Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-838/2022 pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo, atsakovės J. Ž. pripažinimo asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto, tretieji asmenys Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarė R. K., G. A..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė: Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019) patvirtintą A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą pripažinti negaliojančiu; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės R. K. 2019 m. gruodžio 17 d. J. Ž. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 6854; pripažinti atsakovę J. Ž. asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019) patvirtintas A. E. testamentas panaikintinas dėl to, kad atsakovė negali būti A. E. turto paveldėtoja dėl tos priežasties, jog tyčia sudarė sąlygas, kad A. E. iki mirties neturėjo galimybės sudaryti kito testamento / panaikinti / pakeisti sudaryto testamento, ginčijamo testamento sudarymo metu jis buvo neįprastos būklės – vartojo alkoholį, vaistus, nesiorientavo laike, aplinkoje bei realybėje. Jis nebevaikščiojo, gyveno atsakovės bute, jam buvo tiekiamas alkoholis ir jis būtų išgyvenęs, jei jam laiku būtų buvusi suteikta medicininė pagalba. Be to, atsakovė naudojosi A. E. pinigais (pašalpomis), mokėdavo už savo butą, pervesdavo į kitas sąskaitas, t. y. mirusiojo sąskaitą naudojo savo tikslams A. E. gydantis ligoninėje, esant prie mirties ir netgi mirus. Ieškovė pažymėjo, kad su A. E. buvo sutuoktiniai, jis apmokėdavo ieškovės medicinines išlaidas, jai buvo teikiama informacija apie A. E. sveikatos būklę iš gydymo įstaigos. Taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis A. E. piktnaudžiavo alkoholiu, sirgo atvira džiovos (tuberkuliozės) forma ir tai turėjo įtakos ieškovės ir mirusio jos sutuoktinio asmeniniam gyvenimui – ieškovė rūpinosi savo sutuoktiniu, slaugė jį ligoninėje, rūpinosi namuose ir, žinoma, dėl užkrečiamos ligos su mirusiuoju laikėsi tam tikros saviizoliacijos, kad neužsikrėstų pati ir neužkrėstų dukros bei anūkų. Taip pat pažymėjo, kad nuo 2019 m. kovo 5 ar 6 dienos ieškovė negalėjo prisiskambinti A. E.. Nurodė, kad dėl to kalta atsakovė ir dėl atsakovės priešingų teisei tyčinių veiksmų, nukreiptų prieš A. E., ji turi būti pripažinta asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti A. E. turto nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. S. atsakovės J. Ž. naudai 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės T. S. 92,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

