Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-946-324/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-29
Bylos Nr.: e2A-946-324/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: R. Č.
Atsakovas: G. K.
Trečiasis asmuo: V. Č., G. G.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-946-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01550-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.18.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovams G. K. ir G. K. individualiai įmonei dėl nuostolių priteisimo bei atsakovo G. K. priešieškinį ieškovui R. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. Č. ir G. G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 5 335,54 Eur patirtų nuostolių sumą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso vasarnamis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vasarnamis yra rekonstruojamas. Rekonstrukciją prižiūri ir jai vadovauja ieškovo tėvas V. Č.. 2019 m. kovo mėn. V. Č. žodžiu susitarė su santechniku G. K., kad šis išvedžios, sumontuos bei paleis name naują šildymo sistemą oras-oras. 2019 m. balandžio mėn. atsakovas sumontavo išorinius šildymo blokus lauko išorės sienose, išvedžiojo šildymo sistemos vamzdyną visame name, sumontavo vidinius šildymo blokus kambariuose. V. Č. atvykus į objektą priimti atliktų darbų ir susimokėti už juos, buvo pastebėta nemažai darbų trūkumų, todėl V. Č. su atsakovu sutarė, kad šis atvyks kurią nors dieną ištaisyti aptartus darbų trūkumus. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas atvyko ištaisyti darbų trūkumus. Jį į namą įleido meistras A. B. Santechnikams išvažiavus, A. B. nuėjo pažiūrėti darbų rezultato ir pamatė, kad visa namo šildymo sistema sunaikinta, vidaus šildymo blokų ant sienų nebėra, vamzdžiai supjaustyti, ištraukti iš sienų. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl turto sugadinimo, tačiau šis į telefono skambučius nereagavo. Ieškovas 2019 m. gegužės mėn. su pareiškimu dėl galimai nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą. Ieškovo teigimu, yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė neteisėtai, nebuvo apdairus ir rūpestingas, elgėsi nesąžiningai. Atsakovo veiksmai (šildymo sistemos sugadinimas/išardymas sukarpant vamzdžius, išleidžiant azotą) lėmė atsiradusius nuostolius – buvo nepataisomai sugadintos medžiagos. Atsakovo kaltė yra jo nerūpestingumas, neapdairumas, visiškas abejingumas.

3. Atsakovas ir atsakovo G. K. individualios įmonės atstovas G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal žodinį susitarimą su V. Č. atsakovas turėjo sumontuoti 12 šildymo-vėsinimo blokų ir pajungti juos į keturis išorinius šilumos siurblio blokus, sumontuoti vėdinimo sistemas. Buvo sutarta, kad už atliktus darbus atsakovo įmonei bus sumokėta 3000 Eur, o už medžiagas bus apmokėta pagal pateiktus pirkimo dokumentus. Atsakovas daug kartų siūlė ir prašė įteisinti jau atliktus darbus, sudaryti sutartį dėl šildymo įrengimo darbų bei priimti darbus pagal priėmimo-perdavimo aktą, tačiau iš ieškovo konkretaus atsakymo nesulaukė. Atsakovas su V. Č. telefonu sutarė, kad 2019 m. balandžio 5 d. atsakovas pabaigs darbus ir V. Č. atvyks juos priimti bei atsiskaityti, tačiau tą dieną V. Č. nei jo atstovas neatvyko. Praėjus savaitei atsakovas sulaukė V. Č. skambučio su priekaištais dėl atlikto darbo ir pabrėžė, kad darbus reikia perdaryti. Atsakovo teigimu, jo įmonė darbus atliko tinkamai. Ieškovas sumontuota šildymo sistema be gedimų naudojosi daugiau kaip mėnesį, tačiau iki gegužės 9 d. nesumokėjo už atliktą darbą ir neatsiskaitė už atsakovo įmonės panaudotas medžiagas. Ieškovas taip pat neatsiskaito už darbus, dėl kurių nekelia pretenzijų: už sumontuotus tris išorinius blokus, pritvirtintus ir perdarytus lauko bloko laikiklius, paruoštas angas vamzdynams ir kabeliams pravesti ir antrame aukšte sumontuotą dalinį vamzdyną. Be to, ieškovas faktiškai nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė realią žalą ir kokio dydžio yra patirta žala. Vienintelis ieškovo įrodymas yra remonto darbų sąmata, iš kurios neaišku, ar realiai tokie darbai buvo reikalingi ir ar atlikti, dėl ko ir/ar dėl kieno kaltės susidarė nuostoliai.

4. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovo 1474,74 Eur skolą už atliktus darbus, bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad žodiniu susitarimu ieškovas atsakovo įmonei įsipareigojo už darbus sumokėti 3000 Eur, o už medžiagas pagal pateiktus dokumentus. Kadangi atsakovas dėl ieškovo kaltės neturėjo galimybės užbaigti visus numatytus darbus, todėl priešieškiniu reikalauja apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus 1474,74 Eur. Atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. atvyko perdaryti šiuos darbus: 1) užsakovui pakeitus II aukšto vonios kambario išplanavimą, kur buvo sukeisti vietomis dušo kabina ir klozeto rėmas, reikėjo išmontuoti ir perkelti į kitą vietą vamzdynus ir elektros kabelius, perdaryti ventiliaciją pakeičiant gofrą į plieninį vamzdį sienoje ir lubose, todėl variniai vamzdžiai ir elektros kabeliai buvo atjungti, o ne supjaustyti, kaip nurodė ieškovas, ir tvarkingai sudėti gretimame kambaryje; 2) III aukšto palėpėje, kur buvo sumontuota dalis ventiliacijos vamzdynų ir gofrų, V. Č. nurodžius buvo išvesti per stogo dangą į lauką, kur žadėjo patys pasistatyti ventiliacijos kaminuką, todėl toje vietoje ir buvo padaryta anga; 3) vidiniai ir išoriniai blokai buvo sujungti elektros kabeliais ir variniais vamzdžiais, todėl lauko sienoje buvo išgręžta viena skylė 125 mm diametru, pro kurią ir buvo pravesti 20 varinių vamzdžių ir 12 elektros kabelių, tačiau anga buvo išgręžta vietoje, kur nebuvo fasado apdailos, o keturi išoriniai blokai buvo sumontuoti ant žemės, o ne pritvirtinti prie fasado sienos; pastato viduje, montuojant vamzdyną ir elektros kabelius buvo išgręžta virš 20 skylių, reikalingų sumontuoti vamzdžius ir kabelius į kiekvieną kambarį, kuriuose yra vidiniai blokai; 4) kondicionieriaus pildymo medžiaga freonas yra suspausta ir užpildyta keturiuose išoriniuose šilumos siurblio blokuose, ji nebuvo išleista. Atsakovas tą pačią 2019 metų gegužės 9 dieną iš objekto išvyko prieš tai tvarkingai, nieko nepažeidžiant numontavęs įrangą ir susukęs kabelius, t. y. paruošė, kad gavus projektą ar brėžinius, galėtų ateityje naujai permontuoti pagal užsakovo naujus reikalavimus.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 metų kovo mėnesį šalys sutarė, kad atsakovas ieškovui įregs dvibučio namo šildymo sistemą oras-oras. Kadangi tarp šalių bendravimas darbiniais reikalais vyko nuo 2018 metų pabaigos, ieškovą tenkino anksčiau jam atliktų darbų kokybė ir kaina. Šalys prieš pradedant darbus iki galo kainų neaptarė, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas jam taikys standartinius tokiems darbams taikytus įkainius, atsižvelgiant į anksčiau vykdytų darbų istoriją. Ieškovas tik nurodė, kuriuose kambariuose turės būti sumontuoti šildymo agregatai ir tokios informacijos atsakovui atlikti užduotį užteko. Atsakovui sumontavus bei pajungus šildymo sistemą, buvo pastebėta nemažai darbų broko. V. Č. paskambino atsakovui ir išvardino savo pastabas. Atsakovas atvyko ištaisyti atliktų darbų broko 2019 m. gegužės 9 d. Santechnikams išvykus buvo pamatyta, kad visa namo šildymo sistema sunaikinta, vidaus šildymo blokų nebėra ant sienų, vamzdžiai supjaustyti, ištraukti iš sienų. Todėl po 2019 m. gegužės 9 d. ieškovui priklausančiame vasarnamyje nebeliko jokio atsakovo atliktų darbų rezultato, liko tik namui bei medžiagoms, kurias nupirko ieškovas, padaryta žala. Todėl atsakovo reikalavimas sumokėti už darbų rezultatą, kurį jis pats be niekieno prašymo sunaikino, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovui ir G. G. priklausantis vasarnamis nėra komercinis kompleksas, tai dvibutis vasarnamis, skirtas šeimos poilsiui, todėl turėtų būti taikomi vartojimo rangą reglamentuojantys teisės aktai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.

