- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- 1-1419-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03842-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- O. S.
- Nukentėjusysis
- J. Z.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda (2021 m. lapkričio 24 d. sumokėjo baudą),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
O. S. 2022 m. sausio 31 d. apie 23 val. namo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine J. Z. tyčia dešine ranka sugriebė J. Z. dešinės rankos plaštaką, pradėjo laužti pirštą į išorinę pusę, po to dešinės rankos delnu sudavė J. Z. į kairės pusės skruostą ir pataikė į akį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. Z. dešinės plaštakos II-o piršto vidurinio pirštakaulio krašto lūžį, poodinę kraujosruvą veido kairėje, kurie visumoje vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
O. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis O. S. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą vakarą grįžo namo iš pasivaikščiojimo su šunimi, vaikas nemiegojo, sužadėtinė negalėjo vaiko užmigdyti, pradėjo viską mėtyti, muštis, todėl bandė ją sulaikyti. Ketvirtą kartą pakartojus, ji toliau tęsė savo veiksmus, todėl ją atstūmė. Viskas vyko šiais metais, namuose (duomenys neskelbtini) g. Konfliktas buvo prasidėjęs daug seniau. Nukentėjusioji trenkė jam porą kartų į veidą. Kaltinamojo teigimu, nieko nedarė nukentėjusiajai, tik laikė jos pirštus ir ją atstūmė. Kai jis sulaikė nukentėjusios du dešinės rankos pirštus, kuriuos, nepamena, ji pradėjo spardytis kojomis. Tada ją atstūmė nuo savęs, surinko išmėtytus daiktus ir išėjo iš namų. Kai atstūmė ją delnu, pataikė jai į galvą. Nematė į kurią vietą stūmė, buvo išjungta šviesa. Pripažįsta, kad padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Nebuvo tik taip, kad mušė tyčia, jis gynėsi. Kaltinamojo manymu, atstūmimu į galvą galima padaryti kraujosruvą, nors jis ne ekspertas. Nepamena, ar spaudė jos pirštus, buvo emocijose. Visas konfliktas truko apie 20–30 min. Po konflikto nukentėjusioji išbėgo pas kaimynus D. ir A.. Nukentėjusioji buvo išgėrusi vyno, bet nebuvo girta. Su nukentėjusiąja buvo sugyventiniai, gyveno apie 4 metus, turi bendrą vaiką. Pasak kaltinamojo, nukentėjusioji nori pasipelnyti. Jis dirba, turi du verslus. Po išdavystės prasidėjo nesutarimai. Atrodo, kad pareikšto civilinio ieškinio suma per didelė, jeigu nukentėjusioji ieškinį pagrįstų – atlygintų, o ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Atsiprašė nukentėjusios iš karto, taip pat atsiprašė jos mamos. Nepasakytų, kad jam grėsė realus pavojus, kad jam reikėtų gintis. Sutinka su viskuo. Adekvati civilinio ieškinio suma būtų apie 1000 Eur.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusioji J. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad O. S. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 5 metus ir veda bendrą ūkį, taip pat turi bendrą vaiką. 2022 m. sausio 31 d. ji, O. S. ir dukra buvo namuose jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. ji norėjo užmigdyti dukrą. Tuo metu išgirdo, kad O. S. išėjo iš namų uždarydamas buto duris ir grįžo į namus galimai po 15 minučių. Tada dukra, išgirdusi durų trenksmą, pabudo ir nuėjo pas O. S., vaikščiojo paskui jį. Apie 23.20 val. dukrai būnant su O. S., ji staiga pradėjo verkti ir stipriai šaukti, norėdama ateiti pas ją. Galiausiai ji išgirdo, kad O. S., paėmęs dukrą, pradėjo garsiai kalbėti apie tai, jog ji mato jų dukrą paskutinį kartą, taip pat tai nuolatos kartojo ir dukrai, kad ji mato mamą paskutinį kartą, kad jis ir dukra liks gyventi dviese. O. S. pasakė dukrai, kad mama jai nereikalinga, ir pasakė jai, kad dukros ji daugiau nematys. Tuo metu ji paėmė dukrą ant rankų ir laikė ją, o O. S. staiga tapo agresyvus ir puolė ją. Kol laikė dukrą, O. S. savo rankomis sugriebė jos dešinės rankos plaštaką ir pradėjo lenkti, laužti delno pirštą į išorinę pusę, dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Kadangi bandė gintis nuo O. S., kojos keliu bandė atitraukti jį nuo savęs ir po kelių sekundžių O. S. rankos delnu, galimai vidine plaštakos dalimi sudavė jai į galvos sritį (veidą), kairės pusės skruostą, ir pataikė į akį, ji taip pat pajuto stiprų fizinį skausmą. Visą jos ir O. S. konfliktą matė dukra. Po šio fizinio smurto ji su dukra išėjo pas kaimynę, gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir liko iki 5 val. ryto. Po to grįžus į butą, O. S. jame nebebuvo. 