- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-19
- Bylos Nr.
- 1-847-1131/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Advokatai
- Zita Malova, Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (sandėlio darbuotoju), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią kitokio fizinio sąlyčio būdu: jis 2020 m. vasario 5 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), sandėlio tualete, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, žinodamas, kad K. G. turi protinę negalią, todėl negali suprasti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negali jiems adekvačiai priešintis, bučiavo jai į lūpas, numovė jai kelnes ir kelnaites, nukentėjusiajai priešinantis ir sakant žodį ,,ne“, palenkęs ją į priekį, rankomis laikė ją iš už nugaros suėmęs už pilvo, kad ši nesimuistytų, pats nusimovė kelnes ir kelnaites, apnuogindamas apatinę savo kūno dalį, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios apnuogintą apatinę kūno dalį, ir taip pasinaudodamas bejėgiška K. G. būkle, tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią.
Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nuo pat įsidarbinimo žinojo, kad K. G. turi sutrikimų. Ji ten jau dirbo. Maždaug pusantrų metų teko bendrauti su K. G.. Kai ją atveždavo į darbą, jiems tekdavo kartu dirbti, paskui ją per pietus pasiimdavo. Kartų praleisdavo pusdienį. Su ja bendravo tik darbiniais klausimais. Su ja jokių santykių, kontaktų nebuvo. Jis padėdavo jai su darbais, bet kontakto jokio su ja nebuvo, tai išskirtiniai atvejai, kai jis su ja bendraudavo. K. G. nėra jo bučiavusi. Jis ją bučiavo tik per gimtadienį ir moters dieną. Nežino, kada K. gimtadienis. Nėra buvęs su K. G. tame pačiame tualete. Nebuvo atvejo, kad jai būtų numovęs kelnaites ir kelnes. Rankomis už pilvo jos suėmęs nebuvo. Taip pat prie jos nėra nusiėmęs kelnių ir apatinių, nebuvo atvejų, kad prie jos masturbuotųsi. Į sandėlį pas K. G. ateidavo vaikinas. Jie eidavo į jų valgyklos teritoriją. K. G. draugas šiek tiek žemesnis už jį, ne šviesus, nėra labai stambus, normalaus sudėjimo. (duomenys neskelbtini) buvo D. G. gimtadienis. Pusę septynių atvažiavo R. S., su juo vyko į darbą. Nuvažiavo į darbą prieš 7 val., iki 8 valandos apsitvarkė. Po to ėmė krauti prekes. Sandėlyje buvo nuo 9.20 val. iki 13.50 val. Buvo išėję 3 ar 4 kartus parūkyti su R. S.. Nė karto nėjo į tualetą, nes nebuvo poreikio. Sandėlyje be R. S. kitų asmenų nebuvo. Nebuvo taip, kad R. S. nematytų ilgiau nei 5 min. R. buvo išėjęs nebent sąskaitų-faktūrų paimti, 3-4 min iki parduotuvės, net negali tiksliai pasakyti, ar jis buvo išėjęs. 9 val. paskambino pakviesti į pirmą D. G. gimtadienio dalį. Sveikinimai vyko apie 20 min., išėjo iš gimtadienio. Iki 14 val. rinko prekes. Vėl buvo pakviesti į šventę. Šventė tęsėsi iki maždaug po 16 val., išėjo iš gimtadienio, persirengė ir išvažiavo namo. Įvykio dieną K. G. sandėlyje nebuvo. Kontaktų su ja neturėjo. Ją matė per gimtadienį, per sveikinimus, 9 val. ir po pietų 14 val. Ji elgėsi įprastai. Su D. G. buvo nesutarimų. Buvo du įrašai apie K. D. G. jo neinformavo, kad buvo daromi vaizdo įrašai. Daugmaž atsimena, kaip vyko tie pokalbiai. Įrašo 1.19 min. kalbama apie pabučiavimus į žandą per gimtadienį ir kovo 8 d., tai darbiniai pabučiavimai. Įrašo 3.10 min. jam buvo tuo momentu šokas. K. G. atleisti prašė būdamas šoko būsenoje, jis nieko nedarė. Sakė, kad ji graži, kad dirba gerai – visi šie sakiniai pasakyti būnant šoko būsenos. Įrašo 8.12 min. – tai buvo sandėlyje ir buvo konkrečiai pasakyta, kad tėveliui išvažiavus mamytė su kitais bučiuojasi. Įrašo 7.49 min. – nepamena, ką turėjo omenyje sakydamas tuos sakinius. Tas įvykis su nuotraukomis buvo. Parodyta ir ne jam vienam K. G. žinutė (duomenys neskelbtini), kad nuoga nusirengtų ir nusifotografuotų. Ji tą žinutę jam rodė, jis sakė, kad ji tėvukui parodytų. Jis nematė jos nuotraukoje, ten tik buvo parašyta, kad ji atsiųstų nuotrauką, ten nebuvo jokios nuotraukos. Jam buvo grasinama antrame įraše, po pirmo įrašo jam buvo grasinta. Sakė, kad susidoros ir jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo. D. G. jau nebeturėjo teisės jo atleisti tuo metu.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą D. G. parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra, o su A. B. juos siejo darbiniai santykiai, kadangi jis buvo kaltinamojo darbdavys. Iki įvykio su juo daug nebendravo. Konfliktų darbo reikalais su kaltinamuoju neturėjo. Konfliktavo tik su darbuotojais, kurie gerdavo, tačiau jie išeidavo iš darbo savo noru. Jo darbo vieta nuo sandėlio nutolusi apie 200-300 m. (prekybiniame pastate). Sandėlis iš jo darbo vietos nėra matomas. Sandėlio prieigos nėra filmuojamos. Darbe apie K. G. negalią visi žinojo. Vizualiai matosi, kad ji yra kitokia. Jos protinė negalia pasireiškia bendravime, loginio mąstymo neturėjimu. Šizofrenija ji neserga. Įvykio metu vaistų ji nevartojo, apskritai nevartojo gal apie porą metų. Su darbuotojais ji nekonfliktavo. Ji kasdien, (duomenys neskelbtini) metus, su juo atvykdavo į darbą. Ji lankstydavo dėžutes ir dėdavo į jas tam tikras prekes. Darbo metu su dukra bendravo minimaliai. Su kaltinamuoju ji buvo pažįstama nuo 2019 m. birželio mėn., kai jis atėjo dirbti. Įvykio dieną dukra iš karto nieko nepranešė. Šią dieną buvo bandoma ją išprievartauti 11.00 val. Vasario 5 d. buvo darbe. Dukra ryte su juo atvažiavo į darbą. K. G. 12.00 val. atėjusi nieko nepasakė, kadangi tuo metu jį kolektyvas sveikino su gimtadieniu. Vasario 5 d. R. S. irgi buvo darbe, tačiau jo paklausus, jis pasakė, jog nieko nematė. Jie vasario 7 d. išvyko slidinėti, o K. G. liko su teta. Tą dieną darbe ji nebuvo. Iki išvykstant jiems į kelionę K. G. elgėsi įprastai. Tetai ji pasakė, kad ją bandė bučiuoti A. Teta pasakė žmonai, kas nutiko K. G.. Jis tiesiogiai su teta nebendravo. Apie įvykį sužinojo iš žmonos. K. turi draugą A., galvojo, kad gal jis ją bučiavo, bet K. pasakė, kad ją bučiavo darbe. Grįžę iš Italijos bandė jos klausinėti, ji daugmaž papasakojo, bet pagalvojo, gal ji išsigalvoja, nors ji taip nedaro. Ji visuomet sako tiesą, bet jie norėjo įsitikinti, nenorėjo pulti kaltinti žmogaus, kol patys neįsitikino, todėl ir klausinėjo K. Klausė K. G., dėl ko ji iš karto nepasakė nieko apie įvykį, ji atsakė, jog nenorėjo sugadinti gimtadienio. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog ji iš karto po įvykio nieko nepasakė dėl to, kad nenorėjo sugadinti gimtadienio. Ji pati apie įvykį nepasakojo, jie patys su žmona jos klausinėjo. Po kelių dienų vėl ją apklausė, ji vėl papasakojo tą patį, patikino, kad neišsigalvojo. Ji pasakojo, kad A. vertė bučiuotis, nes jo nebučiuoja žmona, pasak jos, jis ją bučiavo du kartus. Toliau ji pasakojo, kad ją tualete laikė už rankų, nuiminėjo kelnaites, laikė rankas ant pilvo. Būdama prie A. B. ji pasakė, kad jis ją lietė. A. B. viską neigė. Pasakė dukrai, kad tualete yra kameros ir pagrasino, kad jei ji meluos, jai bus blogai. Ji patvirtino, kad viskas tikrai taip buvo, kaip ji pasakojo. Kelis kartus paklausus, ji pasakojo tą patį. K. G. sakė, kad ją bučiavo, pasodino ant stalo, nusiėmė kelnes, ji nesupranta, kaip kas vyksta. Ji apie masturbaciją nieko nesakė, minėjo, kad kaltinamasis lietė savo organą. K. G. bandė išžaginti, bet A. B. nepavyko to padaryti. Ji pasakojo, kad jai į užpakalį įkišo, bet ji nesuvokia lytinių santykių, tai to būti negalėjo. Tualete kameros nėra. Jis darbe apklausė A. B., iš pradžių jis viską neigė, tačiau vėliau prisipažino bučiavęs K. G.. Jis nepasakė, kad priekabiavimo nebuvo, to fakto nepaneigė. Garso įrašą su kaltinamuoju darė vieną kartą. Kaltinamajam nesakė, kad darė garso įrašą. Pokalbis vyko kabinete, jame yra kamera, kaltinamasis galėjo suprasti, kad yra filmuojama. Kamera kabėjo ant lubų kampe. Ant įėjimo į kabinetą durų yra užklijuotas lipdukas, kad patalpa stebima. Kabinetas nėra atskira patalpa, ten yra įėjimas iš lauko. A. B. į tą kabinetą užeidavo. Ant durų parašyta „patalpa stebima vaizdo kameromis“. Įrašas buvo darytas vasario 24 d., bet tiksliai neprisimena. Pats redaguoti vaizdo įrašų nemoka. Kamerą buvo atsinešęs pats ir dar lubose buvo įmontuota kamera. Po įrašo daugiau nekalbėjo. Tas tualetas, kur viskas įvyko, yra sandėlio darbuotojų, ten eina du vyrai, kurie ten dirba. Sandėlio plotas 700 kv. m, tualetas yra šalia persirengimo kambario, apie 10 kv. m ploto. Sandėlio darbuotojai atrinkinėja prekes, jas deda į dėžes ir ant palečių. Tualete gali būti vienas žmogus, jis yra rakinamas. Tikėjosi, kad A. B. išeis iš darbo, tačiau taip neįvyko. Po šio įvykio K. G. daugiau į darbą su juo nevažiavo. Iš karto į policiją nesikreipė, nes A. B. nurodė išeiti iš darbo. Jeigu jis būtų išėjęs iš darbo, jis nebūtų niekur kreipęsis. Neplanavo eiti į teismą ar kreiptis į policiją, tik norėjo žinoti tiesą. Pagrindinė kreipimosi į policiją priežastis buvo tai, kad juos A. B. telefonu pavadino blogais tėvais, pasakė, kad pats kaltas yra dėl dukros būklės. Dukros sveikata blogėjo, šeimos situacija blogėjo, o jis sau linksmas lakstė po teritoriją, dėl to ir kreipėsi į policiją. Kovo gale pradėjo blogėti K. G. psichologinė būsena, ji pradėjo nerviškai žagsėti, susisiekus su medikais, jie liepė padidinti vaistų dozę, tačiau tai nepadėjo. K. G. būklė blogėjo toliau, išvežė ją į (duomenys neskelbtini), ten ją visiškai nugydė, išvežė į (duomenys neskelbtini), ten ji pragulėjo gal dar savaitę. Iš (duomenys neskelbtini) pasiėmė ją nevaikščiojančią, tekančiomis seilėmis, (duomenys neskelbtini) medikai nurodė, jog jai reikės slaugos. Namuose maždaug per mėnesį ji atsistatė, ekspertizės metu ji dar nebuvo pilnai atsistačiusi, tačiau papasakojo visą įvykį taip, kaip buvo, ji nepamiršo. Dabar jos būklė yra gera, vaistų ji nevartoja, yra atsistačiusi. Kiek jam yra žinoma, K. sužadėtinis nėra buvęs darbe, jis liudytojo yra apibūdintas netiksliai. Jis yra praplikęs, juodais plaukais, stambokas, matosi pilvas, jam bus (duomenys neskelbtini) metai, tikrai ne (duomenys neskelbtini). Be to, jis neklausinėjo R. S., ar jis priekabiavo prie K., jis po vasario 20 d. klausė jo, ar jam niekas nežinoma dėl A. priekabiavimo prie K. Civilinio ieškinio nereiškia.