Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo M. J. atstovei D. J. kartu su pareiškėjų M. J., R. J., V. B., A. J. atstove advokate J. D.

vertėjai S. M.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J., R. J., V. B., A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai M. J. a.k(duomenys neskelbtini) R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre I. J. vardu įregistruota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis priklauso jo sutuoktinei V. J., mirusiai 1992-02-17 d., kaip ½ dalis bendro turto įgyto santuokoje su I. J. (b.l.1-4)

Pareiškėjai procesiniame dokumente- pareiškime (b.l. 1-4) bei pareiškėjų atstovai teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jie yra namo, kitų statinių bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų duomenimis, 0,1212 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos sekančiai:

-A. J. bei V. B. priklauso po 1/6 dalį žemės sklypo kiekvienam; nuosavybės teises jie įgijo paveldėjimo būdu po tėvo S. J. (duomenys neskelbtini) mirties;

-404/1212 šio žemės sklypo priklauso R. J., nuosavybės teisę įgijo pagal 2010-04-15 d. dovanojimo sutartį , sudarytą su savininku I. J. ( R. J. seneliu);

-404/1212 dalys žemės sklypo registruotos I. J., mirusio 2011-10-29 vardu; žemės sklypas įgytas pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2009-04-21 d. sutartį asmenine nuosavybės teise po žmonos V. J. 1992-02-17 d. mirties.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, bendro 217,34 kv. m. ploto gyvenamojo namo, kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos sekančiai:

-mirusios 1992-02-17 V. J. vardu – ½ ūkinio pastato, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-mirusio 2011-10-29 I. J. vardu - 1/3 gyvenamojo namo., kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); ½ ūkinio pastato, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-A. J. priklauso 1/6 gyvenamojo namo, kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/6 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-V. B. - 1/6 gyvenamojo namo, kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/6 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuosavybės teises jie įgijo paveldėjimo po tėvo S. J. 2016-06-08 mirties būdu;

-R. J. priklauso 1/3 gyvenamojo namo., kuriuo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); nuosavybės teisę įgijo pagal 2010-04-15 d. dovanojimo sutartį, sudarytą su savininku I. J. ( Renatos seneliu).

Viktorijos ir I. J. santuoka įregistruota 1948-03-15 d., jie turėjo 3 sūnus – S. J. ( mirė 2016-06-08), M. J. ir L. J..

Po V. J. 1992-02-17 mirties, įpėdiniai- vyras I. J., sūnūs M. J., S. J. ir L. J. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o priėmė palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Vėliau visi V. J. įpėdiniai patvirtino palikimo priėmimą teismo tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimu civ. byloje Nr. 2-3769-141/2008 buvo nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. po žmonos V. J. 1992-02-17 mirties jis faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė žmonos palikimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimu civ.byloje Nr. 2-2721-933/2013 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. J. ir S. J. po motinos V. J. mirties priėmė V. J. palikimą. Suinteresuotas asmuo L. J. apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka, bet Vilniaus apygardos teismas 2014-10-13 d. nutartimi civ.byloje Nr. 2A-296-553/2014 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-08 sprendimu civ.byloje Nr. 2-1538-534/2015 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. J. po motinos V. J. mirties priėmė V. J. palikimą ir pradėjo jį valdyti.

Po tėvo I. J. 2011-10-29 mirties jo pirmos eilės įpėdiniai, sūnūs M., S. ir L. kreipėsi pas notarą su pareiškimais dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Po S. J. mirties jo palikimą priėmė jo vaikai A. J. ir V. B..

Visos paveldėjimo bylos yra vedamos Vilniaus miesto 31-ame notarų biure, notaras S. S..

Iki šiol Ivano bei V. J. įpėdiniams – M. J., L. J. bei mirusio (duomenys neskelbtini)S. J. įpėdiniams- V. B. bei A. J. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjų turtą. Pagrindinė problema dėl paveldėjimo po Viktorijos ir I. J. mirties kyla iš neaiškumo, susijusių su nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą po jo rekonstrukcijos įregistravimu.

Gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1964 m. V. ir I. J. santuokos metu. Vėliau ilgą laiką ūkiniu būdu buvo vykdoma namo rekonstrukcija, namo bendras plotas buvo padidintas iki 217,34 kv.m. Iš 2017-12-20 d. Nekilnojamojo turto registro banko išrašo su istorija matyti, kad 1971-09-09 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu gyvenamasis namas buvo įregistruotas I. J. vardu, 1981-11-17 1/3 namo dalis buvo padovanota S. J.. Namo statybos pradžios metai - 1964, statybos pabaigos metai - 1964, rekonstravimo pradžios metai - 1986, rekonstravimo pabaigos metai - 2009, t.y. pagal dokumentus namo rekonstrukcija užbaigta po sutuoktinės V. J. mirties. Bet faktiškai namo rekonstrukcija buvo užbaigta iki V. J. 1992-02-17 mirties, o šio proceso teisinė registracija įvyko žymiai vėliau.

2009-12-30 d. valstybinė komisija pripažino namą bendro 217,34 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), po atliktos rekonstrukcijos tinkamu naudotis. Buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Šių dokumentų pagrindu į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenys bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotos S. J. (į 1/3 namo dalį) ir I. J. ( į 2/3 namo dalis) nuosavybės teisės. 2010-04-15 d. I. J. padovanojo 1/3 dali namo bei žemės sklypo vaikaitei R. J..

Rašte „Dėl informacijos apie paveldėjimo bylas pateikimo“ notaras S. S. išdėstė priežastis, dėl kurių jis negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimų, o būtent, kad notarui neaišku dėl gyvenamojo namo 1/3 dalies, dabartiniu metu registruotos I. J. vardu, nuosavybės teisės rūšies. Neaišku, ar tai bendroji jungtinė I. J. ir jo sutuoktinės V. J. nuosavybė ar kažkuri tai dalis namo nuosavybės yra asmeninė I. J. nuosavybė, o likusi dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl jis siūlė įpėdiniams teismine tvarka nustatyti, kad pvz. 1/3 dalis namo, kurios nuosavybės teisė registruota I. J., yra bendroji jungtinė I. J. ir V. J. nuosavybė arba nustatyti kitokią šios namo dalies nuosavybės rūšį.

Paveldėjimo problemos galėtų būti išspręstos visų bendraturčių bei įpėdinių bendru susitarimu, bet suinteresuoto asmens L. J. pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa ir nekonstruktyvi. 2013-2015 metais L. J. bylinėjosi su broliais M. bei S. ir dukterėčia R. J. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi civ.byloje 2A-305-661/2015 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 d. sprendimą, ir 2014-04-07 papildomą sprendimą, kuriuo L. J. ieškinys buvo atmestas. Daug kartų buvo bandoma įtikinti L. J. išspręsti nuosavybės paveldėjimo klausimus bendrai sutarus, bet to padaryti nepavyko.

Faktiškai namo statybos ir rekonstrukcija buvo baigta iki V. J.(duomenys neskelbtini) mirties, bet įregistruota tik 2009 metais. Turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.), todėl 2/3 registruotos 2009-12-30 I. J. vardu rekonstruoto namo dalių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Darytina išvadą, jog I. J. 2010-04-15 padovanojo anūkei R. J. jam asmeniškai priklausančią ½ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ( gyvenamojo namo) dalį. O 1/3 dalis namo, kurios nuosavybės teisė dabartiniu metu įregistruota I. J. vardu, priklauso jo mirusiai 1992-02-17 sutuoktinei V. J. kaip ½ dalis bendro įgyto santuokoje su I. J. turto.

Tik teismo tvarka galima nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Juridinio fakto nustatymas yra būtinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą Viktorijai ir I. J. priklausantį turtą ir užtikrinti pareiškėjams galimybę pilna apimtimi valdyti bei disponuoti paveldėtu turtu.

Suinteresuotas asmuo L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į M. J., R. J., V. B., A. J. pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas jam įteiktas (b.l. 9). Pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo negauta. Laikytina, kad suinteresuotas asmuo L. J. į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Pareiškėjų išsamiai išdėstytas pareiškime aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai, ginčo dėl nurodytų faktinių bylos aplinkybių nėra.

Bylos iškėlimo pagrindas yra Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro S. S. 2018-10-09 d. raštas Nr. 65 „Dėl informacijos apie paveldėjimo bylas pateikimo“, kuriame nurodyta, kad turto paveldėtojams (dalyvaujantiems byloje asmenims) iki šiol neišduoti paveldėjimo teisės liudijimai į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nėra aišku gyvenamojo namo 1/3 dalies, registruotos I. J. vardu, nuosavybės teisės rūšies: ar tai bendroji jungtinė I. J. ir jo sutuoktinės V. J. nuosavybė ar kažkuri tai dalis namo nuosavybės yra asmeninė I. J. nuosavybė, o likusi dalis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl jis siūlė įpėdiniams teismine tvarka nustatyti, kad pvz. 1/3 dalis namo, kurios nuosavybės teisė registruota I. J., yra bendroji jungtinė I. J. ir V. J. nuosavybė arba nustatyti kitokią šios namo dalies nuosavybės rūšį.

Iš 2017-12-20 d. Nekilnojamojo turto registro banko išrašo su istorija matyti, kad 1971-09-09 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu gyvenamasis namas buvo įregistruotas I. J. vardu, 1981-11-17 1/3 namo dalis buvo padovanota S. J.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1964 m. V. ir I. J. santuokos metu, 1986 metais ūkio būdu buvo vykdoma namo rekonstrukcija, rekonstravimo pabaigos metais-2009 metai, namo rekonstrukcija buvo pabaigta po V. J. mirties (1992-02-17 ).

Po to buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenys bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotos S. J. (į 1/3 namo dalį) ir I. J. ( į 2/3 namo dalis) nuosavybės teisės. 2010-04-15 d. I. J. padovanojo 1/3 dali namo bei žemės sklypo vaikaitei R. J..

Šio namo naudingas plotas 1967-09-27 d. aktu namo priėmimui užfiksuotas 54,02 kv.m. gyvenamasis plotas -39,06 kv.m., o 2019-12-30 pripažinimo tinkamu naudoti aktu užfiksuota, kad namo bendras plotas buvo padidintas iki 217,34 kv.m.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo užbaigta iki V. J. 1992-02-17 mirties, teisinė registracija įvyko 2009 metais (2009-12-30 d. aktu namas pripažintas tinkamu naudoti).

Taip, apklausta teisminio nagrinėjimo metu D. J. parodė, kad ji yra M. J. žmona. 1991 metais ji susipažino su M. J., dar būnant V. J. gyvai. Po metų, M. J. motina bei tuo metu jos anyta V. J. mirė (duomenys neskelbtini) D. J. patvirtino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija faktiškai buvo baigta 1989 metais, tačiau teisinė registracija buvo baigta žymiai vėliau, tik 2009 metais.

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja M. S. taip pat patvirtino, kad nuo 1970 metų pažįsta D. J. (duomenys neskelbtini) metais D. ir M. J. gimė duktė R. J.. Jie gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytoja ten lankėsi gimus mergaitei (R.) ir matė, kad namo rekonstrukcija jau 1992 metai buvo baigta.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. J. gimė (duomenys neskelbtini).

Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai pateikė teismui fotonuotraukas iš V. J. laidotuvių (mirė(duomenys neskelbtini) d.), iš kurių matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija baigta, namas pastatytas (b.l. 14-16).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. J. vardu įregistruota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis priklauso jo sutuoktinei V. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), kaip ½ dalis bendro turto įgyto santuokoje su I. J. (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėjams M. J., R. J., V. B., A. J. juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,90 Eur, todėl pareiškėjų atstovėms sutinkant, šios išlaidos priteistinos iš pastarųjų lygiomis dalimis į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 445 str., 448 str.,

nusprendžia:

M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad valstybės įmonės „Registrų centras“ į.k. 124110246, nekilnojamojo turto registre I. J. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis priklauso jo sutuoktinei V. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), kaip ½ dalis bendro turto įgyto santuokoje su I. J. a.k. (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatytas M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei įforminti.

Priteisti iš M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) R. J. a.k. (duomenys neskelbtini) V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 6,90 Eur (šešis Eur 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.