermosa“. Tuo metu buvo taikoma Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 4 d. iki 2006 m. balandžio 19 d.
Vienas reikšmingiausių subjektų, nuo kurio veiklos tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas, yra bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius. Jo teisinis statusas apibrėžtas ĮBĮ 11 straipsnyje. ĮBĮ atskleistas įmonės administratoriaus veiklos turinys ir išvardytos jo pareigos teikiant bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius bankroto administravimo paslaugas teikia atlygintinai. Bankroto bylos AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ iškėlimo metu galiojusioje ĮBĮ redakcijoje buvo numatyta, kad administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su įmonės ūkine komercine veikla (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 str. 4 d.). Administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) (ĮBĮ 36 str. 1 d.).
Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (numatant atlyginimo sumą išmokėti visą iš karto baigus bankroto procesą arba mokėti dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Kreditoriams pasiekus sutarimą su bankroto administratoriumi bankroto procedūrų vykdymo esminiais klausimas (tarp jų ir dėl atlyginimo bankroto administratoriui nustatymo), tarp įmonės kreditorių ir bankroto administratoriaus susiformuoja pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str. 1 d.). Pavedimo sutartyje, kurią bankroto administratorius pasirašo su kreditorių susirinkimui pirmininkavusiu asmeniu, nustatoma administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka. Atsiradus tokioms aplinkybėms, dėl kurių iš esmės pasikeičia bankroto procedūrų vykdymas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti keičiamos pavedimo sutarties sąlygos. Be bankroto administratoriaus atlyginimo, kuris turi būti aiškiai įvardytas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarime, nustatomas ir kitų bankroto administravimo išlaidų dydis. Kitų bankroto administravimo išlaidų suma turi būti pagrįsta bankroto procedūrų tinkamo vykdymo poreikiais bei tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, t.y. jų dydį lemia realus poreikis, kuris nustatomas įvertinus bankroto administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktus tokių išlaidų tikėtinumą ir būtinumą pagrindžiančius įrodymus. Pastebėtina, kad bankroto administravimo išlaidos yra atsietos nuo išlaidų, kurios patiriamos vykdant įmonės ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1188/2010).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas esą neįvertino to, kad bankroto administratorius UAB „Vermosa“ neįvykdė pavedimo sutarties, įstatyme numatytų įpareigojimų, kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo pagal neįvykdytą pavedimo sutartį. Bylos medžiaga patvirtina, kad paskirtas bankroto administratorius UAB „Vermosa“ vykdė tiek ĮBĮ, tiek pavedimo sutartyje numatytus įpareigojimus administruojant BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“, todėl turėjo teisę gauti atlyginimą už suteiktas bankroto administravimo paslaugas. Skundo teiginius, kad UAB „Vermosa“ nevykdė įsipareigojimų, paneigia UAB „Verslo kontinentai“ parengta 2010 m. sausio 20 d. buhalterinė pažyma (t. 1, b. l. 148-154). Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog nebuvo patvirtinta UAB „Vermosa“ pateikta veiklos ataskaita, nesudaro pagrindo apskritai nemokėti atlyginimo bankroto administratoriui. Be to, byloje esantys BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo protokolai patvirtina, kad tam tikriems bankroto administratoriaus veiksmams buvo pritarta, jam buvo suteikti atitinkami įgaliojimai veikti (pvz., iš 2005 m. gegužės 26 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 (t. 1, b. l. 52-59) matyti, kad tarp kitų šiame susirinkime išspręstų klausimų taip pat buvo nutarta patvirtinti UAB „Vermosa“ informaciją apie bankroto eigą; iš 2005 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 (t. 1, b. l. 60-61) matyti, kad bankroto administratorius buvo įpareigotas sudaryti sutartį su turto vertintoju UAB „Impeksservis“ bei sutartį dėl archyvo sutvarkymo; iš 2006 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 (t. 1, b. l. 66-69) matyti, kad bankroto administratoriui buvo pavesta papildyti veiklos ataskaitą dėl ūkinės-komercinės veiklos tęstinumo, informaciją dėl neperimto iš buvusio BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vadovo turto ir finansinių lėšų išreikalavimo, pateikti išvadą, ar buvusio įmonės vadovo veiksmuose vadovaujant įmonei nebuvo nusikalstamos veikos).
