Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Gasiūnienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditoriaus AB DnB NORD banko atskirąjjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties bankroto byloje Nr. B2-223-357/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009 m. spalio 16 d. įvyko bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimo (12 klausimas pagal susirinkimo darbotvarkę). Atsakovo didžiausias kreditorius AB DnB NORD bankas pasiūlė patvirtinti 20 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą (be PVM) už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurios 10 000 Lt (be PVM) yra atlyginimas administratoriui, o 10 000 Lt - kitos administravimo išlaidos. Kiti susirinkime dalyvavę atsakovo kreditoriai pasiūlė, jog teismo paskirtų administravimo išlaidų pakaks bankroto administravimo procedūroms užbaigti, t. y. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Atsakovo kreditoriai įvykusio susirinkimo metu išklausė bankroto administratoriaus atstovo nuomonę, jog Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtino atsakovo administravimo išlaidų sumą iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, tačiau nutarimo šiuo klausimu nepriėmė.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2009 m. spalio 16 d. įvykusiame bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Tačiau net jeigu toks nutarimas ir būtų priimtas, jis galėtų būti panaikintas tik ĮBĮ 24 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies pagrindu, t y. dėl to, jog už jį nebalsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Teismas, nutaręs atsakovo kreditorių susirinkimui iš naujo perduoti svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, peržengė skundo ribas, kadangi tokio reikalavimo AB DnB NORD bankas nebuvo pareiškęs. Be to, teismas turėjo pripažinti, jog kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, už kurį balsavo didžiausias atsakovo kreditorius AB DnB NORD bankas.Teismas nepagrįstai nesprendė AB DnB NORD banko prašymo dėl galimai praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Be to, AB DnB NORD bankas galimai nepraleido termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu paduoti. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai nepasisakė dėl skundo esmės. Teismas net nesvarstė AB DnB NORD banko skundo argumentų, jog 2009 m. spalio 16 d. įvykusiame bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorių susirinkime 12 klausimu turėjo buvo priimtas nutarimas, už kurį balsavo atsakovo didžiausias kreditorius. Be to, 2010 m. balandžio 19 d. įvykusiame bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos posėdyje svarstytas AB DnB NORD banko skundas dėl bankroto administratoriaus elgesio šioje bankroto byloje ir bankroto procedūras vykdžiausi bankroto administratorė įpareigota perlaikyti kvalifikacinį egzaminą.Teismo nutartis dėl atsakovo kreditorinių turtinių reikalavimų patvirtinimo įsigaliojo 2010 m. birželio 22 d. Todėl atsakovo bankroto administratorius iki 2010 m liepos 7 d. turėjo sušaukti bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame ir turėjo būti svarstomas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Tai reiškia, kad AB DnB NORD banko pasiūlytos atsakovo, kuris laikomas nedidele įmone, administravimo išlaidos – 20 000 Lt (be PVM) yra pakankamos tinkamai įvykdyti bankroto procedūras.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus išlaidų patvirtinimo teisėtumo pirmajame kreditorių susirinkime. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik atskleidus bankroto administratoriaus paskirtį, administravimo išlaidų esmę ir paskirtį bankroto procese, taip pat santykį tarp teismo nutartimi nustatytų administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir pirmojo kreditorių susirinkimo galių sprendžiant šį klausimą.

Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas ir atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Šį asmenį paskiria bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Įstatyme įtvirtintas bankroto administratoriui priskirtas teises ir pareigas bankroto administratorius bankroto procese įgyja nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu teismas nenustatė ankstesnės datos. Bankroto administratorius bankroto administravimo paslaugas teikia atlygintinai. Už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, taip pat kitas bankroto administravimo išlaidas pagal ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratoriaus pateiktą sąmatą preliminariai nustato teismas nutartimi (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p.). Pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai, patvirtinę administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, ataskaitą, nustato bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, taip pat kitas administravimo išlaidas, kurios patiriamos bankroto viso proceso metu (ĮBĮ 23 str. 5 ir 9 p., 36 str. 2 d.).