8. Nustatė, kad 2019 m. kovo mėn. ieškovas, atstovaujamas savo tėvo V. Č., ir atsakovas, veikdamas kaip G. K. individualios įmonės savininkas, sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovas, veikdamas kaip rangovas, turėjo įrengti šildymo sistemą oras-oras ieškovui dalinės nuosavybės teise kartu su seserimi G. G. priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini). Rašytinė rangos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo parengtas rašytinis projektas. 2019 m. kovo mėn. objekte susitikę V. Č. ir atsakovas aptarė, kokie rangos darbai turėtų būti atliekami objekte, V. Č. parodė vietas ant sienų, kur reikia atlikti darbus, o atsakovas tas vietas ant sienų pažymėjo ženklais. Rangovas darbus vykdė 2019 m. kovo – balandžio mėn. Rangovas kartu su G. K. individualios įmonės buhaltere A. S. 2019 m. balandžio 13 d. objekte (duomenys neskelbtini) susitiko su užsakovo atstovu V. Č., kuris pokalbio metu pasakė savo pastabas dėl atsakovo atliktų darbų. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas dar kartą atvyko į objektą (duomenys neskelbtini), jo teigimu, perdaryti darbus. Šį darbų perdarymą ieškovo atstovas advokatas įvertino kaip ieškovo turtui padarytą žalą ir kreipėsi į policiją, kad ši pradėtų atsakovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2019 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi pareiškimo dalykas yra sutartiniai turtiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Po 2019 m. gegužės 9 d. nei ieškovas, nei jo atstovas, nei tretysis asmuo V. Č., nei G. G. su atsakovu susitikę nebuvo. Nustatyta, kad po 2019 m. gegužės 9 d. V. Č. bandė prisiskambinti atsakovui telefonu, bet atsakovas telefonu neatsiliepė motyvuodamas tuo, kad jam vieną kartą atsiliepus V. Č. kalbėjo apsimetęs policijos pareigūnu ir bandė jį gąsdinti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų matyti, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kurio paskirtis gyvenamoji (dviejų butų pastatas) (išrašo 2.2 punktas), kuris 2016 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš buvusių savininkų V. Č. ir A. Č. perėjo G. G. ir R. Č. nuosavybėn lygiomis dalimis (po ½). Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriems yra taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą kildina iš to, kad atsakovas, jo manymu, 2019 m. gegužės 9 d. atvykęs ištaisyti darbų trūkumų, ne ištaisė trūkumus, bet sugadino R. Č. turtą. Ieškovo teigimu, atsakovas veikė neteisėtai, nebuvo apdairus ir rūpestingas bei elgėsi nesąžiningai. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja šiomis įrodinėjimo priemonėmis: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-29967-19; kartu su ieškiniu pateiktomis sąskaitomis ir sąmata; nuotraukomis, trečiojo asmens V. Č. paaiškinimais, liudytojų A. B. ir R. M. parodymais. Teismas padarė išvadą, kad visi šie įrodymai negali būti pagrindu atsakovo vykdytų darbų kokybės įvertinimui. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrinio medžiagoje esančiose ir ieškovo posėdyje pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti atskiri vykdytų statybos rangos darbų fragmentai, tačiau neatskleistas visas vykdytų darbų vaizdas. Iš rašytinės bylos medžiagos, proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios statybos darbų objekto nuotraukos buvo padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuris fiksavo tai, kas ieškovo atstovo buvo nurodyta kaip ieškovo turto sugadinimas. Nuotraukos buvo daromos nedalyvaujant atsakovui ar jo atstovui. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių nuotraukų pavadinimai, kuriuose yra žodžiai “apgadinimai” ir pan., yra įvardinti ikiteisminio tyrimo pareigūno. Ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija, vertinant šildymo sistemos įrengimo darbų kokybę, nėra nustatyta. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama ekspertizė, nebuvo nustatinėjamas atsakovo vykdytų darbų kokybės vertinimas, nebuvo nustatyta, kad atsakovo veiksmais būtų padarytas ieškovo turto sugadinimas. Teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenys patvirtino teismui, kad yra matę ieškovo atstovo pateiktose į bylą nuotraukose ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiose nuotraukose užfiksuotą vaizdą objekte (duomenys neskelbtini), tačiau proceso dalyviai ir liudytojai pateikė teismui skirtingą tose pačiose nuotraukose esančio vaizdo vertinimą. Teismas konstatavo, kad atsakovo paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duoti teismo posėdžiuose, tiek ikiteisminiame tyrime apklausiant jį kaip liudytoją, buvo detalūs, nuoseklūs, neprieštaringi. Atsakovas teismo posėdyje detaliai apibūdino kiekvieną į bylą pateiktą nuotrauką ir pateikė dėl jų išsamius paaiškinimus. Atsakovo paaiškinimų nuoseklumą patvirtina jo pateiktas garso įrašas, kuriame buvo užfiksuotas 2019 m. balandžio 13 d. vykusio jo pokalbio su V. Č. fragmentas – statybos darbų sandorio dalyvių pokalbis statybos objekte dėl statybos rangos darbų. Priešingai, nei teigia, V. Č., 2019 m. balandžio 13 d. vykusio pokalbio metu atsakovas nepripažino, kad netinkamai atliko darbus. Šio pokalbio metu girdėti, kaip atsakovas teigia, kad visi techniniai dalykai yra padaryti gerai, kad nuosekliai aiškina V. Č., kodėl tam tikrų V. Č. nurodymų jis įvykdyti negali, kuo tai paaiškinama, kokios būtų pasekmės juos įvykdžius. Tuo tarpu V. Č. į atsakovo paaiškinimus atsakė “man taip netinka”, išsamiau nepagrįsdamas priežasčių ir liepdamas atsakovui viską perdaryti. 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašas patvirtina, kad atsakovas dėl darbų atlikimo ir pridavimo bandė susiekti su užsakovu, kadangi įraše girdisi, kaip atsakovas teigia, kad V. Č. 2019 m. balandžio 13 d. pirmą kartą per dvi savaites atvyko susitikti su atsakovu į objektą. Iš telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad atsakovas bandė susisiekti su V. Č. 2019 m. balandžio 4, 5, 10 dienomis. Tai, kad po 2019 m. gegužės 9 d. atsakovo atliktų darbų perdarymo negalima naudotis darbų rezultatu, teismo vertinimu, nereiškia, kad darbų rezultatas buvo sunaikintas ar buvo su defektais, bet reiškia tai, kad dalį statybos rangos darbų, kilus nesutarimams dėl darbų atlikimo tarp atsakovo ir V. Č., atsakovas perdarė iš baigtų į nebaigtus tam, kad vėliau jie galėtų būti pabaigti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į V. Č. patvirtinimą teismo posėdyje, jog konkrečių nurodymų dėl darbų atlikimo atsakovui nedavė, pirmo susitikimo metu atsakovui nurodė, kad jis, kaip rangovas, pats turėtų žinoti, kaip konkrečiai atlikti darbus. 2019 m. balandžio 13 d. pokalbio įraše girdėti, kaip V. Č. liepia atsakovui visus darbus perdaryti. 2019 m. balandžio 13 d. garso įrašas ir telefoninių pokalbių išklotinė patvirtina ir atsakovo teiginius, kad atsakovas iki 2019 m. balandžio 13 d. nesėkmingai bandė susisiekti su V. Č.. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo vykdyti darbai, kurie po 2019 m. gegužės 9 d. atlikto perdarymo laikytini nebaigtais, neatitinka tokio pobūdžio darbams keliamų kokybės reikalavimų ar galėtų būti vertinami kaip ieškovo turto sugadinimas. Todėl laikė, kad ieškovas neįrodė statybos darbų defektų fakto, dėl to jo ieškinys atmestinas.