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. G. parodė, kad su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja, yra K. G. mama. Įvykio dieną, kai ji grįžo namo, jie ruošėsi kelionei. Nepastebėjo, kad dukrai kažkas būtų ne taip. Nepamena, kaip tada atrodė ir elgėsi K. G.. Darbe jos niekas neprižiūrėjo, jai priežiūros nereikia, ji socializuota. K. su darbuotojais gerai sutardavo. Ji negali dirbti intelektualių darbų, bet gali dirbti paprastus darbus. Su vyrais ji nebendravo, socialiniais tinklais naudojosi ribotai. Šiuo metu nesinaudoja. Teta atvažiavo gal vasario 6 d. Į kelionę išvyko iš 6 į 7 d. Jie ilsėjosi Italijoje. Jai paskambino teta, kuri pasakė, kad prie dukros lindo A. Teta sakė, jog dukra minėjo, jog ją darbe uždarė tualete ir nurenginėjo, prie jos lindo bučiuotis. Konkrečiai paminėjo A. vardą. Ji nemoka meluoti. Apie visus veiksmus sužinojo iš tetos. Skambinosi, gyvai nesikalbėjo dėl paskelbto karantino, o ji gyvena Šiauliuose. K. turi draugą A., iš pradžių galvojo, kad tai jis, bet paskui suprato, kad taip padarė tikrai ne jis. Ne vieną kartą teko su ja kalbėti, kad įsitikintų. Spaudimo jai nedarė, K. negebėtų tiek kartų meluoti, klausinėjo jos dar keletą dienų po grįžimo iš kelionės, natūralioje aplinkoje prie televizoriaus ir pan. Jei K. blogėja, tai blogėja laipsniškai, tetai ji apie tai papasakojo iškart jiems išvykus. K. G. buvo susijaudinusi, kalbėjo, kad ją uždarė tualete, prie jos lindo, jai suėmė rankas, lindo bučiuotis, pats nusirenginėjo. Ji visko nuo iki rišliai nepasakojo. Paklausus, kodėl ji nesikvietė nieko, K. atsakė, kad ji negalėjo, nes jis jai laikė rankas. Ji minėjo, kad tai darė A. Neklausė jos, kodėl ji pirma papasakojo tetai, o ne tėvams. Ji neva pasakė, jog nepasakojo mamai, kadangi ji tame darbe nedirba, o tėtukui nesakė, nes nenorėjo liūdinti. Vėliau suprato, kodėl K. G. nieko jai nesakė. Ji nuolat jai kartodavo, kad negalima bendrauti su visokiais vyrais, susirašinėti ir pan., tai gal dėl to ji ir nenorėjo jai sakyti. Gal ir minėjo jai, kad kreipsis į policiją. Po mėnesio jai pradėjo blogėti sveikata, situacija buvo tikrai bloga. K. G. turi intelekto sutrikimą, jai nereikalingas medikamentinis gydymas, ji vartodavo vaistus tik dėl stresinių situacijų. Jai gydytojai skyrė neuroleptikus, išgyvenus tam tikrą stresą pakrinka jos emocinė būsena. K. G. gali pafantazuoti, bet meluoti ar fantazuoti, kad ją prievartavo tualete, ji tikrai negalėtų. Ji nejaučia priežastinio ryšio. Jie su vyru kelis kartus paklausinėjo, ji patvirtino viską kelis kartus. Jos negalia nėra vizualiai matoma, pastebima tik tuomet, kai pradedama bendrauti. Jie kartais su vyru aptaria darbinius reikalus. Vyras minėjo, kad priėmė keistuolį į darbą. Žinojo, kad vyras planuoja padaryti vaizdo įrašą. Vyras dar sakė, kad A. B. iš darbo niekaip neišeina, nejaučia jokios moralinės kaltės. Jie po to pradėjo galvoti, kad turi labai didelę atsakomybę už savo vaiką. Po mėnesio K. G. pradėjo sveikata labai blogėti, todėl ir kreipėsi į policiją.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad A. B. nepažįsta, ji yra K. G. teta. Matosi su ja dažnai. Vasario mėn. atvyko pasaugoti namus ir prižiūrėti K. G.. Buvo šurmulys, visi ruošėsi važiuoti, todėl neatkreipė dėmesio, kad K. kažkas būtų negerai. Tuo metu K. G. jokių vaistų nevartojo. Kitą dieną valgant pietus ji pasakė, kad nori kai ką papasakoti. Turbūt prieš tėvams išvažiuojant prie jos darbe lindo A., kuris užsidarė į tualetą ir norėjo ją išprievartauti. Ji pasakė, kad kaltinamasis laikė jai rankas ir kojas. Ji sakė, kad jai numovė džinsus ir kelnaites, sakė, kad ji priešinosi. Teigė, kad negalėjo pabėgti. Ji pasakė, kad A., kuris dirba pas tėtuką sandėlyje, užsidarė tualete ir prispaudė ją prie sienos, su viena ranka laikydamas rankas, o su koja ar kojom prispaudė jos kojas ir numovė kelnaites, lindo į apatinius, numovė džinsus. Viskas vyko darbe, tualete. K. G. sakė, kad viskas įvyko prieš pat tėvams išvykstant. Ji labai smulkiai neklausinėjo, kadangi ji buvo labai susijaudinusi. Paskui ar jis ją paleido, ar ji išbėgo pati, ji negali pasakyti. K. G. paprašė papasakoti viską tėtukui. Ji tik paklausė, ar jos neišprievartavo, K. G. sakė, kad ne, minėjo, kad muistėsi ir pabėgo. Ji nepasakojo, kiek laiko viskas truko, tik pasakojo, kad viskas buvo dieną. Ji viską atsimena, rimtų dalykų ji nefantazuoja. Pati papasakoti tėtukui nenorėjo, o mamai nepasakojo, nes ji ten nedirba. Kai jie grįžo iš kelionės, jiems viską papasakojo. Kitą dieną išvažiavo namo ir nebežino, kas toliau vyko. Po to įvykio daugiau K. G. neprižiūrėjo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. I. parodė, kad su A. B. yra bendradarbiai, jis iki šiol dirba sandėlyje, o su K. G. yra pažįstami, ji yra direktoriaus dukra, kuri būdavo tame pačiame sandėlyje. Ji turi neįgalumą, tai juntama iš jos bendravimo. Išoriškai nieko nesimato. Mano, kad kolektyvui buvo žinoma apie K. negalią. Jam nesusidarė įspūdis, kad A. B. K. G. patiktų kaip moteris. Yra matęs kaip jie bendrauja, A. B. jai padėdavo kaip ir visi kiti darbuotojai. Šiaip ji yra linksma, kalbi, malonus žmogus. Ji darbe padėdavo dirbti, pakuodavo smulkias prekes. Kaip dažnai ji atvykdavo į darbą, negali pasakyti, kadangi nėra sandėlininkas. Sandėlyje jis būdavo tik porą kartų per savaitę. Negali pasakyti, kur buvo 2020 m. vasario 5 d., atsimena tik, kad buvo Dariaus gimtadienis. Neatsimena, ar tą dieną matė K. G.. Tą dieną nieko neįprasto nematė. Su A. B. buvo susitikęs. Atėjo į darbą apie 8-8.30 val., A. B. matė ryte, jis anksčiau už visus ateina į darbą. Iki pietų jis dirbo, konkrečiai neatsimena, ką jis veikė. Apie tą įvykį tik girdėjo. Taip pat girdėjo kaltinimus A. B. dėl priekabiavimo darbe. Konkrečiai nieko negali pasakyti. Kiek girdėjo, lyg ir K. G. buvo pabučiuota A. B.. Paties įvykio jis nematė. Iš kur atsirado tos kalbos, nežino. Apie įvykį kalbėjo su D. G.. Jis sakė, kad buvo priekabiavimas prie K. G., konkrečiai nesigilino. Buvo nustebęs, net nepatikėjo ir iki dabar netiki. Tualetas yra arti sandėlio. Triukšmas iš tualeto sandėlyje nesigirdėtų. Tualetas yra gal 2 kvadratinių metrų ploto, yra staliukas tik indų plovikliui pasidėti. Du žmonės tilptų, ten pailgas tualetas, rakinamas raktu iš vidaus. Neatsimena, ar tą dieną jam buvo trikdžių pasinaudoti tualetu. Į sandėlį galėdavo užeiti visi darbuotojai. Tiekėjas gali būti tik prie durų. Kaltinamasis apie įvykį jam nėra nieko minėjęs, jo nieko neprašė. Vieną konfliktą tarp D. G. ir A. B. yra matęs, dėl nepriskaičiuotų prekių, neatsimena ar prieš, ar po įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo buvęs bendradarbis, taip pat jis yra jo pusbrolis, su K. G. sieja darbiniai santykiai, kadangi dirbo viename darbe. Žinojo apie K. G. protinę negalią. Su ja bendravo minimaliai. Nėra turėjęs su ja konfliktų, taip pat negirdėjo iš kitų darbuotojų apie galimus konfliktus su ja. Nematė, kad K. G. kažkokį ypatingą dėmesį skirtų A. B. ar kad A. B. K. G. patiktų kaip moteris. A. B. yra turėjęs konfliktų su kolegomis ir ne kartą su D. G.. 2019 m. gruodžio 30 d. buvo daroma inventorizacija. D. G. labai sureikšmindavo A. B. padaromas klaidas. A. B. nepriskaičiavo paletės, buvo labai didelis konfliktas. D. G. labai šaukė ir pagrasino A. B., kad susidoros, jis stovėjo šalia to konflikto metu. Konfliktas įvyko sandėlyje būnant jam, A. B. ir D. G.. Jis ne kartą A. B. sakė, kad jis išeitų iš darbo. Jis su D. G. konfliktavo, bet nežymiai. Jis labiau su A. B. pykdavosi, sakydavo jam, kad išeitų iš darbo, tačiau neturėjo teisės jo išmesti, o generaliniam direktoriui A. B. darbas tiko. Atsimena tą dieną, tai buvo D. G. gimtadienis. Jam tas kaltinimas buvo nesuprantamas. Jis buvo darbuotojas, viską matė ir žino, kad to negalėjo įvykti. Sužinojo, kad A. B. priekabiavo prie K. G.. Pradžioje sužinojo iš savo mamos, po to paklausė ir A. B.. Neva jis priekabiavo ar kažką darė, nors jie tą dieną dirbo, buvo pakviesti į balių. K. G. taip pat buvo tame baliuje. Ji buvo linksma, nieko neįprasto nebuvo. A. B. taip pat elgėsi kaip įprastai. Tą dieną atvyko į darbą apie 7 valandą kartu su A. B.. Prieš einant pasiimti sąskaitų, paskambino iš parduotuvės ir pakvietė į gimtadienio pradžią. Tarp pirmos ir antros šventės dalies jie buvo su A. B. sandėlyje. A. B. tuo tarpu, kol nėjo švęsti, galėjo nebent eiti pasiimti sąskaitų. Nėra tikslaus laiko, kada reikia tas sąskaitas pasiimti. Buvo momentai tarp pirmo ir antro šventimo, kai A. B. buvo išėjęs. Kažkiek kartų buvo A. B. išėjęs, kažkiek jis. Jie kartu su A. B. eidavo parūkyti. Vasario 5 d. vienas rūkyti nėjo. R. I. nuo pat ryto, nuo pirmo pasisėdėjimo, taip ir nebuvo grįžęs, tuo metu jis vaišinosi. Įvykio dieną K. G. sandėlyje nebuvo. Pasveikino D. G., užkando, pabuvo 20-30 min. ir