Įstatymai neriboja pirmojo kreditorių susirinkimo teisės šio susirinkimo metu, įvertinus pateiktus duomenis, nustatyti atlyginimą bankroto administratoriui už visą bankroto procedūrų vykdymo laiką, t. y. tiek retrospektyvine, tiek ir perspektyvine prasme - nuo momento, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Bankroto administratoriui atlyginimas nustatomas įvertinus, ar įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į kreditorių ir debitorių skaičių, ginčijamus reikalavimus, įmonei nuosavybės teise priklausančio turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį, kitus įstatyme įtvirtintus kriterijus (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Šie kriterijai gali turėti reikšmės parenkant atsiskaitymo su bankroto administratoriumi tvarką (vienkartine išmoka ar (ir) periodiniai mokėjimai) (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Kreditoriai turi teisę nustatyti, kad atskirais bankroto proceso etapais įtvirtinama skirtinga atsiskaitymo tvarka. Kreditoriams pasiekus sutarimą su bankroto administratoriumi bankroto procedūrų vykdymo esminiais klausimas (tarp jų ir dėl atlyginimo bankroto administratoriui nustatymo), tarp įmonės kreditorių ir bankroto administratoriaus susiformuoja pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str. 1 d., ĮBĮ 23 str. 10 p.). Pavedimo sutartyje, kurią bankroto administratorius pasirašo su kreditorių susirinkimui pirmininkavusiu asmeniu, nustatoma administratoriaus atlyginimo suma. Atsiradus tokioms aplinkybėms, dėl kurių iš esmės pasikeičia bankroto procedūrų vykdymas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti keičiamos pavedimo sutarties sąlygos.

Pagal aukščiau išdėstytus kriterijus be bankroto administratoriaus atlyginimo, kuris turi būti aiškiai įvardytas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarime, nustatomos ir kitų bankroto administravimo išlaidų dydis (su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos). Kitų bankroto administravimo išlaidų bendra suma turi būti pagrįsta bankroto procedūrų tinkamo vykdymo poreikiais bei tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, t. y. jų dydį lemia realus poreikis, kuris nustatomas įvertinus bankroto administratoriaus pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktus tokių išlaidų tikėtinumą ir būtinumą pagrindžiančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad kreditoriai bankroto administratoriui galėtų tinkamai nustatyti administravimo išlaidų poreikį, pirmajame kreditorių susirinkime bankroto administratorius turi pateikti išsamią administravimo išlaidų ataskaitą, kurioje atsispindėtų atskirų administravimo išlaidų, kurias jis patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo, dydžiai bei šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (ĮBĮ 23 str. 4 p.). Pastebėtina, kad bankroto administravimo išlaidos yra atsietos nuo išlaidų, kurios patiriamos vykdant ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 36 str. 3 d.).

Taigi, ĮBĮ nuostatos pirmajam kreditorių susirinkimui, o ne teismui suteikia teisę spręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, o teismui gali būti skundžiamas kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas šiuo klausimu. Teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimą nuspręsti susirinkimui priskirtų klausimų. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas taip pat įtvirtina kreditorių susirinkimo teisę keisti administravimo sąmatą, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Minėta, jog teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtina tik preliminarią administravimo išlaidų sąmatą (taip pat ir preliminarų atlyginimą administratoriui), kad būtų galima realiai pradėti vykdyti bankroto procedūras, tačiau vėliau šios sąmatos vykdymo ataskaitą tvirtina kreditorių susirinkimas. Bankroto administratorius nedelsdamas turi imtis aktyvių veiksmų išspręsti kreditorinių reikalavimų tvirtinimo teisme klausimams bei sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 ir 17 p., 22 str. 1 d.). Taigi pirmojo kreditorių susirinkimo metu, laikantis ĮBĮ reikalavimų, gali būti nustatyta ir mažesnė, negu teismo patvirtinta preliminari, administravimo išlaidų suma, o realiai nepatirtos teismo patvirtintos administravimo išlaidos gali būti įskaitytos į būsimas administravimo išlaidas, jeigu bankroto administratorius įrodymais pagrindžia tokių išlaidų poreikį.

Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės didžiausias kreditorius, balsavęs raštu, pirmajame kreditorių susirinkime pasiūlė nustatyti bankroto administratoriui už visą bankroto procedūrų vykdymą fiksuotą atlyginimo dydį, taip pat fiksuotą kitų administravimo išlaidų dydį. Kiti įmonės kreditoriai, dalyvavę susirinkime, taip pat pateikė siūlymus dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Tačiau iš byloje esančio 2009 m. spalio 16 d. įvykusio atsakovo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai tik svarstė šį klausimą, išdėstė savo nuomones, tačiau nutarimo šiuo klausimu nepriėmė (t. 1, b.l. 130-131). Tik tuo atveju, jeigu šiame susirinkime būtų priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, būtų galima jį skųsti, kadangi negalima negaliojančiu pripažinti to, ko nėra. Šie argumentai sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuriame nutarta pripažinti negaliojančiu nutarimą dėl atsakovo administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo 2009 m. spalio 16 d. įvykusiame atsakovo kreditorių susirinkime (Nutarimo 12 klausimas).

Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. spalio 16 d. įvykusiame atsakovo kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, turėtų būti pagrindas tenkinti atsakovo kreditoriaus reikalavimą dėl įpareigojimo bankroto administratoriui sušaukti kreditorių susirinkimą šiam klausimui išspręsti. Bankroto administratorius turėtų būti įpareigotas operatyviai sušaukti kreditorių susirinkimą ir svarstyti jame administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą. Tačiau iš į bylą gautų papildomų duomenų matyti, jog 2010 m. gegužės 7 d. įvyko atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir šiame susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų. Todėl nebėra teisinės prasmės įpareigoti atsakovo bankroto administratorių sušaukti susirinkimą ir jame spręsti klausimą, kuris jau išspręstas. Teisinio pagrindo nebeturi ieškovo reikalavimas pripažinti, kad 2009 m. spalio 16 d. įvykusiame atsakovo kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas 12 klausimu, kadangi, kaip minėta, pagal ĮBĮ normas šio klausimo sprendimas priskirtas išimtinai kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai. Be to, paties atsakovo kreditoriaus AB DnB NORD banko iniciatyva yra priimtas vėlesnis nutarimas šiuo klausimu.

Kiti apelianto argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.). Nutarties dalis, kuria bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės 2009 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl vieno mėnesio 10 000 Lt (be PVM) bankroto administravimo išlaidų sumos patvirtinimo iki įmonė bus išregistruota ir Juridinių asmenų registro pripažinta negaliojančia, taip pat nutarties dalis, kuria bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorių susirinkimas įpareigotas iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtintą vieno mėnesio 10 000 (be PVM) Lt lėšų sumą administravimo išlaidoms apmokėti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, yra naikintinos. Kita nutarties dalis, kuria teismas netenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimo dėl šio kreditoriaus siūlomo nutarimo projekto 12 klausimu pripažinimo galiojančiu, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės 2009 m. spalio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl vieno mėnesio 10 000 Lt (be PVM) bankroto administravimo išlaidų sumos patvirtinimo iki įmonė bus išregistruota ir Juridinių asmenų registro pripažinta negaliojančia, taip pat nutarties dalį, kuria bankrutuojančios D. L. prekybos įmonės kreditorių susirinkimas įpareigotas iš naujo svarstyti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtintą vieno mėnesio 10 000 (be PVM) Lt lėšų sumą administravimo išlaidoms apmokėti iki pirmojo kreditorių susirinkimo.

Kita Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties dalis, kuria teismas netenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimo dėl 2009 m. spalio 16 d. įvykusiame kreditorių susirinkime šio kreditoriaus siūlomo nutarimo projekto 12 klausimu pripažinimo galiojančiu, paliktina nepakeista.