- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2-12-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00602-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. T., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo 24 165 Eur skolą; 2) priteisti iš atsakovo už nepagrįstai įgytą turtą gautas pajamas – 1 030 600 Eur; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 4) įtraukti į bylą bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) Šv. Luko medicinos centrą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (įskaitant dėl 25 373,99 Eur vertės turtinio reikalavimo, kildinamo iš 2019 m. lapkričio 5 d. pasibaigusios galioti turto panaudos sutarties).
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. vasario 15 d. buvo pasirašyta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pareiškėja įsipareigojo parduoti atsakovui nematerialųjį uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žaliakalnio poliklinika“ turtą – akcijas. Pareiškėja nurodė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Žaliakalnio poliklinika“ materialusis turtas nebuvo atsakovui perduotas. Atsakovas tuo turtu naudojasi neturėdamas teisinio pagrindo, todėl ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo.
3. Pareiškėja papildomai pažymėjo, kad UAB „Žaliakalnio poliklinika“ turtą sudarė ir 2018 m. balandžio 30 d. panaudos sutarties tarp UAB Šv. Luko medicinos centro ir UAB „Žaliakalnio poliklinika“ pagrindu įgytas turtas, kurio vertė 25 373,99 Eur. UAB Šv. Luko medicinos centrui iškėlus bankroto bylą, UAB „Žaliakalnio poliklinika“ neteko turtinių teisių į panaudos sutartimi įgytą turtą. Šių aplinkybių pagrindu pareiškėja prašė 25 373,99 Eur reikalavimo teisę pripažinti BUAB Šv. Luko medicinos centrui, tuo pačiu prašydama įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. S. ieškinį.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai, kaip buvusiai UAB „Žaliakalnio poliklinika“ akcininkei, šios bendrovės materialusis turtas nepriklausė ir negalėjo priklausyti. 2019 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ji perleido bendrovės akcijas (taigi ir bendrovės valdymą) atsakovui, o vadovaujantis tos sutarties 4.6 punktu, ji privalėjo bedrovės turtą perduoti naujajam bendrovės savininkui (atsakovui).
6. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi teisinio pagrindo reikalauti jai priteisti iš atsakovo skolą už neperduotą bendrovės turtą ir priteisti pajamas, kurių ji negavo bendrovei naudojant savo turtą. Teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatytas pareiškėjos teisių pažeidimas, teismo sprendimas nesukurtų pareiškėjai objektyvių teisinių pasekmių, todėl ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
7. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad, pareiškėjos teigimu, BUAB Šv. Luko medicinos centras turi reikalavimą į 25 373,99 Eur vertės turtą. Reiškiamu ieškiniu pareiškėja prašo nurodyto dydžio (25 373,99 Eur vertės) turtinį reikalavimą pripažinti BUAB Šv. Luko medicinos centrui, prašydama jį įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, procesiniu statusu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas išaiškino, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, civiliniame procese dalyvauja savo iniciatyva, bei pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė teismui įgalinimų, suteikiančių jai teisę atstovauti BUAB Šv. Luko medicinos centro interesus. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjos prašymą dėl BUAB Šv. Luko medicinos centro įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja E. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti jos ieškinį arba ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja įsipareigojo atsakovui perleisti UAB „Žaliakalnio poliklinika“ materialųjį turtą. Šia sutartimi buvo sutarta tik dėl bendrovės nematerialaus turto, t. y. akcijų perleidimo.
10.2. UAB „Žaliakalnio poliklinika“ materialųjį turtą atsakovas pasisavino be teisinio pagrindo, todėl ieškinys yra reiškiamas siekiant apginti pareiškėjos pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, taip pat kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, byla nagrinėjama neperžengiant pareiškėjos atskirojo skundo ribų.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
13. Įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriuo siekiama inicijuoti civilinę bylą, pateikimas pats savaime nelaikytinas tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Taipogi išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktas).
15. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
16. Analizuojamu atveju įvertinus pareiškėjos ieškinio reikalavimų dalyką bei ieškinyje išdėstytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad nėra pagrindo pareiškėją pripažinti turinčia materialinį teisinį suinteresuotumą, todėl tokį jos ieškinį teisėtai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia prisiteisti iš atsakovo skolą už bendrovės, kurios akcijas ji pardavė atsakovui, turtą. Pareiškėjos E. S. teigimu, skola atsirado dėl to, kad atsakovas A. T., kuriam akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ji perleido UAB „Žaliakalnio poliklinika“ akcijas, naudojasi šios bendrovės materialiuoju turtu ir gauna turtinę naudą, už kurį (turtą) nėra atsiskaitęs su pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pagal galiojantį norminį reguliavimą bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos dalyvių turto, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausė UAB „Žaliakalnio poliklinika“ materialusis turtas. Duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja buvo perdavusi bendrovei naudotis savo turtą, nepateikta. Šios aplinkybės rodo, kad tokio ieškinio pateikimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių pareiškėjai, kadangi ji nebuvo ir negalėjo būti savininke bendrovės materialaus turto, kuriuo, pasak pareiškėjos, neteisėtai (be pagrindo) naudojasi atsakovas. Be kita ko, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2019 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.6 punktu E. S. įsipareigojo perduoti atsakovui bendrovės turtą.
18. Teisinga yra ir pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus, kurie reiškiami siekiant apginti tariamai pažeistus BUAB Šv. Luko medicinos centro turtinius interesus, kaip pateiktus neįgalioto vesti bylą šios bendrovės vardu asmens.
19. Juridinių asmenų atstovavimo teisme tvarką nustato CPK nuostatos. Remiantis CPK 55 straipsniu bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
20. Analizuojamu atveju aktualu tai, kad BUAB Šv. Luko medicinos centrui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Teisės ir mediacijos centras“. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto pagrindu bankrutuojančiai bendrovei teisme atstovauja paskirtasis bankroto administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Nepateikta įrodymų, kad pareiškėjai yra suteikti įgaliojimai teisme atstovauti BUAB Šv. Luko medicinos centrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus, reiškiamus BUAB Šv. Luko medicinos centro interesais, atsisakė priimti kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
21. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose numatytais pagrindais (kaip ieškinį dėl ginčo, nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka, taip pat kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens), tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.