4. Pirmosios instancijos teismas dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu konstatavo, jog ieškovė iš pradžių teigė, kad testamentą surašė ne testatorius, po to – kad jis surašė būdamas tokios būklės, kai buvo neadekvatus dėl ligos, alkoholio, tačiau tokių teiginių nepatvirtina nė vienas į bylą pateiktas įrodymas. Į bylą pateikti ieškovės atstovo užsakyti tyrimai / ekspertizės, nurodyti sprendimo 6.11 punkte, nepatvirtina fakto, kad mirusysis testamento surašymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Nurodyti tyrimai / ekspertizės buvo atliekami be atsakovės žinios, vienašališkai, pagal ieškovės užsakymą, buvo jos finansuojami, todėl šie pateikti tyrimai ir išvados vertinami kritiškai ir jais nesivadovaujama. Mirusysis asmeniniame testamente vienareikšmiškai nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, palieka draugei – atsakovei, pažymėjo, kad ieškovė paveldėjimo teisės neturi pagal vedybų sutartį, mano, kad šios jo valios niekas neturi teisės užginčyti. Sudarytame testamente A. E. mini jam priklausantį pramoginį laivą „B.“, kurį nurodė paliekantis lygiomis dalimis atsakovei ir trečiajam asmeniui. Paminėta, kad, jei atsakovė sumanytų parduoti paliktą butą, pirmojo pirkėjo teisę suteikiama A. K. su maksimalia kainos nuolaida pagal rinkos vertę. Jokios testatoriaus valios ir jos išreiškimo testatoriaus asmeniniame testamente nenustatyta, išskyrus faktą, kad nėra nurodyta data, taip pat pažymėtina ir tai, kad faktas, jog mirusysis savo turtą paliko ne savo oficialiai žmonai, šiuo atveju – ieškovei, nelaikomas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar moralei. Pažymėtina, kad mirusysis ne tik nurodė, kam ir ką palieka, tačiau dar ir nurodė galimus kitus alternatyvius variantus ir paveldėtojus, jei atsakovė sugalvotų parduoti paveldėtą butą. Ir pirmo pirkėjo teisė į butą vėl suteikiama ne oficialiai žmonai T. S., o A. K.. Ir ne tik suteikiama pirmo pirkėjo teisė, bet dar ir konkretizuojama, kokiu būdu nustatyti kainos dydį, nurodoma, kad su maksimalia kainos nuolaida pagal rinkos vertę. Šiuo atveju ginčijamas testamentas yra patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019), nutartyje nurodyta, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog prašomas patvirtinti A. E. asmeninis testamentas atitinka įstatyme įtvirtintus imperatyvius reikalavimus (CK 5.30 straipsnis), yra aiškiai išreikštas A. E. patvarkymas po mirties palikti butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovei. Pažymėta, kad A. E. ranka surašytas dokumentas gali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, kuriuo siekiama paskirstyti palikimą, todėl testamentas buvo patvirtintas kaip asmeninis testamentas. Ginčijant testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, tik remiantis liudytojų parodymais ar ekspertų išvadomis, medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Tačiau gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš pateiktų išvadų (medicininių, ekspertinių), liudytojų parodymų darytina išvada, kad nors testatorius ir turėjo sveikatos problemų (piktnaudžiavo alkoholiu, sirgo atvira džiovos (tuberkuliozės) forma, nevaikščiojo, gydėsi ligoninėse stacionare), tačiau duomenų, kad jis buvo neadekvatus priimdamas sprendimus, nenustatyta. Priešingai, jis, sudarydamas testamentą, konsultavosi su teisininku (liudytojo V. G. parodymai), siekė apginti moters, su kuria gyveno nesusituokęs (atsakovės), interesus, palikdamas jai savo butą. Kažkokių išskirtinių testatoriaus fizinės / mentalinės būklės pakitimų aplinkiniai nepastebėjo (nustatyta, kad nors su draugais mirusysis ir nesusitikdavo paskutinėmis dienomis, tačiau telefonu bendravo). Taip pat svarbu ir tai, kad jis testamentą surašė ne paskutinėmis dienomis, o laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Šiuo atveju šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Taip pat pažymėtina, kad testatoriaus galimi argumentai nebūtinai turi atspindėti vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą, testatorius su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, jog toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams, o šiuo atveju tokių faktų nenustatyta. Įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asmeninį testamentą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, todėl šis reikalavimas atmetamas.

5. Dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, netenkinus ieškinio reikalavimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019) patvirtinto A. E., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti kito reikalavimo – pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės R. K. 2019 m. gruodžio 17 d. J. Ž. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 6854, nes, kaip minėta sprendimo 7 punkte, asmeninis testamentas patvirtintas ir atitinka jam įstatymo imperatyviai keliamus reikalavimus.

6. Dėl asmens pripažinimo asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė teigia, kad atsakovė negali būti A. E. turto paveldėtoja dėl tos priežasties, jog ji tyčia sudarė sąlygas, kad A. E. iki mirties neturėjo galimybės sudaryti kito testamento / panaikinti / pakeisti sudaryto testamento. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių medicininių ar kitų rašytinių dokumentų iš medicinos įstaigų ar teisėtvarkos institucijų apie testatoriui padarytą sveikatos sutrikdymą ar atliekamus tyrimus dėl galbūt padarytų teisės pažeidimų ar nusikaltimų prieš testatorių, nepateikė jokių įrodymų, jog palikėjas iki testamento sudarymo būtų buvęs sužalotas ar prieš jį būtų buvęs vartotas fizinis ar psichologinis smurtas, ieškovė taip pat nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad testatorių buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslėpti tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti jokie duomenys, kad testatorius buvo apgautas. Šiuo atveju vien tik ieškovės išreikštos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai negali patvirtinti, kad testatorius testamentą sudarė tokiomis sąlygomis, kad jis iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti kito testamento, jo panaikinti ar pakeisti. Ieškovės teiginys, kad atsakovė sudarė sąlygas A. E. numirti, nes laiku neiškvietė gydytojo, teismo vertinimu, yra tik ieškovės subjektyvus įvykių vertinimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovė A. E. mirties momentu namuose nebuvo – ji buvo darbe ir, grįžusi namo po darbo, rado jau mirusį. Duomenų, kad atsakovė specialiai ir sąmoningai nekvietė gydytojo, byloje nėra. Taip pat nenustatyta CK 5.6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, t. y. kad atsakovė tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti kito testamento, jo panaikinti ar pakeisti. Byloje nustatyta, kad ieškovė bendravo su palikėju, jis buvo veiksnus, bendraujantis vyras, turėjo draugų, su kuriais bendraudavo ir susitikdavo realiai, kalbėdavosi telefonu, be to, turėjo draugą profesionalų advokatą, su kuriuo tardavosi įvairiais teisiniais klausimais; nuo testamento sudarymo iki mirties praėjo mažiausiai vieneri metai, mirusysis neturėjo problemų, trukdančių sunaikinti savo ranka surašytą testamentą, nes iš esmės niekas nežinojo, nei kur yra testamentas, nei jo turinio. Nenustačius atsakovės apgaulės, grasinimų ar prievartos prieš testatorių, nėra CK 5.6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų, nes byloje nėra ir duomenų, jog prieš testatorių atsakovė būtų vartojusi smurtą, grasinimus, prievartą ar kitaip neteisėtai palaužusi testatoriaus valią. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, nepripažinus A. E. testamento negaliojančiu, atmestas ir ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovę asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir reikšmingas bylos išnagrinėjimui aplinkybes.

