- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-343-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03677-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareikšimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 27 d. gautas pareiškėjo V. S. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. yra pareiškėjo tėvas, o jis V. S. yra jo sūnus. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu jam įgyti lietuvių kilmės asmens statusą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės ryšio, nustatymo, atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš pareiškėjo pateikto gimimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) Sarano m., Karagandos srityje, CBAĮ biuro, matyti, kad V. S. motina gimimo liudijime įrašyta L. Y., tėvu V. A.
4. Teismas sprendė, kad duomenys apie pareiškėjo tėvą gimimo liudijime jau yra įrašyti, todėl pareiškėjui siekiant nustatyti, kad V. P. yra jo tėvas, pirmiausia turi būti nuginčyta V. A. tėvystė.
5. Teismas atkreipė dėmesį, jog kol nėra pripažinta, kad asmens gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų/tėvo duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi nuo pat vaiko gimimo.
6. Teismas konstatavo, kad įstatyme nėra numatyta galimybė supaprastinto proceso tvarka pripažinti tėvystę, esant nenuginčytai kito vyro tėvystei, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl giminystės ryšio nustatymo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena.
7. Teismas pažymėjo, kad remiantis CPK 395 straipsniu, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, t. y. šiuo atveju reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo turėtų būti reiškiamas pagal V. A. gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta nevisapusiškai ištyrus faktines aplinkybes, t. y. gimimo liudijime tėvu nurodytas asmuo nebuvo pareiškėjo biologinis tėvas, o yra pašalinis asmuo.
8.2. Mano, kad teismo nurodymas kreiptis į V. A. gyvenamosios vietos institucijas negali būti realizuotas, nes praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams po nurodyto asmens įrašymo į pareiškėjo gimimo liudijimą, jis nuturi jokios informacijos apie jo gyvenamąją vietą, kurioje šalyje ji buvo, tuo labiau, kad pagal mamos, mirusios 2010 m., pasakojimus šis asmuo taip pat yra miręs, tačiau nežinoma jo mirties vieta ar net šalis.
8.3. Nurodo, kad teismo nutartis akivaizdžiai užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), kas pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus ir lūkesčius.
8.4. Taip pat nurodo, kad po ilgų paieškų suradus jo brolį pagal biologinį tėvą ir siekiant išvengti teorinių sutapimų ar panašaus pobūdžio klaidų, akredituota laboratorija paėmė jų DNR mėginius nustatyti, ar pareiškėjas ir brolis S. P. pagal tikrąjį tėvą priklauso tai pačiai vyriškai giminei. Remiantis DNR tyrimo rezultatais ir teismo medicinos specialisto išvada, buvo nustatyta, kad V. S. ir S. P. yra giminės pagal vyriškąją liniją su 99.982 procentų tikimybe, t. y. jie turi bendrą biologinį tėvą.
8.5. Pažymi, kad CPK 391 str. nustatyta, kad mirus spėjamam vaiko tėvui (V. P.), teismas turi nagrinėti bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, tačiau vietoje to, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į gimimo liudijime tėvu nurodyto asmens „gyvenamosios vietos apylinkės teismą“, nors šis asmuo niekada negyveno ir neturėjo nieko bendro su Lietuva ir pareiškėjui absoliučiai nėra žinoma kuriame mieste ar net kurioje šalyje buvo V. A. gyvenamoji vieta.
8.6. Nurodo, kad susisiekus su pareiškėjo gimimo liudijimo išdavimo šalies Kazachstano Respublikos atsakingomis institucijomis, buvo paaiškinta, kad įrašo pakeitimas įmanomas teisminiu keliu DNR tyrimo rezultatų pagrindu, tačiau Lietuvos Respublikoje akredituotos laboratorijos išvados nėra tinkamos bylinėjimosi procesui Kazachstano Respublikos teismuose, o reikalingi naujo tyrimo rezultatai, imant DNR mėginius Kazachstano Respublikos akredituotoje laboratorijoje ir tik tos šalies teritorijoje. To tikslo įgyvendinimui, kartu su broliu reikėtų vykti į Kazachstaną, kas pareikalautų beprotiškai daug finansinių ir moralinių išteklių, tuo labiau, kad nėra visiškos garantijos, kad toks įrašo gimimo liudijime pakeitimas besąlygiškai būtų pripažintas Lietuvos Respublikoje.
8.7. Mano, kad tik bylos sprendimas Lietuvoje, CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, gali tinkamai realizuoti pareiškėjo teisėtų interesų gynimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo
11. Bylos duomenimis, pareiškėjas V. S. pateiktu pareiškimu pateikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs V. P. yra pareiškėjo V. S. tėvas, o pareiškėjas V. S. yra jo sūnus.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime jo tėvu yra įrašytas V. A., o motina – L. Y., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui siekiant nustatyti, kad jo tėvas yra ne V. A., o – V. P., pirmiausia turi būti nuginčyta V. A. tėvystė.
13. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 10 d. Telšių apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad mirus spėjamam tėvui (V. P.), teismas turi nagrinėti bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
14. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
15. Asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2002; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
17. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
18. Pažymėtina, kad daugkartinėje ir nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas vadovaujantis ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punktu (pvz. Senato nutarimo 14.4 punktas, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 2A-560-436/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis Nr. e2A-1265-803/2018).
19. Taigi iš bylos duomenų nustačius, jog pareiškėjo gimimo liudijime tėvu įrašytas V. A., pareiškėjas turėtų pirmiausia nuginčyti V. A. tėvystę ir vėliau kreiptis dėl tėvystės nustatymo, mirus spėjamam tėvui V. P., vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvystės nuginčijimas ir nustatymas negali būti sprendžiamas vadovaujantis tik CPK 444–448 straipsnių nuostatomis.
21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 – 445 straipsniai). Aplinkybė, kad pareiškimas neatitinka juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo reikalavimų, nereiškia, kad teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Kaip jau nurodyta, asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
22. Taigi šiuo atveju tėvystės nustatymo klausimas negali būti išspręstas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, prieš tai nenuginčijus gimimo liudijime įrašyto tėvo tėvystės.
23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra nesusiję su apeliacijos dalyku, teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.