grįžo dirbti į sandėlį. Likusius užsakymus rinko su A. B., tarp 12-13 val. juos pakvietė į baliaus antrą dalį. Jis alkoholio nevartojo, vairavo. Antro pasisėdėjimo metu matė K. G.. Tualetu galėjo naudotis bet kuris įmonės darbuotojas. Kurjeriams taip pat leisdavo juo naudotis. Patys be leidimo jie neidavo. Juos visą laiką matydavo. Po šventės grįžę užrakino sandėlį ir išvyko namo. Buvo susirinkusi visa įmonė, negali atsakyti, kurią valandą išvyko. Sandėlis yra apie 700 kv. m., stačiakampio formos, pačiame sandėlyje jie visą laiką vienas kitą mato. Būna, kad renkant prekes atvažiuoja tiekėjas, tai jie turi visada matyti rampą, kad bet kas neužeitų. Pas K. G. į sandėlį ateidavo A. Jis ateidavo į savaitę bent kartą ar du. Buvo atėjęs sausio pabaigoje ir jie buvo užsidarę virtuvėlėje, nežino, ką ten darė. Tai buvo 2020 m. sausio pabaiga, tikslios datos nepamena. Tas sužadėtinis atrodė taip pat turintis protinę negalią. Jis buvo tamsiaplaukis, gan aukštas, lieknas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iš bendravimo, kalbėsenos jautėsi, jog jis turi sutrikimų, labai įdomiai bendravo. Buvo toks įvykis, kad atėjo pasiimti sąskaitų, užėjęs rado ant kelmelio sėdintį A., K. G. jam sėdėjo ant kelių ir jie viešai prie klientų bučiavosi. K. G. pašoko, norėjo jį apsikabinti, bet jis atsistūmė. Pasiėmęs sąskaitas išėjo, prie jo priėjo D. G. ir paklausė, ar nelindo prie dukros. Tiksliai neatsimena, kada tai buvo. Tai buvo prieš vasario 5 d.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas M. J. parodė, kad proceso dalyvių nepažįsta. Tvirtina ekspertizės akte pateiktas išvadas. Atsakinėjo į 1, 2, 3 klausimus, 11 klausimo atsakymas buvo formuluotas bendrai su psichologe, į 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 klausimus atsakinėjo psichologė. Tvirtina 11-ą atsakymą. Dokumentų trūkumas nebuvo nustatytas ekspertizės metu, tiesiog nebuvo tokių duomenų, kad būtų galima nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. K. G. vertino vieną, lyg ir nedalyvavo artimieji. Pagrindinė diagnozė yra vidutinis protinis atsilikimas, t. y. intelekto ir protinių gebėjimų neišlavėjimas. Tai yra intelekto deficitas ir elgesio sutrikimai, tai reiškia, kad yra nepakankamai išlavėjęs intelektas. Žmonėms su protiniu atsilikimu įtaką daryti lengviau, galima tai prilyginti kaip įtakos darymą vaikui. Pagal tiriamosios protinį išsivystymą galima prilyginti, kad ji atitinka 6-9 m. vaiką, tai jos parodymus galima vertinti kaip tokio amžiaus vaiko duotus parodymus. Ji priežastinio ryšio nurodyti dėl savo intelektinių gebėjimų negali. Pats protinis atsilikimas nėra pagydomas, gydymas yra taikomas elgesio sutrikimams koreguoti. Sunku pasakyti, kokie žodžiai K. G. yra būdingi ir nebūdingi, sąvoka „prievartauti“, jo nuomone, jos intelektui yra per sudėtinga. 6-9 metų amžiaus vaikui lengviau daryti įtaigą, tai taip pat yra ir šiuo atveju. Požymiai, jog asmuo nesigraudina ar nepyksta, nerodo, ar žmogus yra patyręs seksualinę prievartą, ar ne. K. G. pagal savo intelektinius gebėjimus tuos veiksmus suvokė labai elementariai, ji gali nepakankamai suprasti ir įvertinti tokį dalyką kaip blogybę ir suvokti, kokios gali būti neigiamos pasekmės. Jei nėra emocinio atsako, negalima teigti, kad tokio įvykio nebuvo. Visas aplinkybes, kurias K. G. nurodo, reikia vertinti kritiškai, ji gali kažkur kažką netiksliai nurodyti, jos parodymus reikia gretinti su bylos medžiaga. Negali atsakyti, ar K. G. sugeba meluoti, visi žmonės tai sugeba. Aplinkybė dėl K. G. išsivystymo yra nurodyta (duomenys neskelbtini) klasifikacijoje. Tam tikri įgūdžiai gali būti išsivystę geriau ar prasčiau, prilyginimas tam tikram amžiui yra nelabai tikslus. Kad būtų lengviau suprasti, tai jos protinį išsivystymą galima prilyginti tam tikro amžiaus vaiko išsivystymui. Piktybinis neurolepsinis sindromas yra šalutinis neuroleptinių medikamentų poveikis, dažniausiai išsivysto nuo per didelių medikamentų dozių. Buvo įtarta, kad jai išsivystė šis sindromas ir buvo skirtos per didelės vaistų dozės, todėl jos būklė buvo koreguota. Pats sindromas daugiau apima ne psichiką, o somatiniai simptomai – silpnumas, karščiavimas ir pan., pats sindromas išsivysto nuo neuroleptikų. Joks medikamentas nėra skiriamas, jei tikėtina jo žala yra didesnė už naudą. Medikamentai skiriami tam, kad poveikis būtų teigiamas, skiriant terapines dozes tokia pati dozė skirtingus asmenis gali veikti skirtingai, vienam ta dozė bus tinkama, kitam gali kelti šalutinius poveikius. K. G. buvo gydyta Lietuvoje patvirtintais medikamentais ir būdais.
Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė I. S. parodė, kad proceso dalyvių nepažįsta. Tvirtina visus išvados atsakymus. Ji paskutinėje pastraipoje yra paminėjusi, kad K. G. gali suvokti įprastus daiktus, įvykio vietą, atpažinti žmones, pasakyti jų vardus. Ji gali suprasti paprastus buitinius dalykus. Kokią įtaką įvykis galėjo padaryti K. G. psichinei būklei, yra eksperto psichiatro kompetencija. Dėl 8 klausimo jai labai sunku tiksliai atsakyti į šį klausimą, ji turi savo ypatumų ir jos gebėjimas suprasti informaciją neatitinka normos. Nelabai galima suprasti, kur jos fantazija, o kur jos suvokimas. Loginis – kritinis mąstymas yra neišlavėjęs, sunku pasakyti, ar ji pati supranta, kad tai, ką sako, yra nelogiška. Ji gali aplinkybes aiškinti taip, kaip supranta, o kiti žmonės tai gali palaikyti fantazavimu, ji gali neteisingai parinkti žodžius, dėlioti sakinius. Jos žinios seksualumo tema yra labai menkos, išvados paaiškinamojoje dalyje parašė, kad ji negali įvardinti lytinių organų ar seksualinių veiksmų. Ji negali pasakyti, ar jos vartojamas žodis „putė“ yra makštis ar išangė. Ji kalbėjo su ja apie prievartavimą, ji tikrai nesugeba paaiškinti, kas tai yra, ji suvokia, kad tai susiję su seksu, bet paaiškinti, kuo skiriasi prievartavimas nuo sekso ji nesugeba. Bandė išsiaiškinti, ar ji buvo įkalbėta, ar jai kas nors darė poveikį, tačiau ji konkrečiai nieko neatsakė, todėl ji ir negalėjo įvertinti, ar jos parodymai duoti kieno nors įtakoje. Neatmeta galimybės, kad ji galėtų atkartoti klaidingą informaciją, nors pati to netyrė. Taip pat ji ne visada parenka teisingus žodžius ir sakinys įgauna kitą prasmę, todėl nevisiškai suprantama, ką ji turi omenyje. Ji nesuprato veiksmų esmės, todėl būtent dėl to kad ji nesupranta, kas nutiko, ir reaguoja ne taip, kaip žmogus, kuris suprastų. Dėl to nesupratimo ji galėjo ir nerodyti stiprių emocinių reakcijų aplinkiniams. Intelekto sutrikimas jai nustatytas seniai, vaikystėje, tai apima visas jos funkcijas, tarp jų ir atmintį. Tiriamajai yra sutrikusios visos intelekto funkcijos. Negali atsakyti, ar paprastam žmogui būtų matomas jos sutrikimas. K. G. savarankiškai pilnai pasirūpinti savimi negali, yra reikalinga, kad kiti žmonės atsižvelgtų į jos poreikius – priimti rimtų sprendimų pati ji negalėtų. K. G. turi tam tikrų gebėjimų išmokti tam tikrus dalykus, ji sugebėtų kažką išmokti ir atkartoti, tai priklausytų nuo to, kiek kartų jai buvo sakyta kartoti ir atkartoti. Tyrimo metu ji davė jai atminties testus, ji kažkiek sakomų žodžių pakartojo, kai kuriuos nelabai tiksliai, sakė žodžius, kurių ji nesakė, taip veikia jos protas. Jos gebėjimas po kurio laiko atkartoti informaciją priklausytų nuo to, kiek jai ta informacija yra aktuali. Taip pat jos atmintis yra labai silpna, ją kalbino 10 mėn. po įvykio. Kalbėjosi dviese, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Sunkių emocijų reakcijų ji nepastebėjo. Teoriškai reakcija bendraujant su skirtingais žmonėmis gali skirtis, taip pat yra labai svarbus laiko tarpas. Jai pasitaiko atminties klaidų, tačiau darant tyrimus su ja ji kažką, kas jai buvo sakoma, vis tiek kažkiek teisingai atgamina. Bendros ir įprastos reakcijos į prievartą nėra, skirtingi žmonės skirtingai reaguoja.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nukentėjusiosios K. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji K. G. paaiškino, jog kalbės apie A. Šis įvykis buvo 2016 metais vasario 5 dieną. Visas įvykis truko gal iki vienuolikos, dešimtos valandos. Ji pirma atėjo į tualetą, buvo gal pusę dešimt, ji mažai laiko buvo tualete, tada atėjo A. Gal 10 val. atėjo A. A. užrakino tualeto duris. Jis bučiavo ją du kartus į lūpas, kai ji ėjo į tualetą, ją paguldė ant stalo, nuvertė, prispaudė, įkišo – necenzūrinis žodis, reiškiantis vyrišką lytinį organą – į užpakalį. Paguldė ant stalo, nuėmė kelnes ir apatines kelnaites. Liemenėlės nebuvo nuėmęs. Paėmė ją už pilvo, apkabino rankomis, kad ji nejudėtų, kitų kūno vietų nelietė. Kai A. buvo suėmęs ją už pilvo, jos dvi rankos buvo ant stalo. Ji nebandė šauktis pagalbos, ten šalia žmonių nebuvo. Jeigu ji būtų šaukusis pagalbos, būtų kas nors išgirdęs. Jai nepatiko. Jai neskaudėjo. Negerai jautėsi, kai A. ją buvo suėmęs už pilvo. Sakė jam, kad nebučiuotų, kad ji turi vaikiną. Norėjo kišti savo – necenzūrinis žodis, reiškiantis vyrišką lytinį organą – į jos – necenzūrinis žodis, reiškiantis moteriškus lytinius organus. Jis vis tiek įkišo. Jis nusirengė tik kelnes. Iš užpakalio įkišo lytinį organą. Jai nebuvo malonu. Jautėsi nelabai gerai. Po to ji išėjo ir jis išėjo. Po įvykio, kai ji norėjo išeiti, ji atsirakino duris. Iš tualeto ji pirma išėjo. Apie įvykį pasakė tetai, tėtukui, jis nufilmavo. Pirmiausia apie įvykį pasakė tetai A., nes tėvai buvo išvažiavę, todėl jiems pirmiems nepasakė. Po įvykio ji jautėsi negerai. Po įvykio su A. nėra kalbėjusi (t. 1, b. l. 69-71).