9. Teismas sprendė, kad nenustačius statybos darbų defektų fakto darytina išvada, jog atsakovas darbus atliko, tačiau jie po 2019 m. gegužės 9 d. perdarymo laikytini nebaigtais. Atsakovas apie savo ketinimą perdaryti darbus užsakovo iš anksto neįspėjo, po 2019 m. gegužės 9 d. darbų perdarymo su užsakovu ar jo atstovu nebendravo. Po 2019 m. gegužės 9 d. V. Č. bandė prisiskambinti atsakovui telefonu, bet atsakovas telefonu neatsiliepė. Po 2019 m. gegužės 9 d. darbų perdarymo atsakovas be pateisinamų priežasčių nebendravo su užsakovu ar jo atstovu, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, ir, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, vienašališkai nutraukė statybos rangos darbų sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. teismas skundžiamą sprendimą priėmė neįsigilinęs į bylos esmę. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai į namą (duomenys neskelbtini) užfiksuoti esamos situacijos atvyko 2019 m. gegužės 9 d., kuomet, kaip nurodė atsakovas, jis perdarinėjo darbus. Policijos pareigūnai užfiksavo atsakovo paliktą situaciją. Būtent tai patvirtino ir atsakovo į bylą kviestas liudytojas, kad nuotraukose užfiksuotas vaizdas yra toks, kokį jie paliko 2019 m. gegužės 9 d. Be nuotraukomis užfiksuotų sugadintų vamzdžių, matosi ir atsakovo atlikti sugadinimai namo konstrukcijoms. Atsakovas, vedžiodamas šildymo sistemos vamzdžius ir elektros kabelius, buvo priverstas išpjauti/išgręžti angas, vamzdžių pravedimui iš lauko į namą, į namo kambarius. Be to, kaip nurodė paaiškinimuose, įrenginėjo ventiliaciją, dėl to pažeidė stogo konstrukcijas. Tai, kad tokius konstrukcijų gręžimo/pjovimo darbus atliko atsakovas, patvirtina ir į bylą kartu su atsakovo priešieškiniu pateiktas atliktų darbų, už kuriuos atsakovas prašė priteisti pinigus, aktas. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pateiktos nuotraukos nepilnai atspindi rangos darbų esmę. Apelianto nuomone, nuotraukos, vertinant jas kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, atskleidė atsakovo vykdytų rangos darbų esmę – atsakovas iš pradžių sumontavo šildymo sistemą, gavęs pastabų ją išardė, palikęs krūvas sulankstytų ir sukarpytų vamzdžių, skylių bei ertmių namo konstrukcijose, ir, vengdamas bet kokio kontakto su ieškovu, pabėgo.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Teismas nurodė, jog atsakovo paaiškinimai nuoseklūs ir logiški, tačiau ieškovo, trečiojo asmens bei jo kviestų liudytojų parodymais negalima vadovautis, nes šie asmenys neturi tinkamo išsilavinimo atsakovo vykdytiems rangos darbams įvertinti. Į bylą kviestas (duomenys neskelbtini) darbų vadovas R. M. yra inžinierius, daugelį metų dirbantis su šilumos siurbliais – jų pardavimu bei montavimu. Kadangi R. M. perdarinėjo rangos darbus po atsakovo atliktų darbų, jis išsamiai ir aiškiai galėjo įvardinti, kokias medžiagas rado po G. K. 2019 m. gegužės 9 d. apsilankymo objekte ir ar jas buvo galima naudoti antrą kartą. Kaip nurodė liudytojas, atsakovas vamzdžius paprasčiausiai sukarpė bei sulankstė išleisdamas iš jų visą freoną. R. M. nurodė, kad antrą kartą naudoti panaudotų šildymo vamzdžių negalima arba ekonomiškai netikslinga. R. M. paaiškino, kad visi variniai šildymo vamzdžiai padengti apsaugine medžiaga (specialia „gofra"). Nepašalinus visos apsauginės medžiagos nuo vamzdžių neįmanoma nustatyti, ar atsakovui demontuojant vamzdžius bei juos susukant (kaip kad juos paliko atsakovas), variniai vamzdžiai nesusilankstė (vamzdžiui susilenkus jis negali būti naudojamas, nes nepratekės arba sunkiai pratekės šildymo medžiaga). Teoriškai aukščiau aprašytu būdu patikrinus atsakovo paliktus vamzdžius bei atrinkus nesulankstytus, būtų galima juos apklijuoti nauja gofra ir naudoti antrą kartą, tačiau tokiu atveju (nepaisant to, kad sąnaudos atlikti tokį darbą labai didelės) atsiranda kita problema – niekas nesuteiks garantijos už atliktus darbus, kuriems atlikti naudojamos nenaujos medžiagos. Atsakovas su ieškovu ir jo atstovu po 2019 m. gegužės 9 d. sąmoningai vengė bendrauti. Atsakovui dingus ieškovas turėjo surasti kitą rangovą, galėsiantį įvykdyti rangos darbus – įrengti name šildymo sistemą oras - oras. Naujasis rangovas nurodė, kad su panaudotomis medžiagomis nedirbs. Kadangi atsakovas nusprendė nebebendrauti su ieškovu, jam tapo aišku, kad rangos darbų atsakovas nebevykdys, todėl sutiko su R. M. siūlymu. R. M. apklausos metu nurodė, kodėl atsakovo namo konstrukcijose išgręžtos angos jam buvo nereikalingos, kad tokiu būdu, kokiu atsakovas vedė vamzdžius per namo konstrukcijas, jų vesti negalima, dėl to atsakovo atlikti darbai – namo konstrukcijose išgręžtos ar kitu būdu atvertos angos – turėjo būti užtaisytos.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovas sutinka su atsakovo teisme pasakyta pozicija, kurią jis nurodė ir savo priešieškinyje, kad išgręžti skyles namo konstrukcijose buvo būtina, norint išvedžioti šildymo sistemą name. Tačiau atsakovui nebaigus sutarto darbo ir pasišalinus iš objekto, atsakovo išgręžtos skylės tapo nereikalingos, priešingai – kaip pavojingos namo konstrukcijoms bei namo estetiniam vaizdui jos privalėjo būti užtaisytos. Kadangi namo konstrukcijose atvertos angos liko nepanaudotos, jos turėjo būti užvertos ir visa situacija atstatyta į pradinę padėtį. Vertindamas R. M. paaiškinimus teismas nurodo, kad „vien ta aplinkybė, jog R. M. atlikti darbai objekte buvo priimtini ieškovui ar jo atstovui, neleidžia daryti išvados, jog R. M. atlikti darbai buvo teisingai atlikti, o G. K. darbai su defektais ar jais padaryta žala". Tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog po 2019 m. gegužės 9 d. ieškovui ar jo atstovui nebebuvo galimybės kreiptis į G. K. Atsakovas, veikdamas kaip rangovas, dingo iš objekto išardęs visą sistemą (sukarpęs šildymo vamzdžius, elektros kabelius, palikęs ertmes sienų bei lubų konstrukcijose), vengė atsakyti į visus telefono skambučius, todėl pagrįstai ieškovui suteikė pretekstą manyti, kad daugiau į objektą nebegrįš. Kadangi dėl tokio darbo rezultato šalys nebuvo sutarusios, darbų rezultatą, kurį paliko atsakovas, ieškovas vertina kaip žalą. Atsakovui nutraukus bendradarbiavimą su ieškovu, ieškovas pagal CK 6.334 straipsnį įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų ieškovo išlaidas atsakovo atliktų darbų trūkumų pašalinimui pagal kitų rangovų apskaičiuotą sąmatą ir sąskaitas medžiagų, būtinų naujam šildymo sistemos įrengimui.