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartimi (t. 1, b. l. 47-51) buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria patvirtinta administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaita dėl AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ sandorių, sudarytų per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, analizės ir išvadų, bei atmestas administratoriaus prašymas dėl ataskaitos patvirtinimo. Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinį bei joje nustatytas aplinkybes. Iš aptariamos nutarties turinio matyti, jog toje byloje pirmosios instancijos teismas buvo patvirtinęs administratoriaus veiklos ataskaitą dėl AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ sandorių, sudarytų per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, analizės bei patikrinimo išvadų. BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditoriai jau nuo pirmųjų susirinkimų kėlė klausimą dėl bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumo bei tyčinio bankroto tikėtinumo. 2005 m. spalio 26 d. susirinkime kreditoriai nepatvirtino administratoriaus ataskaitos ir nustatė administratoriui vieno mėnesio terminą papildyti bendrovės sandorių, sudarytų iki bankroto iškėlimo, analizę ir išvadas. Pateiktoje administratoriaus ataskaitoje apie bankroto proceso eigą nuo 2005 m. spalio 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 19 d., kurią pirmosios instancijos teismas patvirtino, nebuvo išsamios analizės ir išvadų, kodėl įmonės turtas per trumpą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo keletą kartų sumažėjo, tai yra dėl kokių priežasčių įmonė tapo nemoki, taip pat trūko nuoseklios analizės dėl sandorių, kurie, kreditorių nuomone, savo pobūdžiu buvo abejotini ir galėjo būti bendrovės nemokumo priežastimi, teisėtumo. Administratoriaus pateiktoje įmonės sudarytų sutarčių suvestinėje, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino sandorių analize, išvardintos bankrutavusios bendrovės nuo 1999 m. rugpjūčio 20 d. iki 2005 m. sausio 24 d. sudarytos sutartys, tačiau tų sutarčių, kurios, kreditorių nuomone, ginčytinos, analizės nebuvo. Kreditorių susirinkimo nurodymai administratoriui patikrinti bankrutuojančios įmonės vadovų iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių teisėtumą ir išaiškinti, ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, tai yra nurodymai išaiškinti tikrąsias bankroto priežastis bei siekti išreikalauti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą, atitinka ĮBĮ nuostatas ir administratorius privalėjo juos vykdyti. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. kovo 8 d. nutartyje sprendė, kad pagal bylos duomenis administratorius kreditorių minėtų nurodymų tinkamai neįvykdė, todėl kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą pripažinti, kad administratorius nevykdė jų nurodymų ir pateiktos ataskaitos netvirtinti. Taigi, minėtos teismo nutarties turinys patvirtina aplinkybę, kad buvo įvertinti bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ veiksmai tik dėl iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimo bei tyčinio bankroto tikėtinumo priežasčių analizės. Tame teismo procesiniame dokumente nekonstatuotos aplinkybės, jog UAB „Vermosa“ apskritai nevykdė bankroto administratoriaus įgalinimų bei pareigų. Be to, bylos medžiagos turinys taip pat neleidžia sutikti su skundo teiginiais, jog UAB „Vermosa“ faktiškai neatliko bankroto administravimo veiksmų iki jos pakeitimo kitu administratoriumi. Tokius teiginius paneigia ir jau paminėta UAB „Verslo kontinentai“ 2010 m. sausio 20 d. buhalterinė pažyma. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pažymėjo, kad tarp buvusio bankroto administratoriaus ir ieškovo kreditorių buvo kilęs konfliktas būtent dėl įmonės sudarytų sandorių patikrinimo ir galimo jų ginčijimo.
Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia tai, kad ginčo teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys (šiuo atveju ieškovas), o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys. Ieškovo reikalavimo esmė – įpareigoti buvusį administratorių UAB „Vermosa“ perduoti naujai paskirtam administratoriui UAB „Bankroto eiga“ 105 770 Lt sumą BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu gautų lėšų. Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teisinės pozicijos rezultatu - atmesti ieškovo ieškinį dėl lėšų priteisimo, tačiau negali visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog pavedimo sutarties pagrindu bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo (nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2007 m. lapkričio 15 d.) turėjo sudaryti 150 000 Lt sumą be PVM. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra motyvuota. Be to, šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovo reikalavimo dalykas (dėl lėšų priteisimo). Byloje nėra ginčo dėl to, kad už BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto proceso administravimą UAB „Vermosa“ gavo 47 543,63 Lt atlyginimą, tačiau kiek iš viso turėjo gauti UAB „Vermosa“ už BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimą per atitinkamą laikotarpį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo išvada, kad UAB „Vermosa“ atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo turėjo sudaryti 150 000 Lt be PVM, ne tik nemotyvuota, tačiau ir neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui pagal ieškovo pareikštą ieškinį.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartimi buvo patvirtinta administratoriaus pateikta BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ 23 000 Lt administravimo išlaidų suma, kurią administratorius turėjo teisę panaudoti šių išlaidų dengimui iki kreditorių susirinkime bus patvirtinta administravimo sąmata (iš šios sumos 10 000 Lt buvo numatyta administratoriaus atlyginimui - t. 1, b. l. 46). Iš 2005 m. gegužės 26 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad tarp kitų šiame susirinkime išspręstų klausimų taip pat buvo nutarta: patvirtinti administratoriaus UAB „Vermosa“ įgalioto asmens pateiktą informaciją apie bankroto eigą; patvirtinti BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimų darbo reglamentą; patvirtinti BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimo išlaidų sąmatą vienam mėnesiui, nustatant, kad administratoriaus atlyginimui už teikiamas administravimo paslaugas yra skiriama 4 000 Lt (plius PVM), kitoms administravimo sąnaudoms yra skiriama iki 6 200 Lt (plius mokesčiai į biudžetą bei VSD įmokos), taip pat nustatant, kad archyvo sutvarkymui yra skiriama iki 24 000 Lt (plius mokesčiai), turto vertinimui - iki 1 000 Lt (plius mokesčiai); suteikti kreditorių susirinkimo pirmininkui įgaliojimus pasirašyti pavedimo sutartį su administratoriumi (t. 1, b. l. 52-59). Iš 2005 m. gegužės 26 d. pavedimo sutarties Nr. 1 (t. 1, b. l. 110-112) matyti, kad UAB „Vermosa“ įsipareigojo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ vardu ir sąskaita vykdyti jos administravimą, o pastaroji - mokėti administratoriui sutartyje nustatytą atlyginimą ir priimti iš administratoriaus visa, ką šis pagal sutartį įvykdė (sutarties 1.1. p.). Iš pavedimo sutarties nuostatų matyti, kad administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas administravimo tikslais (sutarties 2.2.4 p.). BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ įsipareigojo mokėti administratoriui atlyginimą, nustatytą pavedimo sutartimi (sutarties 2.3.2 p.). Administratoriaus atlyginimo suma, mokama už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2005 m. gegužės 26 d., iki įmonės likvidavimo yra 4 000 Lt plius PVM per mėnesį (sutarties 3.1. p.). Atlyginimas administratoriui mokamas dalimis kas mėnesį, ne vėliau kaip per 10 d. nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo (sutarties 3.2 p.). Iš 2005 m. spalio 26 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, kad tarp kitų išspręstų klausimų buvo nutarta pakeisti administravimo sąmatą, nustatant administratoriaus atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo pripažinti įmonės pabaigą įsiteisėjimo dienos - 40 000 Lt plius PVM ir suteikti įgaliojimą kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti atitinkamą pavedimo sutarties pakeitimą (t. 1, b. l. 62-65). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog 2005 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimas nutarė pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, tačiau byloje nėra duomenų, jog buvo padarytas pavedimo sutarties pakeitimas ar pasirašyta nauja pavedimo sutartis su administratoriumi. Teisėjų kolegija, analizuodama minėtas aplinkybes, iš esmės sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog vertinant bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“ apmokamų administravimo išlaidų sąmatos ir gaunamo atlyginimo dydžius turėjo būti remiamasi vėlesniu kreditorių sprendimu, kuriuo išspręsti administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus atlyginimo dydžiai. Teisėjų kolegija, vertindama bankroto administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų sąmatos teisinį institutą bei BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ patvirtintą kreditorių susirinkimo darbo reglamentą (t. 1, b. l. 113-114) pažymi, jog vien tai, kad kreditorių susirinkimui pakeitus bankroto administratoriui mokėtino atlyginimo dydį, liko nepakeista pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi dalis dėl administratoriaus atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, nesudaro pagrindo teigti, jog bankroto administratoriaus atlyginimo mokėjimui taikytinos tiktai ankstesnės pavedimo sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į vėlesnį kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo darbo reglamente (t. 1, b. l. 113-114) nurodyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę: tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (2.2.3 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (2.2.6 p.); įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką bendrovės vardu įstatymo nustatytais terminais sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį (2.2.7 p.). Tokios nuostatos patvirtina, kad kreditorių susirinkimo valios išreiškimas priimant atitinkamą nutarimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo pakeitimo net ir nesudarius pavedimo su juo sutarties arba nepakeitus sudarytos pavedimo sutarties sąlygų, sudaro pakankamą pagrindą šį atlyginimą skaičiuoti ir mokėti pagal kreditorių priimtą vėlesnį sprendimą (susirinkimo nutarimą). Administratoriaus funkcijos aiškiai apibrėžtos ĮBĮ. Jis pradeda funkcijas vykdyti nuo paskyrimo administratoriumi momento. Už šių funkcijų atlikimą administratorius turi teisę gauti atlyginimą. Tai, kad pagal vėlesnį kreditorių susirinkimo nutarimą pavedimo sutartyje nebuvo pakeistas administratoriui mokėtino atlyginimo dydis, nesudaro pagrindo nesivadovauti vėlesniu kreditorių susirinkimo nutarimu dėl atlyginimo administratoriui dydžio. Teisingais pripažįstami apeliacinio skundo motyvai, kad vien tai, jog pavedimo sutartis nebuvo pakeista, nepaneigia kreditorių priimto sprendimo, kuriuo išreikšta jų valia dėl kitokio atlyginimo dydžio bankroto administratoriui nustatymo, galios.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 36) atstatydino BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonės“ administratorių UAB „Vermosa“ ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto eiga“. Toje nutartyje nėra konstatuoti ankstesniojo administratoriaus veiklos trūkumai ar ĮBĮ nustatytų funkcijų nevykdymas, bet akcentuotas bankroto administratoriaus ir daugumos įmonės kreditorių veiklos santykių neperspektyvumas. Pagal UAB „Verslo kontinentai“ 2010 m. sausio 20 d. buhalterinę pažymą bei kitus dokumentus (t. 1, b. l. 148-154, 155-217) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ gavo 103 547,73 Lt pajamų, o lėšų suma įvertinus nurodyto laikotarpio pradžioje buvusius jų likučius bendrovės kasoje (392,66 Lt) bei banko sąskaitoje (67,21 Lt) iš viso sudarė 104 007,60 Lt. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ išleido viso 104 004,41 Lt. Į bylą pateikti įrodymai, kad bankroto administratoriui UAB „Vermosa“ buvo išmokėtas 47 543,63 Lt dydžio atlyginimas (t. 2, b. l. 2). Tokios aplinkybės patvirtina, kad ankstesnis bankroto administratorius UAB „Vermosa“ vykdė atitinkamus bankroto administravimo procedūrų veiksmus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad su UAB „Vermosa“ sudaryta pavedimo sutartis nenumatė, jog administratoriui nustatyto atlyginimo mokėjimas yra siejamas tik su administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimu ar konkrečia atliktų darbų apimtimi.
Skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai pasisakė dėl 24 000 Lt, gautų iš bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo, kurių tikslinė paskirtis buvo archyvo sutvarkymas, nedaro teismo sprendimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad sprendime pateikta pakankama įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė. Vien dėl to, kad sprendimo motyvai nėra itin išsamūs, nors visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieškinį, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą. Tai, kad ieškovas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas arba jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą reguliuojantys procesiniai įstatymai. Visų bankroto administratoriaus gautų ir jo disponuotų lėšų panaudojimas patvirtintas UAB „Verslo kontinentai“ 2010 m. sausio 20 d. buhalterinėje pažymoje ir pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis (t. 1, b. l. 148-154, 155-217). Iš jų matyti, kad tuo metu, kai veikė bankroto administratorius UAB „Vermosa“, buvo išleista 104 004,41 Lt. Teisėjų kolegija laiko teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administravimo išlaidos už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. yra pagrįstos į bylą pateikta 2010 m. sausio 20 d. buhalterine pažyma ir kitais finansinės apskaitos dokumentais. Tai, kad nebuvo sudaryta sutartis su archyvo tvarkytoja ir neperduoti jai įmonės veiklos dokumentai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apskritai bankroto administratorius nevykdė jam ĮBĮ ir pavedimo sutartimi nustatytų įpareigojimų. Nors BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimas patvirtino archyvo sutvarkymui skiriamų lėšų limitą, tačiau pinigai šiam reikalui nebuvo panaudoti. 2005 m. gegužės 26 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkime nustatyta, kad kitoms administravimo sąnaudoms vienam mėnesiui yra skiriama iki 6 200 Lt (plius mokesčiai į biudžetą bei VSDFV įmokos), todėl bankroto administratorius turėjo teisę apmokėti ir kitų rūšių administravimo išlaidas. Teismas teisingai aiškino tiek įstatyminio reguliavimo, tiek pavedimo sutarties nuostatas, kad tam, jog bankroto administratorius išsimokėtų jam nustatytą atlyginimą nereikėjo privalomo papildomo kreditorių susirinkimo pritarimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad būtent ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, jog pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose fiksuotos išlaidos, kurias apmokėjo (padengė) UAB „Vermosa“, nebuvo susijusios su BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administravimu, kad jos neatitinka bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesų, tačiau to neįrodė. Vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkime nebuvo patvirtina administratoriaus veiklos ataskaita, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog faktinės administravimo sąnaudos buvo nepagrįstos.
Ieškovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ dabartinio bankroto administratoriaus inicijuotas teisminis procesas šioje byloje pradėtas 2009 m. rugpjūčio 18 d. (t. 1, b. l. 1). Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2010 m. kovo 5 d. (t. 2, b. l. 7-10). Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja remdamasis ir 2010 m. kovo 25 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 17 (t. 2, b. l. 19). CPK 320 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą dar iki 2010 m. kovo 25 d. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreditorių susirinkimo, kuriame nutarta atstatydintam administratoriui UAB „Vermosa“ už administravimo laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus pakeitimo neskirti atlyginimo bei nuspręsta netvirtinti 64 295,12 Lt dydžio sąnaudų, turėtų per UAB „Vermosa“ vykdytą įmonės administravimo laikotarpį. Tokiu sprendimu mėginama atgaline tvarka paneigti jau patirtų administravimo išlaidų bei joms apmokėti skirtų lėšų panaudojimo faktą. Tiek teisinė, tiek faktinė situacija, fiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu, yra išeities taškas apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokia iš esmės paties ieškovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo sukurta (atsiradusi) nauja aplinkybė nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ši aplinkybė neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, todėl negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir pan.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nes jo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavedimo sutartyje buvo numatyta, jog administratorius privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti bankrutuojančios įmonės nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės (4.1. p.) (t. 1, b. l. 110-112). Jeigu dabartinis BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto administratorius arba įmonės kreditoriai turi pagrindą manyti apie ankstesniojo bankroto administratoriaus pareigos atlyginti bankrutuojančios įmonės nuostolius (jeigu tokie padaryti) atsiradimą, jie turi subjektyvią iniciatyvos teisę reikalauti civilinės teisinės atsakomybės taikymo.
Atsakovas UAB „Vermosa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas (CPK 93, 98, 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.