Iš 2020 m. balandžio 24 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas D. G. parodė, kad 2020 m. vasario 5 d. apie 11.00 val. darbe ((duomenys neskelbtini)) A. B. numovė kelnaites jo dukrai K. G. ir bandė ją išžaginti užsirakinus sandėlio tualete (t. 1, b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. 11.21 val. gautas pranešimas, jog 2020 m. vasario 5 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini) darbuotojas darbe ((duomenys neskelbtini)) numovė kelnaites D. G. dukrai K. G. ir bandė išžaginti (t. 1, b. l. 19-20).
Iš 2019 m. lapkričio 19 d. rekomendacijos dėl pagalbos poreikio K. G. matyti, kad jai nustatytas specialusis poreikis nuo 2019 m. spalio 30 d., neterminuotai (t. 1, b. l. 84). Iš 2019 m. lapkričio 19 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad K. G. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2019 m. spalio 30 d., neterminuotai (t. 1, b. l. 85). Iš 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dėl K. G. darbingumo lygio nustatyta, kad K. G. yra neįgalia, jai nustatytas 35 proc. bazinis darbingumo lygis (t. 1, b. l. 81, 86). Iš 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dėl K. G. specialiųjų poreikių matyti, kad nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2019 m. spalio 30 d., neterminuotai (t. 1, b. l. 87).
Iš 2020 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus D. G. savanoriškai pateiktą USB laikmeną (atmintinę), į kurią jis 2020 m. vasario 27 d. įrašė pokalbį su A. B., dalyvaujant K. G., įrašas darytas ,,GOPRO“ kamera), nustatyta, kad: įraše nufilmuotas vyras (A. B.) (toliau ir – pirmas vyras) ir jauna moteris (K. G.), kurie sėdi ir kalbasi, dalyvaujant dar vienam asmeniui, t. y. girdimas trečio asmens vyriškas balsas (D. G., toliau – trečias asmuo). Girdimas pokalbis: kalba apie psichikos būseną (matomai, šios moters), kad anksčiau tokių dalykų nebuvo... Toliau trečias asmuo sako: ,,Tu, vadinasi, nebučiavai, vadinasi, ten nieko nedarėte, kelnių nenusimovinėjo jinai, vadinasi, prisigalvojo viską, ar tu prisigalvojai, K.?“ Moteris atsako: ,,neprisigalvojau“ (įrašo 0 minučių 41 sekundę, toliau: 00:41). Toliau kalba (vyrai), kad viską išsiaiškins... Trečias asmuo sako: „...jei tu pasakai, kad taip, aš bučiavausi, aš pareiškimo nerašau policijai...“ (apie įrašo 1:19). Pirmas vyras: „...Buvo pas mus. Pora sykių. Taip?“ (pirmas vyras žiūri į moterį)... Pirmas vyras: „Pora sykių? ... Jo, buvo, buvo“... (apie įrašo 1:35)... Trečias asmuo klausia: ,,Į lūpas bučiavo, ar į skruostuką?“. Moteris atsako: ,,Į lūpas“ (apie įrašo 1:44)... Trečias asmuo klausia: ,,O tu sakei, kad nenori, kad tave bučiuotų, ar nesakei?“. Moteris atsako: ,,Nebuvau sakius...“ (apie įrašo 1:50). Trečias asmuo klausia: „Tai, vadinasi, ir tualete buvo reikalų?“ (apie įrašo 2:08)... Trečias asmuo klausia (moters): ,,išsigandus buvai, nebuvai?“. Moteris atsako: ,,Buvau susinervinus...“ Trečias asmuo klausia: ,,o tualeto durys užrakintos buvo?“. Moteris atsako: ,,Taip, užrakintos“ (apie įrašo 2:24)... Pirmas vyras sako: ,,Nu, jo“ (linkčioja galva)... ,,aš nežinau, ką atsakyti“ (apie įrašo 2:39)... Trečias asmuo sako: ,,Arūnai, sakyk, kaip yra, neišsisukinėjam... aš nerašau pareiškimo“ (apie įrašo 2:46)... Toliau kalba dėl palikimo darbe... Trečias asmuo klausia: ,,Lindai prie jos tualete ar nelindai, A.?“ (apie įrašo 3:10)... Pirmas vyras: „Nežinau, ką ir atsakyt“... Toliau kalba dėl palikimo darbe..., kad (moteris) gėrė vaistus... Pirmas vyras, kreipdamasis į moterį: „Nu, bet tokios gi prievartos nebuvo, K.? Nebuvo“ (apie įrašo 4:18)..Trečias asmuo kalba, kad ji turi protinę negalią ir daug išgyvena... toliau kalba apie darbą... Pirmas vyras moteriai: „Atleisk, K. Nu. Atleisk gi.“ Moteris papurto galvą. Pirmas vyras: „M?“ Moteris šypteli. Pirmas vyras: „Nu, atleisk gi“ (apie įrašo 6.14)... Moteris šypsodamasi purto galvą. Trečias asmuo: „Per daug streso buvo žmogui. Kaip jinai gali atleisti? Jinai negali atleisti“ (apie įrašo 6.21). Moteris surimtėja, nustoja šypsotis. Pirmas vyras: „Na jo. Skaudu.“ Trečias asmuo kalba, kad tai iš vis jam nesuprantamas dalykas... Pirmas vyras sako: „Tai vienas dalykas – graži. Ir atvirai šnekant, mąstanti ir galvojanti kaip mes... Ir su darbais susitvarkydavo (apie įrašo 7:23)... Jokių stresinių nebūdavo. Taip, K.? Ar buvo?“ Moteris nežiūrį į ją kalbinantį pirmą vyrą, nieko nesako. Pirmas vyras: „Nu, nebuvo jau taip blogai, kai... kai...“ Moteris nusišluosto kairę akį (apie įrašo 7:41)...Trečias asmuo kalba: „... Jai blogai. Man yra blogai, A. Jei man žmogus negali ateiti į mano įmonę ir dirbti? Nu, tai atsiprašau (apie įrašo 7:52)... Aš dabar turiu ją izoliuoti. Turi nevažinėti į darbą. Turi namie sėdėti kažkodėl tai. O kodėl? Dėl cirkų kažkokių tai suaugusio žmogaus? Čia iškrypėlio veiksmai.“ Pirmas vyras keletą kartų pasako: „Nu, jo“ (apie įrašo 8:23). Moteris sėdi nejudėdama, nieko nesako. Toliau (vyrai) kalba apie ėjimą pas E., apie darbą... Pirmas vyras moteriai: „Argi taip blogai buvo?“. Moteris tyli. Trečias asmuo: „Tau gi jau atsakė. Kam tu lendi dar? Užtenka, baigiam kalba ir čia daugiau streso nevarome.“ Pirmas vyras: „Ne, varyti tiksliai nesiruošiu“ (apie įrašo 9:10)... Trečias asmuo: „Manau, gyvenime pasimokei iš šito atvejo. Daugiau nekils tokių ...“. Pirmas vyras: „Ne. Ne. Ir jeigu nori, sakau, gali atvažiuoti, dirbti ir nieko“ (apie įrašo 9:34)... Trečias asmuo sako, kad jie patys nuspręs, kur ji dirbs ir ką darys... Pirmas vyras pasako: ,,Nu, jo... Aišku“ (apie įrašo 9:55) ir atsistoja eiti... po to pirmas vyras pasako, kad visko gyvenime būna... (įrašo trukmė 10 min. 24 sekundės) (t. 1, b. l. 89-91).