Atsiliepimas

11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. atsakovas su teismo teiginiais ir išvadomis sutinka, todėl jų nekartoja. Vienos suinteresuotos ginčo šalies kitoks faktų ar aplinkybių traktavimas nereiškia, kad teismo sprendimas neteisingas ir neteisėtas. Šio civilinio ginčo esmė yra ta, kad ieškovas yra nesąžiningas ir tai patvirtina jo konkretūs veiksmai bei elgesys. Atsakovo nurodyti duomenys apie V. Č. veiklą, esantys viešojoje erdvėje, ir jo elgesys po žodinės sutarties sudarymo patvirtina minėtos šeimos išankstinę tyčią neatsiskaityti su rangovu.

Šalies argumentai

11.2. Apeliantas nesutinka, kad sprendime neatsižvelgta į liudytojo R. M. išsilavinimą, įvertinant rangos darbus. Jis yra mašinų gamybos ir medžiagų apdirbino inžinierius, o tai nieko bendra su šilumos siurbliais neturinti specialybė. Liudytojas teisme nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) prekybos vadovas ir prekiauja „Mitsubichi“ šilumos siurbliais ir šios firmos siurblius retkarčiais montuoja. Atsakovo individuali įmonė tuo verčiasi nuolat ir montuoja įvairių firmų siurblius, tai pagrindinė įmonės veikla, per daugiau nei penkiolika darbo metų neturėjo nė vieno nusiskundimo. Liudytojas R. M. paaiškino, kad jis nenaudotų ištrauktų vamzdžių su kabeliais, nes reiktų įsitikinti, ar jie nėra pažeisti, o tam reikėtų nuimti gofrą ir viską patikrinti, kas atimtų laiko, todėl nepatikrinęs negalėtų duoti garantijos. Pripažino, kad dalį medžiagų vistik panaudojo. Jis patvirtino, jog nematė nė vieno vamzdžio, užlenkto didesniu kampu, nei leidžiama. Dar labiau susukti vamzdžiai taip transportuojami iš pačios gamyklos.

11.3. Ieškovas remiasi (duomenys neskelbtini) vadovo V. Č. pateiktomis sąskaitomis. V. Č. – akivaizdžiai suinteresuotas asmuo, todėl galėjo nurodyti bet kokias sumas, medžiagas, datas, galėjo klastoti sąskaitų numerius – kaip jau yra daręs byloje Nr. 2-3064-748/2011, kurioje FNTT nustatė, kad po sąskaitų numeriais žurnale atsispindi visai kitiems pirkėjams išrašytos sąskaitos. Nėra jokių įrodymų, ar sąskaitose nurodytos medžiagos buvo pirktos tam objektui, o ne naujai statomam ieškovo namui. Teismo posėdžio metu R. M. parodžius sąskaitas ir paklausus, ar liudytojas naudojo jose įrašytas medžiagas, šis atsakė, kad nenaudojo. Kitoje sąskaitoje (kondicionieriaus pildymo medžiaga) liudytojas net nesuprato, kokia tai medžiaga, nes jų yra daug. Sąmata pateikta neaiškaus laikotarpio, nes ta pati suma nurodyta ir litais, ir eurais, neaiškūs darbai bei faktas, ar juos apskritai reikėjo daryti. Šių sąskaitų esmė ta, kad suinteresuotas bylos baigtimi ieškovas (sūnus) „pirko“ iš kito suinteresuoto bylos baigtimi asmens – tėvo (trečiojo suinteresuoto asmens V. Č.). Remonto darbų sąmata 3 709,55 Eur sumai (litais – eurais) be datos, nenurodyta, kurių metų kainomis sudaryta, neteisingai nurodytas ir soc. draudimas (nurodytas 31 proc.) ir kt. PVM sąskaita-faktūra DNS Nr. 00135478 išrašyta 2019 m. liepos 10 d., nors darbai atlikti kovo – balandžio mėnesiais, nėra prekių kodų, gavėjo parašo ir kt. PVM sąskaita-faktūra DIN Nr. 00005190 išrašyta 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros su skirtingais serijų numeriais, (duomenys neskelbtini) nežinojo kondicionieriaus pildymo medžiagos pavadinimo ir kitų būtinų rekvizitų. Ieškovas freoną vadina azotu ir pan.

11.4. Ieškovas melagingai teigia, kad atsakovas nesutiko perdaryti kai kurių darbų, padarė vandališkus veiksmus, slapstėsi, tuo pagrindu reikalauja žalos atlyginimo. Priešingai – atsakovas darbus atliko, šildymo-vėdinimo sistema nepriekaištingai veikė visą mėnesį, tačiau užsakovui netiko vamzdžių ir kabelių pravedimų vietos, todėl jas telefoninio pokalbio metu reikalavo permontuoti. Užsakovui (V. Č.) susitikimo metu pareiškus, kad permontuojant įrangą jis kartu nedalyvavo ir nedalyvaus, atsakovas prašė nurodyti konkrečias kabelių ir vamzdžių vietas arba pateikti brėžinius ar bent pažymėti sienose vietas, kad netektų vėl kelis kartus permontuoti.

11.5. V. Č. dalį darbų perdaryti (perkelti į kitas vietas) telefonu pareikalavo balandžio 8 d., o balandžio 13 d. atsakovui su buhaltere atvykus pasirašyti sutartį ir susitarti dėl atitinkamų darbų perdarymo (perkėlimo), atsisakė bendradarbiauti. Gegužės 9 d., nesulaukus ieškovo ir negavus raštu patvirtintų duomenų apie permontuotinas įrangos vietas, V. Č. atsisakius pateikti duomenis apie užsakovą ir nesudarius sutarties, dalis įrangos jam neįtikusiose vietose buvo išmontuota. Skunde teigiama, kad kaip ir kur vesti vamzdžius ir juos sujungti, buvo atsakovo atsakomybė. Atsakovas tai ir padarė, tačiau ieškovo atstovui tai netiko, o konkrečių pajungimo vietų jis nenurodė.

