Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir K. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas K. V. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. balandžio 8 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. balandžio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. V. (toliau – K. V.) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pagal jo paties 2021 m. lapkričio 18 d. prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. nuo 08.10 val. iki 10.10 val. buvo išleistas vykti į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten nenuvyko ir be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2021 m. lapkričio 19 d. 10.10 val. negrįžo į įkalinimo vietą bei 2021 m. gruodžio 5 d. apie 23.30 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnų buvo surastas ir sulaikytas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir grąžintas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-49 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių“ 4.2 punkto reikalavimus – laikytis nustatyto maršruto.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašydamas ją sušvelninti arba jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistajam skyrimo.

5. Nuteistasis tiek prašymą paskirti švelnesnę bausmę, tiek prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, grindžia tomis aplinkybėmis, kad jis nori dirbti, kadangi turi išlaikyti šeimą, taip pat nori matyti kaip auga jo 9 mėnesių amžiaus dukra. K. V. teigimu, jis labai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Svarbi sąlyga būtina teisingam bausmės parinkimui yra tinkamas kaltinamojo asmenybės, jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką įvertinimas. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skiriant bausmę K. V., buvo įvertinta tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat įvertino tai, kad naują nusikalstamą veiką K. V. padarė būdamas recidyvistas. Jis vengė vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu jam paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad naują nusikaltimą nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamos veikos padarymu, tiek su K. V. asmenybe, sprendė, kad jam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgė, kad K. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat įvertino aplinkybę, kad K. V. po sugrąžinimo į pataisos įstaigą, 2022 m. sausio 21 d. vėl pabėgo iš jos, slapstėsi ir buvo sulaikytas tik 2022 m. kovo 7 d., dėl ko teismas sprendė, kad nuteistasis išvadų nedaro ir skyrė jam didesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija sutinka tiek su K. V. paskirtos bausmės rūšimi, tiek su jos dydžiu, tačiau pažymi, kad skiriant bausmę teismas neturėtų bausmės dydžio nustatyti vertindamas aplinkybes, kurios dar nėra įrodytos ir dėl kurių asmuo dar nėra pripažintas kaltu, kadangi tokiu būdu pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. Sutiktina, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis antrą kartą pabėgo iš pataisos namų, itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau ji neturėtų būti vertinama sprendžiant klausimą dėl bausmės dydžio kitame baudžiamajame procese, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, dėl neteisėtų K. V. veiksmų (antrą kartą pabėgo iš pataisos įstaigos) dar nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Ir vis tik, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti K. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad jis buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jau 2017 m. spalio 31 d. bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas, kadangi jis probacijos metu buvo nubaustas administracine tvarka, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, nes buvo išvykęs į užsienį, vengė atvykti į probacijos tarnybą. Bausmę pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį jis pradėjo vykdyti tik 2021 m. rugsėjo 24 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad K. V. atžvilgiu yra priimtas ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi smurtavo prieš savo sugyventinę O. P.. Nuteistojo elgesys atskleidžia neigiamą jo požiūrį į įstatymais nustatytas taisykles ir pareigas. Net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, asmuo nesugebėjo elgtis vien tik tinkamai, o savo pabėgimą iš pataisos įstaigos jis bandė pateisinti noru padėti savo sugyventinei, kurios atžvilgiu praeityje jis yra naudojęs smurtą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei, todėl jo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8. Nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

9. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su noru išlaikyti šeimą ir rūpintis savo dukra, yra svarbios, tačiau neišimtinės, dėl kurių būtų galima jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Visos anksčiau šios nutarties dalyje dėl bausmės nuteistajam skyrimo išvardintos aplinkybės atskleidžia jo polinkį nusikalsti ir nepaisyti jam taikomų apribojimų. Kaip nurodyta anksčiau, ankstesniu nuosprendžiu K. V. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas dėl to, kad nuteistasis nesilaikė jam teismo paskirtų įpareigojimų, ir nors ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nagrinėjamu atveju, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina ir tai, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje, K. V. nusprendė pabėgti į laisvę, kas parodo jo lengvabūdišką požiūrį į jam taikomus suvaržymus ir apribojimus bei siekį išvengti paskirtos bausmės, todėl tai kelia pagrįstų abejonių BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam efektyvumu. Atmetant nuteistojo apeliacinio skundo prašymą jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu K. V. paskirtą bausmę bendrino su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Apygardos teismas sutinka su atliktu bausmių bendrinimu, tačiau pažymi, kad tiek skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje yra klaidingai nurodyta, jog minėti nuosprendžiai bendrinami BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, kadangi BK 64 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, ką patvirtina ir pirmosios instancijos teismo motyvai dalyje dėl bausmių bendrinimo. Šis pirmosios instancijos teismo padarytas rašymo apsirikimas nuosprendžio esmės nekeičia, tačiau turi būti patikslintas nurodant, jog Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi bei įvertinant 16 dienų, kuomet kaltinamojo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, tai yra dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pridedant dviejų mėnesių neatliktos bausmės dalį.

12. 2022 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 93,33 Eur (devyniasdešimt tris eurus 85 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam K. V. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

13. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Nuteistasis naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis niekur nedirbo, o jo paties teigimu, iš pataisos namų jis norėjo pabėgti siekdamas susirasti darbą, jog galėtų padėti savo sugyventinei ir mažametei jų dukrai. Nors byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, tačiau akivaizdu, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl darytina išvada, kad K. V. neturi galimybės sumokėti išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, dėl ko jos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskira ir neatlikta bausmės dalimis, ir K. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams”.

Iš nuteistojo K. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.