Iš 2020 m. gruodžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus D. G. 2020 m. lapkričio 28 d. savanoriškai pateiktą USB laikmeną (atmintinę), į kurią jis 2020 m. vasario 27 d. įrašė du pokalbio (dėl 2020 m. vasario 5 d. buvusio įvykio) su A. B. įrašus, darytą ,,GOPRO“ kamera ir darytą su jo darbo kabinete, prie lubų, buvusia apsaugos kamera, nustatyta, kad šioje USB atmintinėje yra du failai, pavadinti ,,1 dalis“ ir ,,Apsaugos kamera“. Peržiūrėjus šiuos failus nustatyta, kad abu šie failai fiksuoja tą patį pokalbį su A. B. ir prasideda beveik tuo pačiu metu. Įrašų pradžioje į patalpą pro duris įeina A. B., tik įrašas ,,1 dalis“ yra ilgesnis (jo trukmė 10 min. 24 sekundės), filmuojanti kamera yra padėta ant stalo, o įrašas ,,Apsaugos kamera“ yra trumpesnis (jo trukmė 6 min. 19 sekundės), įraše apsaugos kamera filmuoja iš viršaus, ir šiame įraše matosi abu pokalbyje dalyvaujantys vyrai. Šiame faile įrašo apačioje, kairėje pusėje nurodoma įrašo data ir laikas – nuo ,,02-27-2020 08:09:16“ iki ,,02-27-2020 08:15:47“, t. y. nuo 2020 m. vasario 27 d. 8 valandų 9 minučių 16 sekundžių iki 2020 m. vasario 27 d. 8 valandų 15 minučių 47 sekundžių. Peržiūrėjus faile ,,1 dalis“ esantį vaizdo ir garso įrašą, nustatyta, kad įraše nufilmuotas vyras (A. B., toliau – pirmas vyras) ir jauna moteris (K. G.), kurie sėdi ir kalbasi, dalyvaujant dar vienam asmeniui, t. y. girdimas trečio asmens vyriškas balsas (D. G., toliau – trečias asmuo). Peržiūrėjus faile ,,Apsaugos kamera“ esantį vaizdo ir garso įrašą, nustatyta, kad įraše nufilmuotas vyras (A. B., toliau – pirmas vyras) ir jauna moteris (K. G.), kurie sėdi ir kalbasi, dalyvaujant dar vienam asmeniui – vyrui, kuris sėdi prie stalo (D. G., toliau – trečias asmuo). Taip pat šios kameros įraše nufilmuotas ir patalpoje (kabinete) buvęs šuniukas. Girdimas pokalbis: pasisveikinus trečias asmuo (vyras) sako: ,,... K. sako, kad tu lindai bučiuoti...“. Moteris patvirtina, kad buvo toks dalykas, sakydama: ,,Taip“ ir linkčiodama galva (įrašo laikas, kuris toliau nurodomas pagal informatyvesnius apsaugos kameros duomenis, tuo metu nurodomas apie: (2020 m. vasario 27 d.) 8 val. 09 min. 48 sekundės – toliau: 8:09:48). Toliau trečias asmuo sako, kad jie buvo pas psichologus, kad ji (moteris) buvo dideliame strese, ji gėrė vaistus, gydėsi... Pirmas vyras sako: ,,...nesuprantu, kame problema...“ (apie įrašo 8:10:14). Trečias asmuo sako: ,,...bučiavotės ar nesibučiavote, buvo ar nebuvo, K. sako, kad buvo...“. Moteris patvirtina, kad taip, linkčioja galva (apie įrašo 8:10:43). Pirmas vyras garsiai, daug ir nerišliai kalba, peršokdamas nuo vienos temos prie kitos, bet į keliamus klausimus dėl bučiavimosi neatsako... Trečias asmuo sako, kad reikia išsiaiškinti, ar buvo bučiavimasis..., kad tai seksualinis priekabiavimas... Trečias asmuo sako (pirmam vyrui): ,,... sakė, kad tavęs namie nebučiuoja niekas, kad tu labai mėgsti bučiuotis, buvo tokia šneka, K.?“. Moteris patvirtina, linktelėdama galvą (apie įrašo 8:12:27), vėliau ji sako: ,,Neišsigalvoju aš tikrai“ (apie įrašo 8:12:33). Pirmas vyras sako: ,,Nu, šito tai aš nežinau, K., sakyk tu, tu, kad šnekėjai, kad ir kai tėvelio nėra, mamytė su kažkuo bučiuojasi...“ (apie įrašo 8:12:39) ...ant manęs vien irgi varyti nereikia...“. Trečias asmuo klausia moters: ,,Ar sakydavai, kad mama bučiuojasi su vyrais kažkokiais?...“ Moteris (nustebusiu balsu) paklausia: ,,Mano mama?..“, vėliau papurto galvą (apie įrašo 8:13:08). Trečias asmuo sako pirmam vyrui: ,,... o kas ten per tualete užsirakinimas buvo... sakė K., kad užsirakinus nuiminėjai kelnes, savo buvai nusiėmęs kelnes, bet nieko nesigavo“... (apie įrašo 8:13:36). Pirmas vyras sako, kodėl tada tuo momentu (iškart) nepasakė... Trečias asmuo klausia moters: ,,Ar buvo toks dalykas, kaip tau ten tualete darė, pasakyk“. Moteris (tyliai) sako, kad: ,,Nuiminėjo kelnes“, kad po to ji trenkėsi rankas į stalą. Trečias asmuo klausia moters: ,,O rankų nelaikė, nieko?“. Moteris (tyliai) sako, kad už pilvo laikė rankas. Trečias asmuo klausia: ,,Kaip laikė, ar glostė pilvą, neglostė?“. Moteris sako: ,,Ne“ ir papurto galvą. Pirmas vyras sako: ,,Aš nesuprantu pagrindo... kada čia buvo?“. Moteris (tyliai) atsako: ,,Vasario penktą“ (apie įrašo 8:15:04)... Trečias asmuo klausia moters: ,,Iki vasario 5-os bučiuodavo tave, ar ne?“. Moteris (tyliai) atsako: ,,Nu, jo“ (apie įrašo 8:15:22)... Trečias asmuo klausia moters: ,,O tu norėdavai, kad tave bučiuotų, ar nenorėdavai“. Moteris papurto galvą (apie įrašo 8:15:27)... Pirmas vyras sako: ,,...jei žmogus nenori, atvirai šnekant, nu, neįkalbėsi“ (apie įrašo 8:15:37)... Trečias asmuo klausia moters: ,,A. buvo kelnes nusimovęs ar nebuvo?“. Moteris (tyliai) atsako: ,,Taip“, linkteli galva (apie įrašo 8:15:45)... Trečias asmuo sako: ,,Man tai išvis plaukai šiaušiasi“ (įrašo 8:15:47 ir čia apsaugos kameros įrašas baigiasi, šioje įrašo vietoje įrašo faile ,,1 dalis“ rodomas šio failo įrašo laikas 6 minutės 28 sekundės (tiek laiko praėjo nuo šio įrašo pradžios), toliau: 6:28)... (Toliau įrašo laikas nurodomas pagal failo ,,1 dalis“ duomenis, nes šio įrašo trukmė yra ilgesnė – jo trukmė 10 minučių 24 sekundės). Trečias asmuo sako: ,,Arba tu pasakai, kad taip buvo, aš nepaduotu pareiškimo į policiją, o jei tu pasakai, kad nebuvo – aš paduodu, vis tiek mes turime ginti vaiką, turime ginti moteris, kad tokių dalykų nevyktų“ (apie įrašo 6:51)... Pirmas vyras sako: ,,Taigi, galima prišnekėti aš nežinau ko...“. Trečias asmuo sako: ,,Tai tegu tada ją policija tardo ir tada tave tardys“ (apie įrašo 6:59)... Pirmas vyras sako: ,,...jūs naikinat firmą ir mane norit mane suėsti... aš nesuprantu, prie ko čia tie visi dalykai“... Trečias asmuo sako: ,,Prie to, kad mano dukra pasakė, kad prie jos buvo priekabiaujama... tai čia yra seksualinis priekabiavimas...“. Pirmas vyras sako: ,,Prievarta žmogaus niekaip neįkalbėsi... tą pačią dieną būtų pasakiusi (apie įrašo 7:35)... Trečias asmuo sako: ,,Ji turi negalią... jinai užsidariusi buvo savyje, strese... mes išvykome slidinėti, kai slidinėjome, jinai tetai papasakojo... kai grįžome, jinai buvo su nukrypimais psichologiniais (apie įrašo 7:49)... mes gydėmės, gėrėm vaistus... tai iš kur tas atsirado?... iš prisigalvojimo?... mes tiek metų gyvename – tokio dalyko nėra buvę... čia pirmas atvejis, todėl tą atvejį aš turiu išsiaiškinti“... Pirmas vyras sako: ,,Čia ne pirmas“..., po to (kreipdamasis į moterį): ,,Ar buvo tas ,,feisbuke“, kad tu nuoga darytum nuotraukas ir siųstum nuotraukas...“. Trečias asmuo sako: ,,Aš žinau, jinai nekėlė nieko (apie įrašo 8:37)... Trečias asmuo sako: ...esmė tame, jeigu yra priekabiavimas, tai yra priekabiavimas... žmogus sako, kad yra priekabiavimas (apie įrašo 9:03)... Pirmas vyras sako, kad per daug dėmesio (jai) skyrė, kad tai vienintelė jo klaida... Trečias asmuo sako: ,,bet tai bučiuodavo tave, K.?“. Moteris linkteli. Trečias asmuo sako: ,,Prie tavęs nusiiminėjo kelnes tualete“. Moteris sako: ,,Taip“, linkteli galva (apie įrašo 9:37)... Trečias asmuo sako: ,,Nu, tai ką man daryti, A.?.. Tegu aiškinasi teisėsauga... ,,Pirmas vyras sako: ,,Tegu aiškinasi, kaip nori... prievartos, kiek žinau, nebuvo, prievartos tiksliai nebuvo (apie įrašo 10:10)... kaip bebūtų jūs žinotumėte jau tą pačią dieną“ (apie įrašo 10:17)... Trečias asmuo sako: ,,Kodėl mes turime žinoti tą pačią dieną?“... Pirmas vyras sako: ,,Tą pačią dieną“ (įrašo 10:24) (įrašas baigiasi, jo trukmė 10 min. 24 sekundės) (t. 1, b. l. 93-97).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 6 d. – lapkričio 3 d. ekspertizės akto nustatyta, kad: 1. K. G. tiek tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu, tiek šiuo metu nustatomas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. 2. Pagal savo psichikos būklę K. G. tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jiems adekvačiai priešintis. 3. Duomenų, leidžiančių nustatyti K. G. byloje tiriamo įvykio sąlygotą psichikos sveikatos sutrikdymą, nepakanka. 4. K. G., atsižvelgiant į jos individualias psichologines bei amžiaus ypatybes, protinio išsivystymo lygį ir į konkrečias sąlygas, kuriomis vyko jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, galėjo teisingai suvokti kai kurias, itin elementarias ir konkrečias byloje nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus (taip pat žr. atsakymus Nr. 5, 8). 5. K. G. gebėjimą teisingai suvokti įvykius bei duoti teisingus parodymus mažina jos labai žemi intelekto gebėjimai. 6. Dėl lėto psichinės veiklos tempo K. G. reakcijos į jai naują, neįprastą situaciją – galimai vykusius byloje nagrinėjamus įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu – galėjo būti uždelstos. 7. K. G. intelekto gebėjimai yra labai žemi; asmenybė nebrandi, priklausoma nuo kitų rūpesčio ir globos. 8. Dėl neišlavėjusio kritinio loginio mąstymo ir silpnos semantinės atminties K. G. linkusi patvirtinti jai sakomą klaidingą informaciją kaip realiai buvusią; dėl sutrikusios atminties gali daryti klaidų atgamindama informaciją. 9. K. G. parodymams gali turėti įtakos laiko tarpas tarp tiriamos veikos ir apklausos. 10. Byloje nepateikti K. G. apklausos metu duoti parodymai, tad negalima įvertinti, ar jie buvo duoti kitų asmenų įtakoje. 11. Pagal K. G. psichikos būklę, ją galima apklausti teismo proceso metu, tačiau dėl jos intelekto sutrikimo ji gali nurodyti tik itin elementarias ir konkrečias aplinkybes, kurias rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. Apklausos metu rekomenduojamas teismo psichologo dalyvavimas (tam, kad teismo klausimai būtu pateikiami K. G. kuo suprantamesne kalba) (t. 2, b. l. 42-50).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3707/2020 (01) nustatyta, kad: 1. K. G. kūne sužalojimų nėra. 2. Objektyvių požymių, nurodančių į tai, kad su K. G. buvo lytiškai santykiauta, nėra. 3. Atsakyta šios išvados 1 punkte. 4. Apžiūros metu K. G. mergystės plėvėje sužalojimų nėra. 5. Atlikti lytinio akto vaginaliniu būdu, t. y. įvedant vyro varpą į makštį, nepažeidžiant K. G. mergystės plėvės neįmanoma dėl jos anatominės sandaros ir siaurų lytinių takų (t. 2, b. l. 57-58).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Pabrėžtina, jog įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).
Šioje byloje kaltinamojo gynėjai kėlė klausimą dėl nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų trijų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo D. G., kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiosios K. G., atitikimo BPK įrodymų keliamiems reikalavimams. Teismas konstatuoja, jog šie trys nukentėjusiojo D. G. pateikti vaizdo įrašai neatitinka BPK įrodymams keliamų reikalavimų ir jais, spręsdamas dėl kaltinamajam prokuroro pareikštų kaltinimų pagrįstumo, nesivadovauja.
Pagal BPK 2 straipsnį pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tačiau tai nereiškia, jog duomenų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai ištirti, neturi teisės sava iniciatyva teikti kiti asmenys. BPK 98 straipsnis nustato, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie gali būti patikrinti BPK nustatytais veiksmais. Sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, svarbu išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Kai duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, surenkami nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo institucijoms ar pareigūnams, pirmiau minėtų asmenų, numatytų BPK 98 straipsnyje, veiklos BPK nuostatos nereglamentuoja. Tokiais atvejais teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti tiesiogiai įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).
Kaip minėta, nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė tris vaizdo įrašus USB laikmenose, šiuose įrašuose užfiksuotas jo, kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiosios K. G. pokalbis, vykęs nukentėjusiojo D. G. ir kaltinamojo A. B. darbovietėje, nukentėjusiojo D. G. darbo kabinete. Šie vaizdo įrašai, laikantis BPK 92, 179, 205, 207 straipsnių nuostatų, buvo apžiūrėti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose metu paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Bylos duomenys paneigia, kad nukentėjusysis, darydamas šiuos įrašus, būtų vykdęs teisėsaugos institucijos užduotį ar veikęs su jos žinia. Šį pokalbį nukentėjusysis įrašė savo iniciatyva, siekdamas apsaugoti, apginti savo dukros, nukentėjusiosios šioje byloje, teises ir pateikti kaltinamojo prieš ją galimai padarytos nusikalstamos veikos įrodymus. Privačių asmenų, siekiant apginti savo teises, t. y. gauti įrodymų byloje, padaryti įrašai gali būti pateikti teismui, kuris kiekvienu atveju sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2004). Spręsdamas, ar privataus asmens pateikti įrašai laikytini įrodymais, teismas turi ištirti, ar šie duomenys atitinka visus BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir tokių duomenų patikimumą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo dėl to, kad toks pokalbis tarp minėtų asmenų vyko, tai pripažino ir pats kaltinamasis, taip pat nėra ginčo ir dėl pateiktų vaizdo įrašų autentiškumo ir vientisumo, tačiau teismas šių įrašų nepripažįsta įrodymais, nes jie neatitinka įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo. Visų pirma, iš pokalbio matyti, kad nukentėjusysis viso pokalbio metu nukentėjusiajai savo dukrai užduoda menamus klausimus, dukra iš esmės viso pokalbio metu į juos atsako pritardama arba nepritardama žodžiais arba kūno kalba (purtydama galvą ir pan.), iš esmės didžiąja dalimi ji pati savarankiškos informacijos savo iniciatyva nepateikia ir nekalba, yra pasyvi, aktyviai savo pozicijos aptariamo byloje nagrinėjamo įvykio atžvilgiu neišsako. Sutiktina, kaip nustatyta ekspertų išvadoje, kad nukentėjusioji dėl savo protinio išsivystymo lygio gali perteikti informaciją pavėluotai ir pan., kas gali paaiškinti tai, jog pokalbio metu nukentėjusioji iš esmės yra pasyvi. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, kad dėl neišlavėjusio kritinio loginio mąstymo ir silpnos semantinės atminties K. G. linkusi patvirtinti jai sakomą klaidingą informaciją kaip realiai buvusią, kad nukentėjusiosios asmenybė yra nebrandi, priklausoma nuo kitų rūpesčio ir globos. Taigi, tokio pokalbio metu, kuriame vienas iš asmenų ir yra būtent tas asmuo, kuris ja rūpinasi, t. y. nukentėjusysis tėvas D. G., nukentėjusiajai užduodami aiškiai menami klausimai, pateikiami klausimų atsakymų variantai, iš esmės neatmestina galimybė, kad K. G., dalyvaudama tokiame pokalbyje gali jausti jos tėvo poveikį ir įtaką ir tai gali turėti reikšmės jos pateikiamiems atsakymams į klausimus. Taip pat pokalbio metu nukentėjusysis kaltinamajam išsako ir tokią frazę kaip ,,psichologai nustatė, kad 90 proc. ji nemeluoja“, tai iš esmės laikytina kaltinamojo provokacija ir spaudimu; kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo šoko būsenoje. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, jog minėto pokalbio metu gauta informacija negali būti laikoma patikima ir dėl to nukentėjusiojo pateikti trys vaizdo įrašai nepripažintini įrodymais šioje byloje. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nukentėjusysis šių pokalbių metu išsakytas kaltinamojo frazes laiko kaltinamojo prisipažinimu dėl jam pareikštų kaltinimų byloje, tačiau pastebėtina, kad tai yra tik subjektyvi nukentėjusiojo nuomonė, iš minėto pokalbio negalima daryti vienareikšmės išvados apie kaltinamojo prisipažinimą dėl jam pareikštų konkrečių kaltinimų (konkrečių veiksmų, atliktų su K. G.) šioje byloje.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios atstovų pagal įstatymą, liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, nukentėjusiosios, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog 2020 m. vasario 5 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), sandėlio tualete, A. B., turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, žinodamas, kad K. G. turi protinę negalią, todėl negali suprasti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negali jiems adekvačiai priešintis, tenkino lytinę aistrą su K. G. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino ir paaiškino, kad jokių jam pareikštuose kaltinimuose nurodytų veiksmų su nukentėjusiąja jis neatliko, tądien sandėlio tualete iki pietų apskritai nebuvo.
Taigi, kaltinamajam neigiant savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas vertina visus kitus byloje esančius įrodymus: tiesioginius, t. y. nukentėjusiosios, apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymus ir visus kitus įrodymus byloje, kurie iš esmės yra netiesioginiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2011, 2K-165-697/2019). Taigi, įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2011, 2K-351/2014, 2K-481/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-79-697/2020 ir kt.). Taigi vien tai, kad tam tikri asmenys tiesiogiai nematė nagrinėjamo įvykio, savaime nereiškia, kad jie negali suteikti reikšmingos informacijos byloje.
Be to, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir panašiai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo parodymus visiškai paneigia nukentėjusiosios K. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusiojo D. G., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą E. G., liudytojos A. G., ekspertų M. J. ir I. S. parodymai, iš dalies liudytojų R. I. ir R. S. parodymai, 2020 m. balandžio 24 d. protokolo-pareiškimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. spalio 6 d. – lapkričio 3 d. ekspertizės akto išvados.
Šios kategorijos bylose sudėtingą įrodinėjimą lemia ir baudžiamųjų bylų, susijusių su seksualinės prievartos prieš bejėgiškos būklės asmenis, turinčius protinę negalią, specifika – tokiose bylose paprastai tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su tokiu asmeniu ir kuriems toks asmuo pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką ypatingą reikšmę pirmiau aptartoje įrodymų grandinėje turi būtent paties seksualinę prievartą patyrusio bejėgiškos būklės asmens, turinčio protinę negalią, parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – sveikų suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Šioje byloje tiriamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, jog seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai tokių protinę negalią turinčių asmenų saugumas nuo tokio seksualinio prievartinio poveikio, galinčio dar labiau pakenkti jų psichikai. Seksualiniai veiksmai prieš tokius asmenis gali turėti labai neigiamą poveikį jų psichikai, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni, nei analogiškų veiksmų prieš sveikus asmenis.
Tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teismo vertinama kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versija yra nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis, duodamus parodymus teisme, nurodė, kad tokių veiksmų, kurie nurodyti jam pareikštuose kaltinimuose, jis su K. G. neatliko, jis ją bučiavo tik per gimtadienį ir moters dieną, tačiau teismui kaltinamasis apskritai negalėjo nurodyti, kada yra K. gimtadienis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, naudodamasis savo teise neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, versiją apie bučinius K. per moters dieną ir jos gimtadienį iškėlė tik teisme.
Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, juos palyginęs ir sugretinęs tarpusavyje, taip pat atsižvelgdamas į pirmiau minėtą teismų praktiką, kaip turi būti vertinami asmens, turinčio protinę negalią, parodymai, konstatuoja, kad K. G. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir logiški. Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertui M. J. nurodžius, kad K. G. protinis išsivystymas gali būti prilyginamas 6-9 m. vaiko išsivystymo lygiui, teismas jos parodymus vertina, atsižvelgdamas ir į tai.
Nukentėjusioji K. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad šis įvykis buvo 2016 metais vasario 5 dieną. Visas įvykis truko gal iki vienuolikos, dešimtos valandos. Ji pirma atėjo į tualetą, buvo gal pusę dešimt, ji mažai laiko buvo tualete, tada atėjo A. Gal 10 val. atėjo A. A. užrakino tualeto duris. Jis bučiavo ją du kartus į lūpas, kai ji ėjo į tualetą, ją paguldė ant stalo, nuvertė, prispaudė, įkišo – necenzūrinis žodis, reiškiantis vyrišką lytinį organą – į užpakalį. Paguldė ant stalo, nuėmė kelnes ir apatines kelnaites. Liemenėlės nebuvo nuėmęs. Paėmė ją už pilvo, apkabino rankomis, kad ji nejudėtų, kitų kūno vietų nelietė. Kai A. buvo suėmęs ją už pilvo, jos dvi rankos buvo ant stalo. Ji nebandė šauktis pagalbos, ten šalia žmonių nebuvo. Jeigu ji būtų šaukusis pagalbos, būtų kas nors išgirdęs. Jai nepatiko. Jai neskaudėjo. Negerai jautėsi, kai A. ją buvo suėmęs už pilvo. Sakė jam, kad nebučiuotų, kad ji turi vaikiną. Norėjo kišti savo – necenzūrinis žodis, reiškiantis vyrišką lytinį organą – į jos – necenzūrinis žodis, reiškiantis moteriškus lytinius organus. Jis vis tiek įkišo. Jis nusirengė tik kelnes. Iš užpakalio įkišo lytinį organą. Jai nebuvo malonu. Jautėsi nelabai gerai. Po to ji išėjo ir jis išėjo. Po įvykio, kai ji norėjo išeiti, ji atsirakino duris. Iš tualeto ji pirma išėjo. Apie įvykį pasakė tetai, tėtukui, jis nufilmavo. Pirmiausia apie įvykį pasakė tetai A., nes tėvai buvo išvažiavę, todėl jiems pirmiems nepasakė. Po įvykio ji jautėsi negerai. Po įvykio su A. nėra kalbėjusi (t. 1, b. l. 69-71).
