Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

3. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

4. Ieškovė ieškinį grindžia 2019 m. vasario 15 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), kuria E. S. (ieškovė) pardavė A. T. (atsakovui) bendrosios jungtinės nuosavybės teise su jo sutuoktine A. T. 100 vnt. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ (toliau – bendrovė) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur (Sutarties 1.1 p.).

Motyvuojamoji dalis

6. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2018 m. balandžio 30 d. panaudos davėjas UAB „Šv. Luko medicinos centras“ perdavė panaudos gavėjui UAB „Žaliakalnio poliklinika“ panaudos davėjui nuosavybės teise priklausantį tam tikrą turtą. Tą pačią dieną buvo pasirašytas turto perdavimo–priėmimo aktas. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. lapkričio 5 d. UAB „Šv. Luko medicinos centras“ iškėlus bankroto bylą, ji prarado teisę į perduotą panaudos gavėjui turtą, kurio vertė yra 25 373,99 Eur. Atsakovas, tapęs UAB „Žaliakalnio poliklinika“ akcininku, paskyrė save direktoriumi ir šiuo metu neteisėtai disponuoja minėtu turtu, geranoriškai turto ieškovei negrąžina, todėl, anot ieškovės, nurodytą 25 373,99 Eur vertės turtą atsakovas įgijo be teisinio pagrindo ir gavo iš šio turto virš 1 mln. eurų pajamų. Dėl to BUAB „Šv. Luko medicinos centras“ įgijo reikalavimą į 25 373,99 Eur vertės turtą, o ieškovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašo įtraukti į bylą BUAB „Šv. Luko medicinos centras“ trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Dėl to CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms, jų buvimui ir apimčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

8. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, civiliniame procese dalyvauja savo iniciatyva, jie nėra nei ieškovo, nei atsakovo pusėje. Priešingai – trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, interesas yra priešingas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesams, trečiojo asmens, kuris pareiškia savarankiškus reikalavimus, reikalavimai gali būti patenkinti tik visiškai ar iš dalies atmetus ieškinį. CPK nenumato galimybės civilinėje byloje reikšti ieškinį ne joje dalyvaujančiam ieškovui, bet kitam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-767-330/2022).

9. Taigi, dėl asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, gali tik pats to prašantis asmuo, o ne kuris nors kitas proceso dalyvis. Šiuo atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įgalinimų, suteikiančių jai teisę atstovauti BUAB „Šv. Luko medicinos centras“ interesus (CPK 55 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl BUAB „Šv. Luko medicinos centras“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

10. Iš pridėtos prie ieškinio Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, jos 4.6 punkto matyti, kad pardavėja (E. S.) įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo šios sutarties pasirašymo dienos perduoti pirkėjui (A. T. kartu su sutuoktine) visą su bendrovės (UAB „Žaliakalnio poliklinika“) veikla susijusią dokumentaciją ir turtą.

11. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (ABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų (ABĮ 3 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos (ABĮ 3 straipsnio 2 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2002, išaiškinta, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo bendrovės akcininkų turto. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2533/2011, nurodyta, kad UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas atskirtas nuo dalininkų turto. Bendrovė neatsako pagal jos dalyvio prievoles, o dalyvis neatsako pagal bendrovė prievoles (CK 2.50 str. 2 d.).

13. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, kaip buvusi UAB „Žaliakalnio poliklinika“ akcininkė, visas bendrovės akcijas perleidusi atsakovui, prašo priteisti jai, kaip fiziniam asmeniui, iš atsakovo nuostolius už bendrovės ir BUAB „Šv. Luko medicinos centras“ turtą, taip pat negautas pajamas, kurias bendrovė gavo per tris metus už šio turto naudojimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovei, kaip buvusiai akcininkei, bendrovės turtas niekada nepriklausė ir negali priklausyti. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ji perleido bendrovės akcijas (taigi ir valdymą) atsakovui, o bedrovės turtą, vadovaujantis 2019 m. vasario 15 d. akcijų perleidimo sutarties 4.6 punktu, ji privalėjo perduoti naujajam bendrovės savininkui (atsakovui).

14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo ieškinyje nurodytu pagrindu prisiteisti iš atsakovo skolą už bendrovės turtą ir negautas pajamas, bendrovei naudojant savo turtą. Tai reiškia, kad šiuo atveju nenustatytas joks ieškovės teisių pažeidimas ir šioje byloje priimtas teismo sprendimas ieškovei nesukurs jokių objektyvių teisinių pasekmių.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-733-407/2022).

16. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju konstatavus, kad ieškovas pareikštas reikalavimas yra teisiškai ydingas ir negali jai sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių, yra pagrindas išvadai, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

17. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. T. atsisakytina priimti dviem teisiniais procesiniais pagrindais, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir kaip pareikštą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.