11.6. Apeliantas teigia, kad po 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas vengė atsakyti į ieškovo atstovo skambučius. Atsakovas neginčija, kad po 2019 m. gegužės 9 d. į juos neatsakinėjo, kadangi V. Č., paskambinęs telefonu ir prisistatęs policijos viršininko pavaduotoju, apkaltino atsakovą vagyste už 8000 Eur. Pirmosios instancijos teismas negalėjo identifikuoti skambinusiojo balso, tačiau skambinusiojo žodžius (tekstą) girdėjo ir suprato.

11.7. Išgręžtą skylę (angą) sienoje apeliantas vadina namo konstrukcijos pažeidimu. Atsakovas taip nemanė, su tuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Teiginys, kad atsakovo išgręžtos skylės sienose tapo pavojingos namo konstrukcijoms bei namo estetiniam vaizdui, turbūt suprantamas tik apeliantui. Tai neadekvačios sąvokos. Jokių įrodymų apie pavojų namui sugriūti byloje nepateikta. Liudytojo R. M. parodymus, kad tokiu būdu, kokiu atsakovas vedė vamzdžius per namo konstrukcijas, vesti negalima, apeliantas sąmoningai iškreipia. Per laikančias stogo konstrukcijas nė viena skylė nebuvo išgręžta. Liudytojas parodė, kad prasigręžė skyles tose vietose, kur jam atrodė esant reikalinga, o dalį jų panaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dėl nuostolių, padarytų atsakovui atliekant statybos rangos darbus pagal vartojimo rangos sutartį, atlyginimo.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio apeliacinio proceso

14. Apeliantas bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad bylos faktai išsiaiškintini tiktai išklausius abi šalis, be to, byloje galima sudaryti taikos sutartį, kas nėra įmanoma rašytinio apeliacinio proceso metu.

15. Atsakovas nurodė, kad žodinio apeliacinio proceso nepageidauja.

16. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos abi šalys, o apelianto pageidavimas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka negrindžiamas konkrečiais faktais, kurie nebuvo išsiaiškinti pirmosios instancijos teisme ir kuriuos būtų galima nustatyti ir įvertinti tik žodinio apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Taiki bylos baigtis galima ir nagrinėjant ją rašytinio proceso tvarka, juolab atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra atstovaujamos advokatų, tačiau nei viena šalis realių taikos sutarties pasiūlymų nepateikė.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

17. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – G. K. individualios įmonės 2020 m. kovo 4 d. prašymą Kėdainių rajono policijos komisariatui. Šiame prašyme atsakovas prašo policijos institucijos paskirti ekspertizę nustatymui, ar telefoniniame pokalbyje yra ieškovo balsas. Nurodo, jog dėl pastarojo įrodymo nebuvimo jis neteko teisės reikalauti atlyginimo už atliktus darbus, buvo atmestas jo priešieškinis dėl atlyginimo už faktiškai atliktus darbus.

18. Ieškovas į teismo pasiūlymą nurodyti nuomonę dėl įrodymo priėmimo neatsakė.

Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Prašymo sąsajumo su byla atsakovas nepagrindė – jis nėra pateikęs apeliacinio skundo dėl netenkinto priešieškinio, be to, prašymas policijos institucijai pateiktas po bylos išnaginėjimo, todėl jį priimti atsisakytina.

Dėl žalos atlyginimo

19. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į bylos esmę, spręsdamas dėl atsakovo atliktų statybos darbų kokybės fakto ir jo įrodomosios reikšmės.

20. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo statybos rangos sutartis. Atsakovas įsipareigojo ieškovui ir trečiajam asmeniui G. G. priklausančiame gyvenamajam name įrengti šildymo sistemą „Oras-oras“, preliminarią darbų kainą užsakovui nurodė telefonu neapžiūrėjęs objekto, darbų atlikimą aptarė su ieškovo atstovu, parodžiusiu vietas ant sienų, kur turėtų būti šildymo įrengimai, darbus ieškovui priklausančiojoje gyvenamojo namo dalyje atliko neturėdamas projekto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atstovas atliktų darbų nepriėmė nurodydamas, jog jie jam netinka ir liepdamas atsakovui viską perdaryti. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad atsakovas darbus atliko ir, nors darbų defektai ekspertizės būdu nebuvo nustatyti, atsakovas dalį jų ieškovo atstovo reikalavimu išardė perdarymui pagal projektą, todėl po 2019 m. gegužės 9 d. darbų perdarymo jie laikytini nebaigtais, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir dėl to neturi teisės reikalauti atlyginimo už padarytą darbų dalį.

21. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, rangovas, turėdamas darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, privalo veikti savo rizika ir be kaltės atsako už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, padarė šių nuostatų neatitinkančią išvadą, kad atliktų darbų išardymas nereiškia netinkamo jų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats faktas, kad atsakovas darbus atliko neturėdamas projekto ir po to dalį jų perdarė iš baigtų į nebaigtus tikslu baigti vėliau, įrodo, kad, nors konkretūs atliktų darbų defektai byloje ir nėra nustatyti, ieškovo pretenzijos darbus atlikti iš naujo iš esmės buvo pagrįstos (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, CPK 185 straipsnis). Visgi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog darbų perdarymas iš baigtų į nebaigtus savaime neįrodo, kad pastarojo proceso metu atsakovas ieškovui padarė visus ieškinyje nurodytus nuostolius.

22. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovas atsakovui pareiškė ieškinį dėl 5335,54 Eur nuostolių, pasireiškusių ieškovo turto sunaikinimu, padarytu atsakovui perdarant baigtus darbus į nebaigtus.

23. Vartotojo teisė į turtinės žalos (nuostolių), padarytos nekokybiškos paslaugos suteikimu, atlyginimą garantuota įstatymu. Ji įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Turtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir turtinės žalos padarymą, ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.245-6.249 straipsniai).

24. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui teko iš naujo pirkti daugelį šildymo sistemai įrengti reikalingų medžiagų, taip pat atsakovas padarė žalos namui – suskaldė namo fasado skalūnų plokštes, suardė šilumos sluoksnį, padarė skylių namo išorės bei vidaus sienose, pridarė skylių namo stoge, taip pažeidžiant namo stogo skardą, difuzinę plėvelę, vidaus garo plėvelę. G. K. neteisėtais veiksmais padarytą 5335,54 Eur žalą sudaro: 1) supjaustyti variniai vamzdynai su izoliacija, gofruotas vamzdis, jungtys bei perėjimai (iš viso 1014,88 Eur) (PVM sąskaita faktūra Serija DNS Nr. 00135478); 2) supjaustyti elektros įvado kabeliai (iš viso 365,78 Eur) (PVM sąskaita faktūra Serija DIN Nr.00005190); 3) sugadintos namo konstrukcijos bei apdaila (iš viso 3709,85 Eur) (gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmata); 4) kondicionieriaus pildymo medžiaga (iš viso 245,03 Eur) (PVM sąskaita faktūra Serija DIN Nr.00005144).

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, atsakovui atliekant namo šildymo sistemos „Oras-oras“ darbus, buvo naudojami variniai vamzdžiai su izoliacija, gofruoti vamzdžiai, jungtys bei perėjimai ir elektros kabeliai. Atsakovas nepripažįsta namo konstrukcijos, apdailos sugadinimo ir kondicionieriaus pildymo medžiagos sunaikinimo (išleidimo) atliktus darbus išardant. Nors atsakovas paaiškino, kad varinių vamzdžių jis negadino ir nepjaustė, jie buvo išmontuoti ir tvarkingai sudėti, taip pat nepjaustė elektros kabelių, juos išmontavo tokio ilgio, kokie ir buvo sumontuoti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šių medžiagų panaudojimas šildymo sistemos darbams atlikti, jų demontavimas, vienašališkas sutarties nutraukimas iš rangovo pusės bei paskesnio rangovo R. M. teismo posėdžio metu patvirtintas atsisakymas naudoti medžiagas, likusias po atsakovo 2019 m gegužės 9 d. darbų išardymo, nes jos nėra naujos ir dėl to negalima suteikti garantijos darbams, atliktiems jas naudojant, siejant tai su rašytiniais įrodymais apie pakartotinį šių medžiagų įsigijimą 2019 m. liepos mėn. 1 ir 10 dienomis, jų įsigijimu motyvuojamą žalos faktą pakankamai pagrindžia. R. M. pripažinimas, jog darbus atliekant pakartotinai panaudojo ir dalį demontuotų medžiagų, nepaneigia PVM sąskaitomis faktūromis įrodyto fakto, kad šiems darbams reikėjo naujų medžiagų atitinkamai už 1014,88 Eur ir 365,78 Eur. Atsakovo argumentai atsiliepime į apeliacinį skundą apie šių sąskaitų galimą suklastojimą nepagrįsti įrodymais, kaip ir deklaratyvus teiginys, kad medžiagos galėjo būti skirtos kitam ieškovo namui (minėta, kad pastarąjį faktą paneigė liudytojas R. M.).

26. Tokiu būdu tarp atsakovo veiksmų šalinant netinkamai įvykdytos sutartinės prievolės pasekmes ir ieškovo patirtos turtinės žalos fakto yra priežastinis ryšys. Atsakovui neįrodžius jo sutartinę atsakomybę šalinančių priežasčių, numatytų CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, taip pat kad prievolę jis netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos ar kitokių žodinėje statybos rangos sutartyje aptartų priežasčių, atsakovas privalo atlyginti ieškovui minėtų medžiagų pakartotiniu įsigijimu padarytus nuostolius (CK 6.256 straipsnio dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kitaip įvertinus byloje nustatytus faktus, aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas 1380,66 Eur ieškinio dalį tenkinantis sprendimas, taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnio 2 dalį priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad yra įrodytas žalos faktas, pasireiškiantis namo konstrukcijų, apdailos sugadinimu, kondicionieriaus pildymo medžiagos sunaikinimu (išleidimu), bei priežastinis ryšys tarp šių sugadinimų ir atsakovo veiksmų darbus atliekant ir juos išardant.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

28. Atsakovo atsakomybė dėl nuostolių, padarytų tuo, kad demontavus darbams panaudotas medžiagas ieškovas privalėjo įsigyti naujas medžiagas, kyla iš netinkamo sutarties įvykdymo (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o ginčo teisinius santykius teisiškai kvalifikuodamas pagal faktines kitą ieškinio dalį grindžiančias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo pareigą atlyginti namo sugadinimu pasireiškiančius nuostolius ieškovas sieja su deliktu, atsakovui pažeidus pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą, 2019 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 71 punktą).

29. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Deliktinė atsakomybė – yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

30. Vadovaujantis šiomis nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo deliktinę atsakomybę dėl ieškovui priklausančio namo sugadinimo reglamentuoja CK 6.245 straipsnio 4 dalis. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi šiame įstatyme įtvirtintos teisės normos taikymo praktika, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), kad ieškovas šiuo atveju privalo įrodyti tik defektų (žalos) faktą, tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais ir kad lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