Nukentėjusioji, atliekant ekspertizę, taip pat bendravo su teismo ekspertais ir davė paaiškinimus apie byloje nagrinėjamą įvykį. Nors šie ekspertizės metu duoti nukentėjusiosios paaiškinimai apie tiriamą įvykį savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jais galima patikrinti nukentėjusiosios duotus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš ekspertizės akto išvados ir teismo ekspertės psichologės I. S. paaiškinimų matyti, kad jos kalbėjosi dviese, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ekspertizės atlikimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad atvyko į nuovadą, gal policijos, dėl A., A. yra buvęs sandėlio darbuotojas. Ji dirbo sandėlyje, sandėlis yra šalia (duomenys neskelbtini). A. su ja bučiavosi, gal išprievartavo. Kai ji buvo tualete, jis ją ant stalo išprievartavo. Tai įvyko nuo vasario 5 d., (duomenys neskelbtini), praeitais metais. Buvo tualete, sandėlyje. Buvo viena. Užėjo A. Buvo užsirakinusi. Atrakino. Norėjo išeiti. Ją išbučiavo. Kai atidarė duris, ten buvo A. Nesikalbėjo. Pradėjo bučiuoti į lūpas. Ne vieną kartą. Ji buvo pasakiusi žodį ,,ne“, bet jis neklausė. Kai A. ją bučiavo, ji jautėsi nelabai gerai. Buvo baisu. Kažką kišo. Gal pimpalą. Gal į putę. Neatsimena. Jis nuiminėjo jai kelnes. Stovėjo prie sienos, žiūrėjo į sienos pusę. A. buvo šalia jos. Jis buvo apsirengęs rūbais. A. įkišo į užpakalį. Nebuvo meilės. Papasakojo tėtukui ir tetai A. Kaip matyti, šie nukentėjusiosios paaiškinimai esminėse detalėse sutampa su jos paaiškinimais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nukentėjusioji ne visai tiksliai nurodo aplinkybes, kur A. jai savo lytinį organą kišo, o ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusioji neskiria makšties nuo išangės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam A. B. pareikštuose kaltinimuose nėra inkriminuojama, kad A. B. kišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus ar užpakalį. Taigi, teismas šių nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių nevertina, nes yra ribojamas valstybinio kaltintojo pareikšto kaltinimo, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.). Pastebėtina ir tai, kad nors ekspertizės akte nurodyta, jog nukentėjusioji neskiria sekso nuo prievartos, tą patvirtino ir teismo ekspertė I. S., tačiau, atsižvelgiant į nukentėjusiosios išsivystymo lygį ir jos protinę negalią, ji nuosekliai aiškino, kad meilės A. nebuvo, kad, kai A. atliko su ja seksualinio prievartavimo veiksmus, ji jautėsi nelabai gerai, jai nebuvo malonu ir pan., ji A. sakė, ne, bet jis jos neklausė, taigi akivaizdu, kad veiksmai, kuriuos prieš nukentėjusiąją atliko kaltinamasis nebuvo abipusiu sutarimu, nukentėjusioji tam nepritarė, tai išreikšdama pagal savo išsivystymo lygį. Pažymėtina ir tai, kad negalima suabsoliutinti ekspertizės akte nurodytų paaiškinimų, kad nukentėjusioji negali paaiškinti, kuo skiriasi seksas nuo prievartos, tai niekaip nepaneigia su ja atliktų kaltinamojo veiksmų neteisėtumo, nes visų pirma, ar santykiai buvo prievartiniai, ar ne, nustato teismas, o tą teismas daro atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, nukentėjusiosios gebėjimą įvardinti, apibrėžti tam tikrus dalykus pagal jos suvokimo laipsnį ir visus kitus byloje esančius įrodymus.
Teismas taip pat nenustatė nukentėjusiosios siekio ir priežasčių, kodėl nukentėjusioji turėtų apkalbėti kaltinamąjį. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis D. G., tiek nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą E. G., liudytojai R. S., R. I., taip pat ir pats kaltinamasis A. B. nurodė, kad jiems nežinoma, jog K. būtų darbe su kuo nors konfliktavusi, ji darbe buvo linksma, maloni. Nors teisiamųjų posėdžių metu tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojas, kaltinamojo pusbrolis R. S. minėjo, jog K. turėjo draugą, vardu A., kad jis pas ją ateidavo į darbą, kad jie buvo užsidarę virtuvėlėje, tačiau teismui, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nekyla abejonių, kad K. seksualiai prievartavo būtent kaltinamasis. Visų pirma, pažymėtina, kad K. nuosekliai ir ne kartą tiek savo tėvams, tiek tetai, tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ekspertizės metu nurodė, kad įvykis įvyko darbe, sandėlio tualete, kad tai padarė A., ji nė karto nepaminėjo A. vardo; priešingai, nukentėjusioji, apklausiama, ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad būtent darbe, sandėlio tualete, kai A. ją bučiavo, ji jam pasakė, kad turi vaikiną. Nukentėjusioji taip pat nuosekliai minėjo, kad ji trenkėsi rankomis į stalą, kad įvykis nutiko prie stalo, ant stalo; kad tualete yra stalas, patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. I.. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, ekspertų paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad nukentėjusioji galėjo teisingai suvokti kai kurias, itin elementarias ir konkrečias byloje nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus, gali suvokti įprastus daiktus, įvykio vietą, atpažinti žmones, pasakyti jų vardus, daro išvadą, kad nukentėjusioji, kasdien važiuodavusi į darbą ir dirbdavusi sandėlyje, tam tikrais momentais padedant sandėlio darbuotojams, tarp kurių buvo ir kaltinamasis A. B., gali atskirti, suvokti asmenis ir įvykio vietą, kur nutiko byloje nagrinėjamas įvykis ir kas su ja atliko veiksmus, dėl kurių ji jautėsi negerai, jai buvo nemalonu. Pastebėtina ir tai, kad nors tiek kaltinamasis, tiek jo pusbrolis liudytojas R. S. nurodė nukentėjusiosios draugą A., kuris lankydavosi pas ją darbe, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis ir šis liudytojas skirtingai apibūdino, kaip atrodė nukentėjusiosios draugas, o nukentėjusysis D. G. teisme paneigė jų nurodomas aplinkybes apie jos dukros draugo išvaizdą ir jo lankymąsi darbe, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi, byloje esantys įrodymai neduoda jokio pagrindo spręsti, jog nukentėjusioji pati ar veikiama kitų asmenų išsigalvojo nebūtą įvykį apie jos seksualinį prievartavimą, kad būtų apkaltintas jos bendradarbis A. B., su kuriuo ji palaikė normalius darbinius santykius ir nekonfliktavo, šio sunkaus nusikaltimo padarymu.
Nors bylos medžiagoje užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, kaltinantys A., nebuvo papasakoti sklandžia kalba, tačiau jie buvo pakankamai nuoseklūs ir esminėse detalėse jos pasakojimuose sutapo. Nukentėjusioji tiek, kiek buvo apklausiama, nuosekliai nurodė esmines įvykio detales, jos nekito ir buvo nuoseklios, įvykio aplinkybes nurodė ne tik žodžiais, atsakydama į tam tikrus klausimus, parodė ir judesiais, veiksmais, kaip su ja elgėsi kaltinamasis. Vertinant minėtų nukentėjusiosios parodymų patikimumą, reikia atsižvelgti, kaip nurodyta ir ekspertizės akte, į jos protinį išsivystymą, turimą protinę negalią, nuo įvykių praėjusį laiko tarpą ir panašias aplinkybes. Nelogiška iš protinę negalią turinčio asmens reikalauti labai tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes, mėnesius, datas, nes to negalėtų padaryti netgi suaugęs žmogus, ypač kalbėdamas apie traumuojančias patirtis. Teismo posėdžio metu ekspertė I. S. nurodė ir tai, kad jai pasitaiko atminties klaidų, tačiau darant tyrimus su ja ji kažką, kas jai buvo sakoma, vis tiek kažkiek teisingai atgamina, todėl teismas visų kitų bylos aplinkybių kontekste neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji fantazuoja ar meluoja. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad dėl tų aplinkybių, dėl kurių iš esmės kyla abejonės (pvz., kur A. lytinį organą kišo nukentėjusiajai ir ar apskritai kišo, įkišo ir pan.), kaltinimai A. B. nebuvo pareikšti, taip pat apie tai pasisakyta ir tolesniuose teismo motyvuose dėl aplinkybės, susijusios su kaltinamojo lytinio organo masturbavimu ties nukentėjusiosios lytiniais organais. Nepaisant to, kad nukentėjusioji pagal savo protinę negalią negali tiksliai įvardyti kai kurių su ja atliktų veiksmų (dėl kurių kaltinimas A. B. ir nebuvo pareikštas), tai savaime visų kitų bylos įrodymų kontekste, nepaneigia visų kitų nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių teisingumo.
Tai, kad nukentėjusioji apie įvykį papasakojo ne tėvams, o tetai, kad tai padarė praėjus kelioms dienoms po įvykio, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie su ja atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį ir kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus. Tiek ekspertai teismo posėdžio metu paaiškino, tiek ekspertizės akte yra nurodyta, kad dėl lėto psichinės veiklos tempo K. G. reakcijos į jai naują, neįprastą situaciją – galimai vykusius byloje nagrinėjamus įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu – galėjo būti uždelstos, kad bendros ir įprastos reakcijos į prievartą nėra, skirtingi žmonės skirtingai reaguoja; jei nėra emocinio atsako, negalima teigti, kad tokio įvykio nebuvo; būtent dėl to, kad nukentėjusioji nesupranta, kas nutiko, ir reaguoja ne taip, kaip žmogus, kuris suprastų, dėl to nesupratimo ji galėjo ir nerodyti stiprių emocinių reakcijų aplinkiniams. Būtent tai ir paaiškina, kodėl nukentėjusioji apie įvykį iškart po įvykio nepapasakojo tėvams, kodėl nukentėjusiojo gimtadienio antroje dalyje niekas iš ten buvusių asmenų nepastebėjo, jog K. kažkas būtų nutikę, kad ji būtų elgusis kažkaip neįprastai, taip pat, kad tėvai, besiruošę į kelionę, teta iškart, nieko keisto K. elgesyje nepastebėjo. Tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamo įvykio byloje apskritai nebuvo. Dėl jos lėto psichinės veiklos tempo ir uždelstos reakcijos į jai neįprastus įvykius logiškai paaiškinama ir ta aplinkybė, kodėl ji iškart nesišaukė pagalbos ir (arba) negalėjo aktyviai pasipriešinti kaltinamojo seksualinio prievartavimo veiksmams. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad protinę negalią turinti nukentėjusioji nepasirinko adekvačių gynybos priemonių, kurias susidariusioje situacijoje būtų galbūt rinkęsis sveikas asmuo, nedaro kaltinamojo prieš ją atliktų seksualinio prievartavimo veiksmų teisėtais. Juo labiau, kad iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji sakė kaltinamajam žodį ,,ne“, kad ji turi vaikiną. Taigi, nukentėjusioji išreiškė savo nesutikimą, tačiau kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, turintis gyvenimiškos patirties, to nepaisė. Įvykio metu jis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle ir su ja atliko seksualinio prievartavimo veiksmus. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusioji pati savo noru sutiko su kaltinamojo atliekamais seksualinio pobūdžio veiksmais.
Svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai, tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą).
Nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat paaiškinimai ekspertizės metu sutampa ne tik tarpusavyje, tačiau jie atitinka ir nukentėjusiojo D. G., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą E. G., liudytojos A. G. nurodomas aplinkybes, apie tai ką jiems papasakojo pati nukentėjusioji K. G.. Šie parodymai vertinami kaip netiesioginiai įrodymai apie reikšmingas sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės (ar jos nebuvimo) aplinkybes – t. y. jie parodė apie tai, ką sužinojo iš nukentėjusiosios, atitinkamas aplinkybes jie sužinojo praėjus neilgam laiko tarpui po aktualaus įvykio. Šiuo aspektu reikšminga tai, jog minėti asmenys vienais ar kitais aspektais parodė, kaip minėta, jog kaltinamasis seksualiai prievartavo nukentėjusiąją. Šių proceso dalyvių parodymai sutampa tarpusavyje, vienas kitą papildo, taip pat sutampa su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir sudaro nuoseklią visumą. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų proceso dalyvių parodymais, duomenų, kad šie proceso dalyviai būtų suinteresuoti ir turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį ar palankiai liudyti nukentėjusiosios naudai, teismas nenustatė.
Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo tinkamai ir gana išsamiai apklausta, apklausta tiek, kiek tai buvo įmanoma padaryti pagal jos psichikos būklę ir protinį išsivystymą, kaip tai nurodyta eksperto išvadoje; be to, dalis proceso dalyvių klausimų buvo pašalinta, teismo psichologei įvertinus, kad nukentėjusioji pagal savo būklę negali atsakyti į tam tikrus klausimus, nes dėl jos intelekto sutrikimo ji gali nurodyti tik itin elementarias ir konkrečias aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjai prašė nukentėjusiąją pakartotinai apklausti teisme, kad jai gynyba galėtų užduoti klausimus, tačiau gynėjai teismui nenurodė nė vieno klausimo, kurio norėtų paklausti nukentėjusiosios, taip pat nenurodė, kokios svarbios ir bylai reikšmingos aplinkybės, atliekant nukentėjusiosios apklausą, nebuvo išsiaiškintos ir kokių bylai teisingai išspręsti reikšmingų klausimų nukentėjusiajai nebuvo užduota. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į ekspertizės akto išvadas, nukentėjusiosios psichinę būklę, vadovaudamasis BPK 186 straipsnio 2 dalimi, teismas tokį gynėjų prašymą atmetė.
Byloje esančių įrodymų visuma taip pat paneigtas ir kaltinamojo alibi, t. y. jog jis įvykio dieną nebuvo tualete. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų abiejų darbo vieta yra sandėlyje ir praktiškai visą darbo laiką jie būna kartu ir vienas kitą mato, išskyrus tik laiką, kai kaltinamasis ar liudytojas išeina pasiimti sąskaitų faktūrų, taip pat kartu eina parūkyti. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną jis su R. S. buvo išėję 3 ar 4 kartus parūkyti, nė karto nėjo į tualetą, nes nebuvo poreikio. Nebuvo taip, kad R. S. jis nematytų ilgiau nei 5 min. R. buvo išėjęs nebent sąskaitų-faktūrų paimti, 3-4 min iki parduotuvės, net negali tiksliai pasakyti, ar jis buvo išėjęs. Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną tarp pirmos ir antros šventės dalies jie buvo su A. B. sandėlyje. A. B. tuo tarpu, kol nėjo švęsti, galėjo nebent eiti pasiimti sąskaitų. Buvo momentai tarp pirmo ir antro šventimo, kai A. B. buvo išėjęs. Kažkiek kartų buvo A. B. išėjęs, kažkiek jis. Jie kartu su A. B. eidavo parūkyti. Vasario 5 d. vienas rūkyti nėjo. Taigi, kaip matyti iš šių parodymų, įvykio dieną buvo tokių laiko tarpų, kai kaltinamasis ir liudytojas nebuvo kartu ir vienas kito nematė, todėl kategoriškai teigti, jog įvykio dieną liudytojas ir kaltinamasis visą darbo laiką nepertraukiamai buvo kartu ir vienas kitą matė, negalima.
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynyba ir pats kaltinamasis iškėlė versiją, jog tokiu būdu, t. y. nepagrįstai apkaltinant A. B., su juo yra norima susidoroti, nes D. G. ir A. B. yra turėję konfliktų darbe, D. G. siekė, kad A. B. būtų išmestas iš darbo, tačiau teismas tokią gynybos versiją atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas nevertina nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų, spręsdamas dėl kaltinamajam pareikštų kaltinimų pagrįstumo, taigi, nevertina ir kaltinamojo išsakytų teiginių to pokalbio metu, tačiau teismas šiuos vaizdo įrašus ir pokalbio metu išsakytas nukentėjusiojo frazes, kurios atitinka ir nukentėjusiojo bei nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą E. G. paaiškinimus teisiamųjų posėdžių metu, vertina, spręsdamas dėl nukentėjusiojo (ne)suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį. Nukentėjusysis nuosekliai tiek minėto pokalbio metu, tiek ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu teigė, kad jis ir jo žmona stengėsi įsitikinti dėl dukros nurodytų aplinkybių dėl A. ir A. su ja atliktų veiksmų, jos keletą kartų apie tai klausinėjo ir tik įsitikinę, kad jų dukra, pasak jų, sako tiesą ir nemeluoja, nusprendė kreiptis į policiją. Taip pat paaiškino, kad jie daro viską atsargiai, neskuba rašyti pareiškimo policijai, nes puikiai supranta, kokie sunkūs kaltinimai tai būtų ir kaip jie galėtų paveikti kito žmogaus, t. y. kaltinamojo, gyvenimą. Nukentėjusysis pokalbio su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju metu taip pat leido pasirinkti kaltinamajam – papasakoti, kaip viskas buvo iš tikrųjų, ir tuomet jis į policiją nesikreips, o jei nepapasakos, nebus atviras, jis bus priverstas kreiptis į policiją, ginti savo dukros teises ir tuomet jau policija aiškinsis tiek su juo, tiek su jo dukra dėl nagrinėjamo įvykio. Taigi, iš šių nukentėjusiojo veiksmų matyti, kad jis nesiekė bet kokia kaina apkaltinti kaltinamojo, nes jei to būtų siekęs, jis iškart, sužinojęs iš tetos, o ir vėliau dukros apie nagrinėjamą įvykį, būtų kreipęsis į policiją, užuot atlikęs dar papildomus veiksmus – keliskart teiravęsis dukros apie įvykį, rengęs pokalbį ir daręs vaizdo įrašą su dukra ir kaltinamuoju ir pan. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, įvertinęs nukentėjusiojo D. G. ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą E. G. elgesį visų teisiamųjų posėdžių metu, atmeta galimybę, kad nukentėjusiosios tėvai, visą nukentėjusiosios gyvenimą ja rūpindamiesi, ją auklėdami, turėdami nuolatinių kasdienių rūpesčių ir patirdami sunkumų dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės, gydymo, jos integravimo į visuomenę, socializavimo ir pan., galėtų nukentėjusiąją be pagrindo ir be priežasties įtraukti į dar vieną rūpesčių ir sunkumų keliantį įvykį (galimai sukelsiantį ir dukros sveikatos pablogėjimą) – teisminį procesą – vien tam, kad būtų susidorota su kaltinamuoju. Visų šių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nei nukentėjusysis, nei nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą nepareiškė civilinio ieškinio.
Kaltinamajam pareikštame kaltinime yra nurodyta, kad jis masturbavo savo lytinį organą ties nukentėjusiosios lytiniais organais. Kaip jau minėta, nukentėjusioji parodė, kad A. norėjo kišti savo – necenzūrinis žodis, reiškiantis vyrišką lytinį organą – į jos – necenzūrinis žodis, reiškiantis moteriškus lytinius organus. Jis vis tiek įkišo. Iš užpakalio įkišo lytinį organą. Jai nebuvo malonu. Gal pimpalą. Gal į putę. Stovėjo prie sienos, žiūrėjo į sienos pusę. A. buvo šalia jos. A. įkišo į užpakalį. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios protinį išsivystymą, į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusioji negali tiksliai įvardinti, kas yra lytiniai organai, kas yra užpakalis, daro išvadą, kad byloje nėra neabejotinų duomenų patvirtinančių, jog kaltinamasis būtent masturbavo savo lytinį organą ties nukentėjusiosios lytiniais organais. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į kitus nukentėjusiosios parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie iš esmės yra pakankamai logiški (nukentėjusioji parodė, kad A. stovėjo jai iš už nugaros, ji stovėjo veidu į sieną, A. buvo nusiėmęs kelnes, taip pat jai buvo numovęs kelnes ir kelnaites, suėmęs jai už pilvo) tikslina kaltinamajam pareikštą kaltinimą, nurodant, kad kaltinamasis savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios apnuogintą apatinę kūno dalį.
Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Kitoks fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą, kito žmogaus kūno lietimą lytiniu organu, pirštų ar kitokių daiktų kišimą į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-57/2009, 2K-363/2009, 2K-50/2012). Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią esant bent vienam iš alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami.
Visi pirmiau nurodyti byloje esantys įrodymai ir pirmiau aptarta jų analizė teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią kitokio fizinio sąlyčio būdu: jis 2020 m. vasario 5 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), sandėlio tualete, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą, žinodamas, kad K. G. turi protinę negalią, todėl negali suprasti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės ir negali jiems adekvačiai priešintis, bučiavo jai į lūpas, numovė jai kelnes ir kelnaites, nukentėjusiajai priešinantis ir sakant žodį ,,ne“, palenkęs ją į priekį, rankomis laikė ją iš už nugaros suėmęs už pilvo, kad ši nesimuistytų, pats nusimovė kelnes ir kelnaites, apnuogindamas apatinę savo kūno dalį, savo lytiniu organu lietė nukentėjusiosios apnuogintą apatinę kūno dalį, ir taip pasinaudodamas bejėgiška K. G. būkle, tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodo, jog A. B. pirmiau nurodytus nusikalstamus veiksmus padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad atlieka seksualinio prievartavimo veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ir nori patenkinti savo lytinę aistrą būtent tokiu būdu.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais įrodyti A. B. seksualinio prievartavimo prieš nukentėjusiąją veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.
Gynėjai savo baigiamosiose kalbose nurodė teismų nutartis, kuriomis siūlė vadovautis teismui nagrinėjant šią bylą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tačiau gynėjų nurodomų teismo nutarčių ir šios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra iš esmės panaši (analogiška), todėl šie precedentai netaikytini nagrinėjamoje byloje.
Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Už nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas baigtas, tyčinis sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis) žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 70-71), kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (t. 2, b. l. 69), dirba, (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 172), vedęs, turi dukrą (t. 2, b. l. 173), daugiabučio (duomenys neskelbtini) gyventojų atstovės, motinos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 175, 178).
Byloje nenustatytos BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo sąlygos, taip pat įstatymas nenumato galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, padarius minėtą sunkų nusikaltimą. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei BK 150 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos minimumas – dvejus metus.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą K. G., teisinės pagalbos išlaidų suma – 409,50 Eur (t. 3, b. l. 2-5, 47-49).
Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios K. G. įgaliotos atstovės advokatės dalyvavimo procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, pripažįsta, kad iš kaltinamojo priteistina 409,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
A. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 2, b. l. 85-88). Jos paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos, dokumentai grąžintini A. B..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo D. G. 2020 m. balandžio 27 d. savanoriškai pateikta mėlynos spalvos USB laikmena (atmintinė) su užklijuotu lapeliu su užrašu ,,A. B. Prisipažinimas“ (į kurią jis 2020 m. vasario 27 d. įrašė pokalbį su A. B., dalyvaujant K. G., įrašas darytas ,,GOPRO“ kamera) ir jo 2020 m. lapkričio 28 d. savanoriškai pateikta mėlynos spalvos USB laikmena (atmintinė) su užklijuotu lapeliu su užrašu ,,Bulka 1d“ (į kurią jis 2020 m. vasario 27 d. įrašė du pokalbio (dėl 2020 m. vasario 5 d. buvusio įvykio) su A. B. įrašus: darytą ,,GOPRO“ kamera ir darytą su jo darbo kabinete, prie lubų, buvusia apsaugos kamera), apžiūrėtos ir saugomos voke Nr. 1 prie 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 97), ir CD su K. G. apklausa teisme (t. 1, b. l. 71), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297?298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti, dokumentus (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti A. B..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo D. G. 2020 m. balandžio 27 d. savanoriškai pateiktą mėlynos spalvos USB laikmeną (atmintinę) su užklijuotu lapeliu su užrašu ,,A. B. Prisipažinimas“, 2020 m. lapkričio 28 d. savanoriškai pateiktą mėlynos spalvos USB laikmeną (atmintinę) su užklijuotu lapeliu su užrašu ,,Bulka 1d“, saugomus voke Nr. 1 prie 2021 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolų, ir CD su K. G. apklausa teisme, palikti saugoti byloje.
Iš A. B. priteisti 409,50 Eur (keturis šimtus devynis eurus penkiasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.