7.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nevertinti 2022 m. vasario 1 d. specialisto ir 2020 m. lapkričio 30 d. ekspertizės išvadų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog mirusysis testamentą surašė būdamas neadekvačios būklės. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie paneigtų minėtų specialistų išvadų turinį.

7.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog testamente neatsispindi blaiviai mąstančio ir rašančio asmens supratimas, aiški sąmonė ar aiškiai išsakyti pageidavimai.

8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėti papildomus įrodymus prie bylos. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

8.1. Nesutiktina su teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino kažkokių bylos duomenų ar faktinių aplinkybių, nes tai prieštarauja sprendimo turiniui (jo aprašomajai ir motyvuojamajai dalims). Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš visumos byloje surinktų duomenų padarė kitokias, jei norėjo ieškovė, išvadas, nereiškia tokių išvadų nepagrįstumo ir sprendimo neteisėtumo.

8.2. Testatoriaus valia, išreikšta testamente, turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties, ir jos gali būti nepaisoma tik išimtinais atvejais, o tokių išimtinių, neginčijamai egzistavusių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta.

8.3. Byloje nebuvo jokios galimybės nustatyti, kada tiksliai velionio testamentas buvo surašytas, todėl nebuvo ir nėra realios galimybės kalbėti apie „testamento surašymo momentą“ aiškiai apibrėžta kalendorine data, todėl nebuvo jokių objektyvių prielaidų remtis ieškovės iniciatyva ir jos pasirinktų specialistų parengtų dokumentų išvadomis apie „A. E. būseną testamento surašymo momentu“.

8.4. Kaip matoma iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir įdėmiai įvertino Lietuvos kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas tokio pobūdžio bylose nustatinėtinas aplinkybes, inter alia, ar tikrai ieškovės paaiškinimai ir jos teikiami rašytiniai duomenys (pvz., specialisto išvada) apie mirusiojo negebėjimą suprasti savo veiksmų prasmės ir jų kontroliuoti yra neabejotinai įrodyti ir lemiantys būtent tokį ir tik tokį teisinį rezultatą, kaip visiškas testatoriaus valios paneigimas, taip pat buvo nustatinėjamas ir nustatytas mirusiojo asmeninio testamento, kaip vienašalio sandorio, naudingumas, protingumas, testatoriaus ir įpėdinės pagal testamentą santykiai, galimi motyvai palikti savo turtą būtent atsakovei ir pan.

8.5. Byloje buvo visiškai įrodyta, kad testatorių ir atsakovę siejo bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas ilgą laiką iki testatoriaus mirties; byloje tiek visų liudytojų parodymais, tiek pačios ieškovės paaiškinimais buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. pavasario iki pat savo mirties faktiškai mirusysis gyveno su savo drauge (sugyventine) atsakove jos namuose, o ne kartu savo formalia sutuoktine – ieškove.

8.6. Kad mirusysis siekė visą savo turtą palikti būtent savo gyvenimo draugei atsakovei, o ne ieškovei, aiškiai liudija liudytojo teisininko A. G. parodymai ir pats testamento tekstas.

8.7. Teismas nuosekliai ir argumentuotai pasisakė, kodėl laiko byloje neįrodytomis aplinkybes, kad testamento sudarymo metu mirusysis negebėjo tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo valios, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, ir šių duomenų apeliantė niekaip nepaneigė.

8.8. Nors ieškovė labai pageidavo, kad VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. vasario 1 d. specialisto išvada Nr. S1/2022 būtų suabsoliutinta, tačiau su tuo negalima sutikti dėl dviejų pagrindinių priežasčių – teismas turi procesinę pareigą vertinti visus bylos duomenis, tiek tuos, kurie patvirtina ieškovės reikalavimus ir jų motyvus, tiek tuos, kurie tokius reikalavimus paneigia, ir tik iš duomenų visumos daryti išvadas; būtent ta aplinkybė, kad nėra jokios galimybės nustatyti, kada tiksliai ginčijamas testamentas buvo sudarytas, ieškovės pateiktos specialisto išvados Nr. S1/2022 išvadas daro niekines.