2022 m. vasario 1 d. paskambinusi motinai, pasakė, kad įvyko konfliktas su O. S., todėl apie 13 val. jos motina atvyko paimti ją ir dukrą ir nuvyko į motinos namus. Apie 16 val. prie daugiabučio, kuriame gyvena jos motina, atvyko minėta kaimynė, kurios paprašė padėti nuvykti į ligoninę dėl sužalojimų apžiūros. Apie 18 val. nuvykus į Santaros klinikas, jai buvo diagnozuotas kairės pusės akies voko sumušimas, dešinės plaštakos 2-ojo piršto lūžis ir po apžiūros ji buvo išleista gydytis į namus. Dėl šio įvykio ji turi pretenzijų O. S., nes jis nuolatos prieš ją naudoja psichologinį smurtą, vartoja keiksmažodžius ir įvairius necenzūrinius žodžius. Fizinį smurtą O. S. panaudojo pirmą kartą, anksčiau fiziškai nebuvo smurtavęs (b. l. 45–48).
Liudytoja A. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynus iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) pažįsta, artimai nebendrauja, jie visada buvo ramūs, niekada negirdėjo jokių konflikto garsų, teko bendrauti ir su J. ir O., labai padori šeima ir niekada nepagalvotų, kad jų šeimoje įvyks toks įvykis. 2022 m. vasario 2 d. susitarė su J., kad ji su vaiku ateis pas J. kavos, pažais jų vaikai. Apie 18 val. ji atėjo pas J., apie 19 val., gal kažkiek vėliau, namo grįžo O.. Jie kažkiek pabendravo, O. buvo geros nuotaikos, dar pažaidė ir su jos vaiku. O. grįžus, ji pabuvo kokias 10 minučių ir išėjo namo, nes žinojo, kad apie mėnesį J. su O. susipykę ir paprasčiausiai nenorėjo būti įtemptoje atmosferoje. Jai būnant, jie nekonfliktavo. Grįžusi namo jokių garsų negirdėjo, nieko įtartino nebuvo. Apie 21–21.30 val. su vyru nuėjo miegoti. Apie 23.30 val. išgirdo, kad kažkas skambina jiems į durų skambutį. Nuėjo su vyru prie durų, atidarius duris stovėjo J. su vaiku. J. buvo tik su pižama, basa, verkė, prašė, kad ją įleistų. Buvo matyti, kad vaikas buvo labai išsigandęs. Jiems atidarius duris, išgirdo iš jų buto O. žodžius „grąžink man vaiką“. Jie įleido J. su vaiku į butą. Joms užėjus, J. vos nešoko jai į glėbį. Atitraukusi J. nuo savęs, pamatė, kad virš kairės akies buvo hematoma, gumbas, prie nosies matėsi įdrėskimas. Taip pat J. pasakė, kad jai skauda dešinės rankos antrąjį (rodomąjį) pirštą ir negali sulenkti. Jos dėjo ledą prie hematomos, kad numalšintų skausmą ir patinimą. J. paaiškino, kad bandė užmigdyti vaiką, tuo metu O. pradėjo vaikščioti po namus, dėl to vaikas negalėjo užmigti ir pradėjo vaikščioti paskui jį. Jis bandė užmigdyti vaiką, tačiau vaikas pradėjo dar labiau verkti, kadangi nepripratęs prie O.. O. pradėjo jai sakyti, kad ji – bloga motina, dainuoti visokias daineles, kad tu daugiau mamos nepamatysi. Pasak J., J., priėjusi prie O., pasiėmė vaiką, tuo metu O. griebė jai už rankos ir pradėjo sukti pirštą. J. tuo metu laikė vaiką ant rankų. Bandydama apsiginti nuo jo, spyrė O. tarp kojų. Kiek vėliau, J. negalėjo pati paaiškinti aplinkybių, tačiau ji gavo smūgį į veidą. Pabrėžia, kad smurto aplinkybes nurodo tik iš J. žodžių, asmeniškai įvykio liudytoja nebuvo. Po kažkiek laiko pavyko nuraminti vaiką. O. skambino jos vyrui, tačiau vyras nekėlė ragelio, parašė žinutę, kad neskambinėtų. O. atrašė, kad jie J. neklausytų. O. parašė vyrui, kad J. ateitų namo užrakinti buto, vyras palydėjo J. iki jos buto ir ji užrakino butą, O. tuo metu jau nebuvo namie. J. su vaiku liko nakvoti pas juos. Atsikėlusi 5 val. ryto į darbą, pamatė, kad svetainėje ant sofos sėdi J., kuri nurodė, kad negalėjo visą naktį užmigti. Iš ryto hematoma virš akies dar labiau pamėlynavo, patino. Kai išvažiavo į darbą, J. išėjo į savo butą. Vakare, apie 16 val., sulaukė J. skambučio, kuri paprašė, kad nuvežtų ją į ligoninę, kadangi ji nurodė, kad kai tepė hematomą virš akies kremu, jos pirštas įkrito kaip į tokią duobutę. J. bijojo, kad gali būti akiduobės lūžis. Apie 17 val. atvyko J. nurodytu adresu, ji buvo užklijavusi akį ir buvo su akiniais, todėl nematė, ar sužalojimai atsirado dar labiau. J. sakė, kad skauda pirštą. Joms atvykus į Santariškių klinikas, palydėjo J. iki skubios pagalbos priėmimo ir buvo kartu (b. l. 77–78).
Tyrėjo Z. D. (Z. D.) 2022 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. vasario 1 d. apie 22.52 val. iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gautas pranešimas, kad 2022 m. vasario 1 d. apie 18.18 val. į ligoninę kreipėsi J. Z., kuri paaiškino, kad ją namuose sumušė sugyventinis. Po apžiūros J. Z. buvo diagnozuoti kairės akies voko sumušimas ir dešinės plaštakos 2-o piršto lūžis. Po apžiūros ji paleista namo (b. l. 1–2).
2022 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–19).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. vasario 1 d. apie 22.52 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas Santaros klinikos darbuotojos pranešimas apie tai, kad 2022 m. vasario 1 d. apie 18.18 val. į ligoninę kreipėsi J. Z., kuri paaiškino, kad ją namuose sumušė sugyventinis. Jai nustatyta kairės akies voko sumušimas ir dešinės plaštakos 2-o piršto lūžis (b. l. 37–40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 390/2022 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 390/2022 (01)) užfiksuota, kad, remiantis J. Z. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis:
1) jai nustatyta dešinės plaštakos II-o piršto vidurinio pirštakaulio krašto lūžis, poodinė kraujosruva veido kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 31 d.;
2) sužalojimai visumoje dėl dešinės plaštakos II piršto lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą;
3) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu;
4) nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo;
5) J. Z. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 68–69).
2022 m. kovo 22 d. specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad į klausimą „ar J. Z. nustatytas dešinės plaštakos II-o piršto vidurio pirštakaulio krašto lūžis galėjo būti padaromas pirštą sukant ar išsukant?“, specialistė R. Gaidienė atsakė „J. Z. sužalojimo galimybė, jai kito asmens jėga užlaužiant ar sukant dešinės plaštakos II-ą pirštą, neatmetama“ (b. l. 72–74).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai J. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nustatyta dešinės plaštakos II-o piršto vidurinio pirštakaulio krašto lūžis, poodinė kraujosruva veido kairėje). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 390/2022 (01) (b. l. 68–69). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu. Juolab, byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 1 d. apie 22.52 val. iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gautas pranešimas, kad 2022 m. vasario 1 d. apie 18.18 val. į ligoninę kreipėsi J. Z., kuri paaiškino, kad ją namuose sumušė sugyventinis. Po apžiūros J. Z. buvo diagnozuoti kairės akies voko sumušimas ir dešinės plaštakos 2-o piršto lūžis. Taigi, įvertinus nukentėjusios J. Z., liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad po kaltinamojo O. S. atliktų veiksmų kitą dieną J. Z. paprašė liudytojos padėti nuvykti į ligoninę, kur nukentėjusiajai buvo nustatytas kairės akies voko sumušimas ir dešinės plaštakos 2-o piršto lūžis.
Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent O. S.. To iš esmės neneigė pats kaltinamasis O. S., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nors ir siekdamas minimizuoti savo veiksmus, tačiau pripažino savo kaltę ir parodė, kad byloje reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu laikė nukentėjusios pirštus ir ją atstūmė. Kai jis sulaikė nukentėjusios du dešinės rankos pirštus, ji pradėjo spardytis kojomis. Tada ją atstūmė nuo savęs delnu, pataikė į galvą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. O. S. davė minėtus parodymus savo laisva valia, jis sutiko su kaltinamajame akte nurodytų padarytų veiksmų pobūdžiu.
Tai, kad O. S. panaudojo fizinį smurtą prieš J. Z., patvirtino pati nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 45–48), kuri ganėtinai nuosekliai nurodė aptariamo įvykio aplinkybes. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių J. Z. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuri, nors ir tiesiogiai nematė paties įvykio, tačiau jos parodymai detalizuoja nukentėjusios nurodytas aplinkybes. Ši liudytoja iš karto po nagrinėjamo įvykio matė ant nukentėjusiosios kūno sužalojimus. Be to, nukentėjusios parodymus papildo, o kartu ir kaltinamojo kaltę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: tyrėjo Z. D. tarnybiniame pranešime ir policijos įvykių registro išraše užfiksuotos aplinkybės.
Įvertinus specialisto išvadą Nr. G 390/2022 (01), kaltinamojo, nukentėjusios parodymus, 2022 m. kovo 22 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotas aplinkybes, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad O. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė J. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Pasak kaltinamojo, J. Z. pirma pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš jį. Pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad O. S. buvo padaryti kokie nors sužalojimai, jis nesikreipė į policiją dėl galimai nusikalstamo nukentėjusiosios elgesio. Antra, kito asmens fizinio smurto naudojimas nėra pateisinama priežastis naudoti prieš jį tokio paties pobūdžio veiksmus. Byloje nenustatyta, kad O. S. turėjo realų pagrindą naudoti fizinį smurtą prieš J. Z.. Šiuo atveju būtinosios ginties sąlygų nėra.
Kaltinamojo O. S. veiksmai, t. y. ranka sugriebimas nukentėjusiosios dešinės rankos plaštaką, laužiant pirštą, po to vienkartinis sudavimas delnu į kairės pusės skruostą, taip pataikydamas į akį, neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, sugriebęs nukentėjusiajai plaštaką ir laužiant pirštą, suduodant delnu į skruostą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Minėti kaltinamojo veiksmai (atsižvelgiant į jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją ir mechanizmą) nelaikytini atsitiktinio pobūdžio, kurie leistų teigti, kad jis neatsargiai sužalojo nukentėjusiąją.
Be to, byloje nustatyta, kad O. S. ir J. Z. bylai reikšmingu laiku buvo sugyventiniai gana ilgą laiką, vedė bendrą ūkį, turi bendrą vaiką, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio prasme.
Todėl byloje įrodyta, kad O. S. 2022 m. sausio 31 d. apie 23 val. namo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine J. Z. tyčia dešine ranka sugriebė J. Z. dešinės rankos plaštaką, pradėjo laužti pirštą į išorinę pusę, po to dešinės rankos delnu sudavė J. Z. į kairės pusės skruostą ir pataikė į akį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. Z. dešinės plaštakos II-o piršto vidurinio pirštakaulio krašto lūžį, poodinę kraujosruvą veido kairėje, kurie visumoje vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
O. S. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenustato jokių alternatyvų bausmės rūšių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas O. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas; 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį.
O. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (atlygino civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors bylą nagrinėjant teisme jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas to nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe konstatuojamas toks atvejis, kai kaltininkas ne tik pripažįsta kaltę padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi. O. S. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaip minėta, jis pripažino kaltę tik teisiamojo posėdžio metu. Kita vertus, įvertinus O. S. duodamus parodymus, nelaikytina, kad toks prisipažinimas buvo nuoširdus, juolab jis bandė sumenkinti savo kaltės laipsnį dėl padarytų veiksmų prieš nukentėjusiąją.
O. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad O. S. teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 87–89), baustas administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 90–93). O. S. turi mažametę dukrą, dirba (b. l. 94–95). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei sankcijoje nustatyta, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, O. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti O. S. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nors nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamasis buvo teistas, tačiau paskirta bauda sumokėta, taip pat dėl jo nėra pradėta ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. O. S. dirba, atlygino civilinei ieškovei padarytą žalą. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad O. S. su nukentėjusiąja turi mažametį vaiką. Nenustatyta, kad kaltinamasis yra pavojingas visuomenės narys. O. S. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, O. S. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
O. S. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – kartu gyvenusią ir bendrai ūkį tvarkiusią J. Z.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti O. S. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Civiliniai ieškiniai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 180,60 Eur išlaidų priteisimo už J. Z. gydymą (b. l. 25–27), kuris yra atlygintas ir kurio civilinė ieškovė atsisakė (b. l. 176). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Tuo tarpu nukentėjusioji J. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 55–56). Ieškinys motyvuojamas tuo, kad O. S. nusikalstamais veiksmais, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl šių O. S. veiksmų ji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą. Taip pat ji patyrė nepatogumų dėl dešinės plaštakos 2 piršto vidurinės falangos krašto lūžio, dėl to juntamas kasdienis skausmas, tinimas, mėlynė; gydomasi akies voko ir periokulinės srities sumušimas; vokų išreikštos hematomos, edema. Patyrė trumpalaikį matymo sutrikimą, mirguliavimą. Taip pat po įvykio atsirado poreikis lankytis medicinos gydymo įstaigose bei teisėsaugos institucijose, patyrė nemigą, stresą, nerimą. Juto diskomfortą valgant, geriant dėl silpnumo ir pykinimo. Dėl patirto streso, įtampos pasikeitė jos gyvenimo ritmas. Nuo vasario 17 d. turėjo pradėti dirbti mokytoja, tačiau dėl veido sužalojimų ir rankos skausmų, teko pratęsti vaiko priežiūros atostogas ir sutarė pradėti dirbti nuo vasario 28 d.
Nukentėjusioji J. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prašo 2500 Eur, nes gydymas nėra užbaigtas, yra padarinių, gydosi iki šiol, lankosi gydymosi įstaigose. Vasario 15 d. turėjo išeiti į darbą, bet negalėjo dėl padarytų sužalojimų. Kiek dar reikės gydytis, pasakyti negali. Buvo labai išsigandusi, kreipėsi pagalbos pas psichologus. Liko neigiami padariniai, baimės jausmas. Kadangi turi bendrą vaiką, reikės toliau bendrauti, planuoti susitikimus, todėl jaučia stiprią baimę. Pasak nukentėjusios, apie mėnesį laiko buvo matyti sužalojimai, 3,5 sav. vaikščiojo su gipsu, dabar lūžis sugijęs. Gegužės 11 d. laukia vizito pas gydytoją–neurologą, nes sužeistas antakio nervas ir jaučiama vietinė nejautra. Nesikreipė į advokatą, todėl šito neprašo priteisti advokato išlaidų, prašo tik moralinės žalos. Tokia suma įvertino viską, nes gyveno mėnesį laiko pas tėvus, negalėjo išeiti į darbą, gydymas nebuvo greitas, patyrė nepatogumų negalėdama išeiti, iki šiol nežino kiek tęsis gydymas. Nemato galimybės susitaikyti su O. S., bendrauja tik per socialinius darbuotojus. Ji su 1000 Eur žalos atlyginimu nesutinka. Po įvykio O. S. parašė žinutę, kad jis pripažįsta ir jis pritars viskam, ką ji nuspręs, tačiau kaltės pripažinimo negirdėjo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad O. S. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš J. Z., t. y. jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Paprastai fizinio smurto patyrimas asmeniui sukelia neigiamas emocijas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajai buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusioji jautė tam tikrą skausmą, bylos duomenimis, po įvykio jai buvo suteikta medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, nukentėjusioji J. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio ji buvo išsigandusi, kreipėsi pagalbos pas psichologus, liko neigiami padariniai, baimės jausmas. Dėl bendro vaiko jiems reikės toliau bendrauti, todėl jaučia baimę. Šiuo atveju nėra abejonių nukentėjusioji dėl O. S. nusikalstamų veikų patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas atsižvelgia į byloje įrodytų O. S. padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš J. Z..
Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra gana jaunas, darbingas, šiuo metu dirbantis. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. Z. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš O. S. priteistinas 1300 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 1300 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Teismas nenustatė, kad šiuo metu nukentėjusiajai sukelti kokie nors ilgalaikiai neigiami padariniai dėl padarytos nusikalstamos veikos (teismui nebuvo pateikti dokumentai). Atsižvelgtina taip pat į nesunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį (buvo sulaužytas rankos pirštas). Vien J. Z. prašymas priteisti prašomą neturtinės žalos dydį teismo neįpareigoja.
Nukentėjusioji J. Z. civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti iš O. S. turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b. l. 36), tačiau nukentėjusioji atsisakė tokio prašymo.
VII. Kiti klausimai
O. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje (b. l. 117–119). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
O. S. (O. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. S. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti O. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti O. S. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
O. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš O. S. nukentėjusiajai J. Z. priteisti 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios J. Z. prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo atmesti.
Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.