- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-296-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13531-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- M. J., S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2721-933/2013 pagal pareiškėjų M. J. ir S. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti), suinteresuoti asmenys byloje L. J., Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai M. J. ir S. J. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą, atsiradusį po V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui I. J., kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Vilniaus m. 31-ojo notaro biurą ir sužinojo, kad po motinos V. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) mirus V. J. atsirado palikimas į dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini), bei kitą jai priklausiusį turtą. Nuosavybės teisę į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą palikėja įgijo kartu su sutuoktiniu I. J.. V. J., mirusi (duomenys neskelbtini), testamento sudariusi nebuvo. Po palikėjos mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo. Pareiškėjai, būdami palikėjos vaikai, turėję teisę paveldėti po palikėjos V. J. mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti. V. J. ir I. J. santuokoje susilaukė trijų sūnų. Visi po motinos V. J. mirties liko gyventi name (duomenys neskelbtini), valdo, prižiūri ir naudojasi palikėjos turtu. Brolis L. J. atsisakė tvarkyti klausimus, susijusius su paveldėjimu, todėl jis nurodytas suinteresuotu asmeniu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė prašymą sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. S. atsiliepime nurodė prašymą sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini) ir nėra įrodymų iš kitų notarų biurų, ar nėra pradėta mirusiosios turto paveldėjimo byla.
Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų pareiškimu, nes pareiškėjų pareiškimas yra teisės į nuosavybę klausimas. Pažymėjo, kad dėl savo nuosavybės teisių gynimo teismui yra pareiškęs ieškinį, kuriame abu pareiškėjai yra atsakovais. Pareikštas ieškinys įrodo, kad byla negali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Tėvas po mamos mirties priėmė palikimą teismo sprendimu. Aplinkybės sprendimu yra nustatytos. Broliai yra nusistatę dalis, visi, kol dar buvo tėvas, prižiūrėjo tėvą, mokėjo visus mokesčius, ir kai mama buvo gyva ir po jos mirties. Dėl paties fakto ginčo nėra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad jeigu teismas nustatys aplinkybes, patvirtinančias, jog po V. J. mirties pareiškėjai priėmė visą jos palikimą, neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Nurodė, kad valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nėra, nes visas žemės sklypas priklauso privatiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-17 priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjų M. J. ir S. J. patikslintą pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. ir S. J. po motinos V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. J. palikimą. Teismas nustatė, kad nėra procesinių kliūčių nagrinėti pareiškėjų M. J. ir S. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šioje byloje yra nagrinėjamas tik juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimas, tačiau nesprendžiami klausimai, susiję būtent su suinteresuoto asmens L. J. įvardintu turtu. Kitoje byloje suinteresuoto asmens L. J. pareikštas ieškinys neriboja šios bylos nagrinėjimo, nes šioje ir suinteresuoto asmens nurodytoje byloje sprendžiami skirtingi klausimai, neprieštaraujantys vieni kitiems. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3769-141/2008 pagal pareiškėjo I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. J., S. J., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Toje byloje 2008-11-11 priimtu sprendimu pareiškėjo I. J. pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. J. po žmonos V. J. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą. Nurodytoje byloje nedalyvavo M. J., t. y. jis nebuvo įtrauktas į nurodytą bylą suinteresuotu asmeniu. Tai, kad palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Tik tuo atveju, jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos faktą, yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Teismas nustatė, kad pareiškėjai M. J. ir S. J. po palikėjos V. J. mirties turtą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai, kaip įstatyminiai įpėdiniai, turėjo teisę paveldėti mirusios motinos V. J. turtą. Todėl teismas padarė išvadą, kad M. J. ir S. J. po motinos mirties faktinio valdymo būdu priėmė V. J. palikimą. Reikalavimas, jog L. J. priėmė palikimą nebuvo pareikštas, todėl teismas tokių aplinkybių šioje byloje nesprendė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantas) L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą ir pareiškėjų pareiškimą atmesti. Nurodo, kad jis informavo teismą apie jo pareikštą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo L. J. į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ir į tą turtą, kuris buvo dar ir prieš motinos V. J. mirtį. Priimtas minėtas apelianto ieškinys yra universali teisių gynimo priemonė, kuri eliminuoja bet kokių faktų nustatymo galimybę ir būtinybę. Apelianto ieškinio dalykas peržengia pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laiko ribas ir turto apimtį, todėl pareiškėjų prašymas šioje byloje negalėjo būti patenkintas. Be to, 2008-11-11 sprendimu jau buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad apelianto ir pareiškėjų tėvas faktiškai priėmė palikimą po savo žmonos mirties. Skundžiamas teismas sprendimas konkuruoja su 2008-11-11 sprendimu. Teismo nuoroda, kad tik paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju neleistų tenkinti pareiškėjų prašymo, yra nelabai suprantama, nes įsiteisėję teismo sprendimai privalo būti vykdomi ir jie turi įstatymo galią. Paveldėjimo liudijimo išdavimas yra antrinis veiksmas palyginus su išdavimo pagrindu – teismo sprendimu. Galiojant vienam teismo sprendimui dėl tokio paties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kitas sprendimas negali būti priimamas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaras S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė prašymą sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Teisę paveldėti turėjo V. J. vaikai ir sutuoktinis. Nors 2008-11-11 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. J. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis I. J., tai nereiškia, kad paveldėjimo procedūra yra užbaigta ir kad tik jis turėjo teisę priimti palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, t. y. kad pareiškėjai M. J. ir S. J. po motinos V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. J. palikimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto L. J. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Apeliantas L. J., vienas iš trijų mirusios V. J. sūnų, teigia, kad šioje byloje negalėjo būti nagrinėjamas kitų dviejų jo brolių pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą), kadangi jis teisme buvo pareiškęs ieškinį dėl jo nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. ir į tą turtą, kuris buvo dar ir prieš motinos V. J. mirtį. Pasak apelianto, priimtas minėtas apelianto ieškinys yra universali teisių gynimo priemonė, kuri eliminuoja bet kokių faktų nustatymo galimybę ir būtinybę, apelianto ieškinio dalykas peržengia pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laiko ribas ir turto apimtį, todėl pareiškėjų prašymas šioje byloje negalėjo būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta apelianto pozicija. Kitoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantas reikalavo, be kita ko, pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į tam tikras gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-18 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3601-833/2014, atmetė minėtą apelianto ieškinio reikalavimą kartu su kitais to paties ieškinio reikalavimais, nes nustatė, kad L. J. nepateikė į bylą jokių duomenų, kad jo lėšomis būtų pagamintas visiškai naujas daiktas ir dėl to būtų pagrindas tą naujai sukurtą savo paties lėšomis daiktą pripažinti jo nuosavybe (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors 2014-02-18 sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau tai nepaneigia fakto, kad apelianto inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-3601-833/2014 ir šioje byloje pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo skirtingus teisinius klausimus, kurie neprieštarauja vienas kitam ir nepaneigia vienas kito. Minėtoje byloje apeliantas siekė įrodyti egzistuojant jo nuosavybės teisę į konkretų turtą, o šioje byloje pareiškėjai siekė įrodyti faktą, kad jie pagal įstatymą priėmė savo motinos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, juo rūpintis po motinos mirties. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių. Apelianto kitoje byloje pareikštas ieškinys nėra ir negali būti laikoma universali teisių gynimo priemonė, kuri eliminuoja bet kokių faktų nustatymo galimybę ir būtinybę, kaip teigia apeliantas. Apelianto reikalavimas pripažinti jo nuosavybės teisę į konkretų turtą nesąlygoja fakto konstatavimo, kad apelianto broliai (pareiškėjai) priėmė motinos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, taip pat tokio reikalavimo pareiškimas teisme negali būti laikomas priežastimi, dėl kurios negalėtų būti priimtas šioje byloje išnagrinėtas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tokiu būdu, minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2008-11-11 priėmus sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. po žmonos V. J. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (civilinės bylos Nr. 2-3769-141/2008), teismas negalėjo priimti šioje byloje apelianto skundžiamo sprendimo, nes galiojant vienam teismo sprendimui dėl tokio paties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kitas sprendimas negali būti priimamas. Visų pirma pažymėtina, kad 2008-11-11 sprendimu ir apelianto ginčijamu sprendimu nustatyti ne tie patys (ne vienodi) juridinę reikšmę turintys faktai, o nustatyta, kad tiek I. J. (V. J. vyras, apelianto ir pareiškėjų tėvas), tiek pareiškėjai (V. J. vaikai) po V. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą (turtą), faktiškai pradėdami jį valdyti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuoroda, jog tik paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas tokiu atveju neleistų tenkinti pareiškėjų prašymo, yra nelabai suprantama, nes įsiteisėję teismo sprendimai privalo būti vykdomi ir jie turi įstatymo galią, o paveldėjimo liudijimo išdavimas yra antrinis veiksmas palyginus su išdavimo pagrindu – teismo sprendimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos faktą, yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Vadovaudamasis analogija (CPK 3 straipsnio 6 dalis), teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tačiau tai, kad palikimą (nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo) yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog po V. J. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (dėl to ginčo nėra). Taigi ir 2008-11-11 priėmus sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. po žmonos V. J. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą, I. J. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nors toks buvo vienintelis ir pagrindinis tikslas, dėl kurio 2008-11-11 sprendimu buvo nustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad po apeliantui nepalankaus 2014-02-18 teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-3601-833/2014 jis pats kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu (civilinės bylos Nr. 2-24733-534/2014), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po motinos mirties (1992-02-17) kartu su suinteresuotais asmenimis S. J., M. J. ir mirusiu tėvu I. J. faktiškai priėmė palikimą – nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pradėjo jį valdyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog ir pačiam apeliantui yra aišku, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis nusistatė juridinį faktą dėl palikimo priėmė, pradedant faktiškai jį valdyti, neatima iš kito įpėdinio teisės nustatyti juridinį faktą, jog jis taip pat priėmė tą patį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis turi nustatyti paveldėjimo bylą administruojantis notaras.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-17 sprendimą palikti nepakeistą.