8.9. Teismas pagrįstai kritiškai vertino rašysenos eksperto A. B. išvadas, kaip vienareikšmiškai neįrodančias ieškovės pageidaujamų faktinių aplinkybių.

8.10. Atmestini apeliantės argumentai, jog jau paminėtoje specialisto A. B. išvadoje paminėti skyrybos ženklų praleidimai, gramatinės klaidos ir braukymai tekste kažkaip įrodo mirusiojo ribotą veiksnumą, valios trūkumus dokumento rašymo metu, nes mirusiojo išsilavinimo niekas šioje byloje neanalizavo.

8.11. Testamente nurodytas jam priklausančio buto numeris ((duomenys neskelbtini)) yra nurodytas šio buto techninės apskaitos byloje, nes šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registruotas 32,02 kv. m bendro ploto butas yra sudarytas iš sujungtų dviejų buvusių atskirų butų, anksčiau buvusių adresais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Todėl ta aplinkybė, kad testamente nurodė buvusį butų adresą ir tokį sujungto buto adresą, kuris yra nurodytas ant jo žinioje buvusios Buto techninės apskaitos bylutės, rodo ne „aiškios sąmonės“ trūkumą ar „neadekvatumą“ ginčijamo vienašalio sudarymo metu, o tik pačios ieškovės visišką nesusigaudymą ir menką supratimą apie formaliu sutuoktiniu buvusį testatorių ir jo turėtą turtą (kuriuo ieškovė savo šeimos su mirusiuoju poreikiams niekada ir nesinaudojo).

8.12. Byloje apskritai neegzistavo galimybė atlikti retrospektyvinį tyrimą apie mirusiojo sveikatą, jo psichikos būseną sandorio sudarymo metu, nes toks laikas nėra žinomas. O teismo nustatytu laikotarpiu, kai testamentas buvo surašytas, testatorius dirbo, sudarinėjo įvairius sandorius, atlikinėjo įvairius teisinius veiksmus, susijusius su jo vykdyta individualia ūkine veikla ir pan., nuolat bendravo su savo draugais, kurie buvo apklausti byloje kaip liudytojai, tad teismui nebuvo jokių abejonių ir duomenų, kad tuo visu laikotarpiu (nuo 2016 m. balandžio iki 2018 m. gegužės mėn.) testatorius buvo „neadekvatus ir (ar) nesuprantantis savo veiksmų reikšmės.“

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomą įrodymą – mirusiajam priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu registruotas adresas (duomenys neskelbtini)), Klaipėda, buto techninės apskaitos bylą, sudarytą 1994 m. Atsakovė teigia, jog būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo, kadangi apeliantė kaip vieną iš reikšmingų savo apeliacinio skundo motyvų nurodo testatoriaus neva „nesusivokimą“, koks turtas jam priklauso ir ką jis iš tiesų palieka savo testamentu. Kadangi minėtu įrodymu atsakovė grindžia atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, šis įrodymas pridėtinas prie bylos.

13. Medicininiame mirties liudijime Nr. 19-9429284 nurodyta, jog A. E. mirė (duomenys neskelbtini) nuo ligos, tiesioginė mirties priežastis – alkoholinis kepenų nepakankamumas, tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), – kita ir nepatikslinta (duomenys neskelbtini), mirties vieta – namai, (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

14. Mirusysis ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Tarp sutuoktinių (duomenys neskelbtini) (dvi savaitės po vedybų) sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis.

15. Mirusysis asmeniniu testamentu jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paliko atsakovei. Mirusysis jam nuosavybės teise priklausantį turtą – pramoginį laivą „B.“ paliko lygiomis dalimis atsakovei ir trečiajam asmeniui.

16. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019) patvirtintas A. E. asmeninis testamentas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2S-1411-513/2019) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis palikta nepakeista.

17. Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarė R. K. 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovei išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 6854.

18. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 16 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-273(20) patvirtina, kad 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2SP-7263-889/2019) patvirtintą A. E. asmeninį testamentą (voką, adresuotą advokatui V. G., užrašus ant voko) ir kt. surašė ir jame pasirašė A. E..

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo, atsakovės pripažinimo asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti mirusiojo turto, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei reikšmingas bylos išnagrinėjimui aplinkybes, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų. Sutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

21. Patikslintu ieškiniu ieškovė mirusiojo A. E. asmeninį testamentą ginčijo CK 1.89 straipsnio pagrindu, jog A. E., nors ir būdamas veiksnus, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

22. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

23. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

24. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013 ir joje nurodyta teismų praktika).

25. Ieškovė aplinkybę, jog mirusysis testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, įrodinėjo 2020 m. lapkričio 30 d. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės akto Nr. 20201130/01 išvadomis, jog „tikėtina, kad <...>A. E. asmeniniame testamente esantys rankraštiniai įrašai parašyti, bei A. E. vardu pasirašyta, rašančiajam esant neįprastos būsenos (galimos priežastys apsvaigimas nuo alkoholio, susijaudinimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, medikamentų poveikis)“.

26. Papildomai ieškovė pateikė į bylą 2022 m. vasario 1 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadą Nr. S1/2022, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. mirusysis sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu; psichikos būklė testamento surašymo momentu turėjo neigiamos įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; atsižvelgiant į mirusiojo sistemingą, nekontroliuojamą alkoholio vartojimą ir rašysenos ekspertizės duomenis, su didele tikimybe galima daryti prielaidą, kad testamento surašymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai galėjo turėti esminės įtakos jo sprendimui ir elgesiui; dėl elgesio savireguliacijos, valios ir kognityvinių funkcijų sutrikimų bei nevaldomo potraukio alkoholiui negalėjo kritiškai įvertinti savo itin sunkios pavojingos gyvybei sveikatos būklės, visa tai turėjo įtakos jo mirties priežasčiai kilti.

27. Taip pat ieškovė pateikė teismui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadą Nr. M 188/2019(03), kurioje nurodyta, kad mirusysis sirgo (duomenys neskelbtini), (10 litrų skysčio pilvo ertmėje) ir nuo to mirė. Taip pat sirgo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), kas prisidėjo prie mirties, mirusiojo kraujyje rasta 1,22 promilės etilo alkoholio, tai rodo, kad prieš mirtį vartojo alkoholį.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė minėtais įrodymais: 2020 m. lapkričio 30 d. rašysenos eksperto A. B. ekspertizės akto Nr. 20201130/01 išvadomis ir 2022 m. vasario 1 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S1/2022, nesivadovauti.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei įrodinėjant, jog mirusysis testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir vadovaujantis paminėta teismų praktika, jog tokio pobūdžio bylose turi būti pašalintos visos abejonės, susijusios su mirusiojo būsena testamento sudarymo dieną, minėtų įrodymų turinys kelia abejonių dėl mirusiojo būsenos testamento sudarymo metu. Be to, ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina mirusiojo priklausomybę nuo alkoholio, kelia abejonių dėl to, ar asmuo testamento sudarymo metu galėjo tinkamai išreikšti savo valią ir objektyviai įvertinti sudaromo sandorio pasekmes.

30. Vadovaujantis paminėta teismų praktika, darytina išvada, jog šios kategorijos bylose, vertinant mirusiojo būklę testamento sudarymo momentu, esminės reikšmės išvadai, ar mirusysis testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, turėtų pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Nors pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai, ginčijant testamentą, ieškinio pagrindu nurodoma, jog galbūt mirusysis buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės, negalėjo jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę kartu su kitais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė mirusiajam nebuvo paskirta.

31. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog mirusiojo asmeniniame testamente nebuvo nurodyta testamento sudarymo data. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodo, jog testamentas sudarytas laikotarpiu nuo 2016 m. pavasario iki 2018 m. balandžio mėn., tačiau tiksli testamento sudarymo data nebuvo išsiaiškinta. Tiksli testamento sudarymo data būtų reikšminga, sprendžiant dėl mirusiojo būklės testamento sudarymo metu. Pažymėtina, jog asmeninis testamentas surašytas mirusiojo ranka, taigi, nustatant tikslią testamento sudarymo datą, reikšminga būtų rašysenos ekspertizės išvada. Byloje buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė, tačiau ekspertui nebuvo užduoti klausimai, susiję su tuo, kada galėjo būti parašytas testamento tekstas.

32. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.

33. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančiu daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl nenustatytos mirusiojo būsenos testamento sudarymo metu, tai yra, neišsiaiškinus esminę reikšmę turinčių bylos teisingam išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Kadangi kitos skundžiamo sprendimo dalys dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo, atsakovės pripažinimo asmeniu, neturinčiu teisės paveldėti mirusiojo turto, susijusios su reikalavimu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl šių sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakytina, kadangi, tik iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės, bus galima spręsti dėl kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog buvo neatskleista bylos esmė, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas visa apimtimi ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

36. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.