Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. V. ieškinį atsakovui N. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bendravimo su vaikus tvarkos nustatymo, byloje išvadą duodanti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi.

4. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta tinkamai, į posėdį neatvyko, neprašė sudaryti galimybės dalyvauti posėdyje nuotoliu.

5. Išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, kad išvadą, kuria pritaria ieškinio tenkinimui tokia apimtimi, koks yra pareikštas, palaiko, naujų duomenų pateikti neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

6. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys (duomenys neskelbtini) yra susilaukę sūnaus A. V. ((duomenys neskelbtini)gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas su ieškiniu šioje dalyje sutinka, išvada teikianti institucija taip pat pritarė ieškinio reikalavimams, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

8. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

9. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

10. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

12. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Jos pajamas sudaro darbinės pajamos, gaunamos kas mėnesį apie 262.56 Eur bei socialinės išmokos skirtos vaikams. Atsakovas duomenų apie savo pajamas nepateikė.

13. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

14. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

15. Teismas konstatuoja, kad prašoma iš atsakovo 300 Eur suma reikalinga vienam vaikui per mėnesį nėra per didelė ir ji yra mažesnė nei šiuo metu nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, kad nepilnamečių vaikų kasmėnesiniai poreikiai yra mažesni. Teismo vertinimu, kad nors atsakovas ir neatskleidė savo realios finansinės padėties, tačiau ieškinį pripažįsta ir darytina išvada, kad jis yra pajėgus teikti vaikui reikiamą išlaikymą. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumų šioje ieškinio dalyje taip pat tenkintinas.

16. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo N. V. priteisti 1092 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2023-10-24.

17. CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

18. Reikalavimas dėl įsiskolinimo neprieštarauja CK 3.200 str. reikalavimams ir jam esant retroaktyvaus pobūdžio, nustačius teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), reikalavimas priteisti susidariusį įsiskolinimą tenkintinas.

19. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

20. Ieškovės siūlymui nustatyti, kad kol N. V. bus įkalinimo įstaigoje jis galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotoliniu būdu apie kito bendravimo su sūnumi laiką pranešdamas vaiko mamai bendravimo su sūnumi metu. Išėjus N. V. iš įkalinimo įstaigos, nustatyti trijų mėnesių bendravimo pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas N. V. galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 11 val. ir grąžindamas sūnų iki šeštadienio 15 val. apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš dvi dienas SMS žinute. Pereinamasis laikotarpis nustatytinas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo pirmo vaiko ir tėvo susitikimo. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas N. V. galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 11 val. ir grąžindamas sūnų iki sekmadienio 16 val. apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš dvi dienas SMS žinute, yra priimtinas tiek ieškovei tiek atsakovui, todėl teismas vertina, kad jos koreguoti nėra pagrindo ir nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka.

21. Pažymėtina, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

22. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai tenkintų reikalavimų visumai.

23. Atsižvelgiant į tai, kai teismas ieškinį tenkina visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

24. Teismas įvertindamas tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu atlieka bausmę užsienio valstybėje, kad realiai nebuvo galimybės realizuoti mediacijos instituto paskirties ir byloje pasiekti taikaus šalių susitarimo, kad atsakovas reaguodamas į teismo siųstus dokumentus pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, jo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, sprendžia tikslingu, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 5 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

1. nepilnamečio sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo mama T. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Nustatyti tokią tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: kol N. V. bus įkalinimo įstaigoje jis galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotoliniu būdu apie kito bendravimo su sūnumi laiką pranešdamas vaiko mamai bendravimo su sūnumi metu. Išėjus N. V. iš įkalinimo įstaigos, nustatyti trijų mėnesių bendravimo pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas N. V. galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 11 val. ir grąžindamas sūnų iki šeštadienio 15 val. apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš dvi dienas SMS žinute. Pereinamasis laikotarpis nustatytinas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo pirmo vaiko ir tėvo susitikimo. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas N. V. galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų šeštadienį nuo 11 val. ir grąžindamas sūnų iki sekmadienio 16 val. apie pageidavimą bendrauti pranešdamas vaiko mamai prieš dvi dienas SMS žinute.

3. Priteisti iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečio sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) iki sūnaus A. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. Priteisti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1092 Eur išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuota laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos.

5. T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja, uzufrukto teise.

II. N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.