Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo ir netiesioginio ieškinio priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. J. 2022 m. gegužės 19 d. pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-987-6903/2022 pagal ieškovės bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo pateikė prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo ir netiesioginio ieškinio priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti asmens procesinio pobūdžio prašymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad J. J. elektroninėmis ryšių priemonėmis 2022 m. gegužės 14 d., 17.22 val. pateikė teismui netiesioginį ieškinį, jo viršuje nurodydamas „civilinė byla Nr. e2-987-603/2022“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Toks dokumentas buvo užregistruotas civilinei bylai Nr. e2-2243-967/2022, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti J. J. pateiktą netiesioginį ieškinį. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. gegužės 18 d., 15.30 val. Šio teismo posėdžio metu civilinė byla Nr. e2-987-603/2022 buvo išnagrinėta iš esmės ir atidėtas sprendimo paskelbimas. 2022 m. gegužės 19 d. šioje civilinėje byloje gautas J. J. prašymas atnaujinti procesus bei ir priimti netiesioginį ieškinį. Minėtame prašyme J. J. teigė veikiąs kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus.

12. CPK 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Dėl to CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms, jų buvimui ir apimčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

13. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, civiliniame procese dalyvauja savo iniciatyva, jie nėra nei ieškovo, nei atsakovo pusėje. Priešingai – trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, interesas yra priešingas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesams, trečiojo asmens, kuris pareiškia savarankiškus reikalavimus, reikalavimai gali būti patenkinti tik visiškai ar iš dalies atmetus ieškinį.

14. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad J. J. reiškė netiesioginį ieškinį bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ vardu, siekdamas, kad atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas didesne apimtimi įvykdytų prievolę bankrutuojančiai J. įmonei „Jonas“. Pateiktame netiesioginiame ieškinyje J. J. neišreiškė pozicijos, kad civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ ieškinys turėtų būti visiškai ar iš dalies atmestas, kad atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas turi prievolę ne (ne tik) J. įmonei „Jonas“, bet ir J. J.. Vadinasi, tiek teikdamas netiesioginį ieškinį, kurio priėmimo klausimas išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-2243-967/2022, tiek teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo ir netiesioginio ieškinio priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, J. J. neveikė kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, o siekė veikti ieškovės bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ vardu ir interesais.

15. CPK nenumato galimybės jau iškeltoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje reikšti naują ieškinį ne joje dalyvaujančiam ieškovui, bet kitam asmeniui. Kaip minėta, byloje Nr. e2-2243-967/2022 registruotame J. J. netiesioginiame ieškinyje pateikta nuoroda į kitą civilinę bylą, tačiau nebuvo išreikšta aiški dokumentą teikiančio asmens valia šį dokumentą registruoti būtent į nurodytą bylą, o ne pagal ieškinio turinį, t. y. kaip teismui naujai teikiamą netiesioginį ieškinį. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gegužės 19 d. gavęs J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir netiesioginio ieškinio priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022, neturėjo teisinio pagrindo spręsti netiesioginio ieškinio, kuris buvo registruotas civilinėje byloje Nr. e2-2243-967/2022, priėmimo klausimo.

16. Vadovaujantis CPK 257 straipsniu, po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. CPK 19 straipsnyje įtvirtintas sprendimo priėmimo slaptumo principas. Pagal CPK 19 straipsnio 1 dalį sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas (teisėjai), kuris (kurie) nagrinėjo konkrečią bylą. Sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje teisėjams draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos išsprendimu (CPK 19 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas J. J. prašymą atnaujinti procesą gavęs tokioje civilinės bylos Nr. e2-987-603/2022 eigos stadijoje, kai šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas, o teismas buvo išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, negalėjo nagrinėti tokio prašymo.

17. CPK nustato, kad neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai gali būti peržiūrimi apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnis). CPK nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui, priėmusiam sprendimą, panaikinti neįsiteisėjusį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Vadinasi, prašymas atnaujinti bylos procesus (bylos nagrinėjimą) po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme negali būti nagrinėjamas. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti J. J. 2022 m. gegužės 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022 pateiktą prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 7 dalis).

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, formuluojama išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.