31. Žalos, susijusios su namo apgadinimu, faktą ieškovas įrodinėjo UAB „Lausta“ sudarytoje remonto darbų sąmatoje nurodytais 3709,85 Eur nuostoliais, kurie susideda iš skalūno plokščių pakeitimo statant pastolius, šiluminio sluoksnio taisymu, sienų mūro remontu, tinkavimu, skylių užtaisymu sienose ir lubose keičiant medžiagas, stogo skardo keitimu lakštais, stogo difuzinės plėvelės keitimu, šiluminio sluoksnio sutvarkymu, vidaus garo izoliacijos atstatymu. Be nurodytos sąmatos, šias aplinkybes ieškovas įrodinėja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-29967-19 (joje esančiomis foto nuotraukomis), trečiojo asmens V. Č. paaiškinimais, liudytojų A. B.ir R. M. parodymais.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekama statybos darbų ekspertizė ir nebuvo nustatyta, kad atsakovo veiksmais atliekant darbus, po to juos išardant ir parengiant objektą jų perdarymui, namas būtų buvęs apgadintas. Minėta, kad atsakovas atliktus darbus siekė perdaryti ieškovo atstovo reikalavimu. Tai savaime nereiškia, kad viskas, kas buvo padaryta įrengiant šildymo sistemą, nebuvo būtina ir vertintina kaip namui padaryta žala. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažino, kad, norint išvedžioti šildymo sistemą, buvo būtina išgręžti skyles namo konstrukcijose. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šios skylės tapo pavojingos namo konstrukcijoms ir dėl to privalėjo būti užtaisytos. Liudytojas R. M. parodė, kad prasigręžė skyles tose vietose, kur jam atrodė reikalinga, o dalį atsakovo išgręžtų skylių panaudojo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo išgręžtos skylės namo konstrukcijose buvo nereikalingos, kad jų įrengimo metu buvo pažeistos įvairios namo konstrukcijos, kad jos buvo išgręžtos per laikančias stogo konstrukcijas ar kad namui jos yra pavojingos. Tai, kad dalį darbų paskesnis rangovas R. M. atliko kitaip, nesant specialiųjų žinių turinčio teismo eksperto išvadų apie abiejų rangovų atliktų darbų atitikimą namo, šildymo sistemos įrengimo projekto ar bendriesiems statybos techniniams reikalavimams ir atsakovo atliktų darbų pašalinimu padarytą žalą namui, negalima daryti išvados, kad ieškovas įrodė žalos faktą, jog UAB „Lausta“ sąmatoje užfiksuoti darbai buvo būtini, o byloje yra pagrindas spręsti apie priežastinį ryšį tarp sąmatoje užfiksuotų darbų ir atsakovo atliktų darbų bei jų išardymo šildymo sistemos perdarymui. Atmestini apelianto argumentai, kad turto sugadinimas yra matomas ir be ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios statybos darbų objekto nuotraukos buvo padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuris fiksavo tai, kas ieškovo atstovo buvo nurodyta kaip ieškovo turto sugadinimas, kad nuotraukos buvo daromos nedalyvaujant atsakovui ar jo atstovui, jų pavadinimuose žodžiai „apgadinimai” ir pan. yra įvardinti ikiteisminio tyrimo pareigūno, kurio kompetencija vertinant šildymo sistemos įrengimo darbų kokybę nenustatyta. Be to, ir proceso dalyviai, ir liudytojai pateikė skirtingą tose pačiose nuotraukose esančio vaizdo įvertinimą. Kondicionieriaus pildymo medžiagos (freono) sunaikinimas (išleidimas iš sistemos) yra apskritai neįrodytas.

33. Tuo remiantis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo vykdytais atliktų darbų perdarymo darbais ieškovo turtas nebuvo sugadintas, todėl ši sprendimo dalis nekeistina ( CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 26 procentus (1380,66x100/5335,54). Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 120 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą, 400 Eur už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį ir atstovavimą teismo posėdyje 2019-10-02, 700 Eur už susipažinimą su priešieškiniu ir atsiliepimo į jį parengimą, 600 Eur už pasirengimą atstovauti teisme ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2019-11-04, 2020-01-07, 75 Eur už apeliacinį skundą. Atsakovas 2020-01-27 sumokėjo 500 Eur už atstovavimą 2020-01-07 ir 2020-02-04 teismo posėdžiuose ir kitas teisines paslaugas, 150 Eur pagal advokatės 2019-11-04 išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas už priešieškinio parengimą, 2019-09-18 200 Eur pagal 2019-09-16 sąskaitą už teisines paslaugas ir 2019-12-06 200 Eur už atstovavimą 2019-11-04 ir 2019-11-26 teismo posėdžiuose. Apskaičiuojant atsakovo patirtas išlaidas, į jas neįskaitytina 150 Eur suma už priešieškinio, kurį teismas atmetė ir dėl kurio nėra apeliacinio skundo, parengimą. Įvertinus ginčo pobūdį (ginčas kilo iš žodinės vartojimo statybos rangos sutarties) ir su tuo susijusias advokatų darbo ir laiko sąnaudas bei atsižvelgiant į tai, kad, nors abiejų šalių advokatų pagalbos išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.17 punkte nustatytą maksimalų dydį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių advokatų nurodytos atstovavimo teismo posėdžiuose sumos beveik vienodos (600, 500 ir po 200 Eur) ir kad jie nekonkretizavo kitų suteiktų paslaugų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bendros abiejų šalių patirtų advokatų pagalbos išlaidų sumos (ieškovo 2700 Eur, atsakovo 900 Eur) iš esmės atitinka minėtas rekomendacijas, todėl nemažintinos (CPK 98 straipsnio 2 dalis, rekomendacijų 2 punktas). 26 procentai ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos sudaro 702 Eur (2700x28/100), 74 procentai atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos sudaro 666 Eur (900x74/100). Įskaičius tarpusavio reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 36 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (702-666) ir 31 Eur žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio dalį (bendra suma 67 Eur).

35. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (pagal CPK 80 straipsnio 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 4 dalį turėjo sumokėti 120 Eur žyminio mokesčio), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 31 Eur žyminio mokesčio už patenkintą apeliacinio skundo dalį, iš ieškovo valstybei priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis 45 Eur (120-75) (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2020-04-20 sumokėjo 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, todėl proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai jam iš ieškovo priteistina 222 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (300x74/100). Pritaikius tarpusavio reikalavimų užskaitymo institutą, atsakovui iš ieškovo priteistina 191 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (222-31), o bendra ieškovo atsakovui byloje mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 124 Eur (191-67).

36. Valstybė šioje byloje patyrė 5,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į šių išlaidų sumą ir bylos procesinę baigtį (į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad ieškinys apeliacinės instancijos teisme pripažintas iš dalies pagrįstu), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas visiškai ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės D. K. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1380,66 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 66 ct) Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124 (šimtą dvidešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. K. individualiai įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 (keturiasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovės D. K. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,79 (penkis eurus 79 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė