Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens T. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys T. S., G. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas nurodė, jog pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teismas darė išvadą, kad teismo nutartys dėl asmeninio testamento patvirtinimo yra neskundžiamos.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti jos atskirąjį skundą, pažeidė teisę kreiptis į teismą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013 šiuo atveju neaktuali, nes kasacinis teismas sprendė ne atskirojo skundo priėmimo klausimą, bet analizavo notaro veiksmų teisėtumą, skiriasi faktinės aplinkybės. Pažymi, jog teismo patvirtintas testamentas yra akivaizdžiai suklastotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs teikiamų įrodymų sąsajumą su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėti įrodymai – skundas prokuratūrai dėl testamento suklastojimo, nėra susiję su šioje byloje kilusio ginčo dalyku, t. y. asmeninio testamento patvirtinimo klausimu. Vertindamas įrodinėjimo dalyką, t. y. tas aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas nepriima pateiktų naujų rašytinių įrodymų.

15. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą ir jis grąžintas suinteresuotam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas asmeninis testamentas.

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskyrė keletą kategorijų (tarp jų ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo nutartys dėl asmeninio testamento patvirtinimo yra neskundžiamos, ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai sutapatina asmeninio testamento patvirtinimo procedūrą pagal CK 5.31 straipsnio 4 dalies nuostatas su teismo patvirtinto asmeninio testamento nuginčijimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgyja teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis teisinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima sutapatinti su testamento nuginčijimo procedūra, o kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, būtent to ir siekia apeliantė teigdama, kad testamentas suklastotas, tačiau tai yra kito civilinio ginčo dalykas. Pažymėtina, kad apeliantė šioje byloje turi procesinį teisinį interesą ir poreikį šiame procese dalyvauti tik tuo požiūriu, kad, patenkinus pareiškėjos prašymą ir patvirtinus asmeninį testamentą, tapo aiškūs asmens palikimo testamentiniai įpėdiniai, tačiau šioje byloje nesprendžiama dėl apeliantės subjektinių materialinių teisių apimties.

19. Kaip nurodo apeliantė, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą, tačiau nepagrįsti apeliantės argumentai dėl jos teisių pažeidimo ir teisės kreiptis į teismą ribojimo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens galimybė kreiptis į teismą realizuojama ne bet kokiu būdu, o CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos. Kaip nustatyta, taip yra ir nagrinėjamu atveju. Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017; 2018 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Aplinkybė, jog kiti apylinkių teismai klaidingai nurodo, kad neskundžiamos nutartys dėl asmeninio testamento patvirtinimo gali būti skundžiamos, nėra pagrindas taikyti šią praktiką ir patenkinti apeliantės atskirąjį skundą.

20. Apeliantei argumentuojant, jog nebuvo pranešta apie teismo posėdį, pažymėtina, jog prašymai, paduoti CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, apie rašytinį procesą jiems pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka; šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais. Atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus esmę, tikslus, teismo pareigą veikti operatyviai bei vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalimis, darytina išvada, kad šios kategorijos bylose netaikytinos CPK normos, reglamentuojančios pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme. Be to, CPK XXXIX skyriaus normose nenumatyta, kad apie teismo posėdį pranešama suinteresuotiems asmenims.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus materialinį teisinį santykį bei byloje dalyvaujančių asmenų teisinį statusą, nėra pagrindo pripažinti, jog yra kilęs ginčas dėl teisės, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas galėjo būti skundžiamas atskiruoju skundu.

22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsisakyti priimti 2019-10-15 pateiktą skundo kopiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.