- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1-324-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51228-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- A. P., E. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. lapkričio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėn.;
2) 2018 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 284 straipsnį – 8 mėn. laisvės apribojimo;
3) 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:
jis, 2018 m. spalio 24 d., apie 20 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia, nukentėjusiajam A. P. vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį, po to nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir jį pasivijęs, tyčia kumščiu sudavė į galvą ir įspyrė į dešiniąją koją, o nukentėjusiajam nugriuvus, mušdamas rankomis bei spardydamas į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau penkiolika smūgių, ir šiais smurtiniais veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas akių vokuose su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, dešinio kelio sumušimą, kas pasireiškė minkštųjų audinių patinimu, t. y. nukentėjusiajam A. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, E. K. kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:
jis, 2018 m. spalio 24 d., apie 20 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam E. P. į galvą, šiam nukritus nuo laiptų, mušdamas rankomis ir spardydamas į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau dešimties smūgių ir šiais smurtiniais veiksmais, padarydamas odos nubrozdinimą pakaušyje, dešinės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, t. y. nukentėjusiajam E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2018 m. spalio 24 d. su M. S. nuo pietų dirbo pas mamą (A. J.) namuose, griovė pečių. Kadangi mama norėjo apsitvarkyti, E. K. kartu su M. S. grįžo į M. S. namus, kur M. S. persirengė, ir jie laukė mamos (A. J.) skambučio. Mama turėjo atsiskaityti už atliktą darbą. 2018 m. spalio 24 d., vakare, buvo pas draugą M. S., kai jam (E. K.) paskambino mama. Pokalbio metu E. K. fone girdėjo triukšmą, taip pat girdėjo, kaip jo mamą (A. J.) įžeidinėjo E. P.. Balsų girdėjosi daugiau, tačiau jis negali įvardinti, kieno tai balsai. Į namus E. K. ėjo (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini) mokyklą ir išėjo į (duomenys neskelbtini), kur yra jo mamos namai. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatve nėjo. E. K. grįžus į namus, kuriuose gyvena jo mama, jis nuėjo į D. J. butą, kuriame gyvena E. P., o M. S. nuėjo į E. K. mamos (A. J.) namus. E. K., pasibeldęs į D. J. buto duris, pasikvietė E. P. į laiptinę. E. P., išėjęs pro duris, pasakė jam (E. K.), kad, jeigu kažkas nutiko E. P. broliui, tai E. K. baigsis bloguoju. Po to E. P. praėjo pro jį (E. K.) ir lipo laiptais žemyn. E. K. lipo paskui E. P. ir pastarajam belipant laiptais laiptinės aikštelėje E. P. porą ar tris, ne daugiau kaip penkis, kartus rankomis trenkė į galvos sritį. Jam nespyrė. E. P. tylėjo. E. K. nematė, kad E. P. būtų nugriuvęs. Mušė dėl to, kad E. P. konfliktavo su E. K. mama, ją įžeidė. Po to E. K. grįžo į namus, rado mamą kalbančią su M. S.. Paklausus mamos, kas nutiko, ji papasakojo, kad laiptinėje ją užpuolė du asmenys, vienas iš jų E. P., bandė ją smaugti. Jam bekalbant su mama atvyko policijos pareigūnai ir jį (E. K.) išsivežė. A. P. E. K. nepažįsta, jį mato gal trečią kartą, t. y. pirmą kartą matė, kai A. P. atvyko su policija, antrą – apklausoje, ir trečią – teisme.
Kaltinamasis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta dalinai. Taip pat parodė, jog dažnai lankosi pas motiną A. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Prieš įvykį, maždaug savaitę laiko, jis gyveno pas D. J. ir E. P., savo mamos kaimynystėje. Tuomet jo motina pradėjo remontuoti butą, griauti krosnį. Jis talkino. E. P. pamatęs jį (E. K.) vis kibdavo. 2018 m. spalio 24 d. pavakaryje, E. K. buvo pas draugą M. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), žaidė kompiuteriu. Pavakaryje jam paskambino mama ir pasakė, kad jis ateitų paimti pinigų už darbą, todėl jis su M. S. ėjo pas motiną. Šio pokalbio metu jis girdėjo, kad kažkas rėkauja šalia motinos, girdėjo lyg žodžius „sudaužysiu, užmušiu“, girdėjosi mamos įžeidinėjimai. Jis girdėjo, kad jo mamą įžeidinėja E. P., atpažino iš balso. Jis laiptinės, (duomenys neskelbtini) namo, duris atsirakino pats, turi raktą. Kai jis (E. K.) su M. S. įėjo į laiptinę joje žmonių nebuvo, tada M. S. nuėjo pas motiną į butą, o jis nuėjo prie D. J. buto durų. Pabeldus duris atidarė D. J., netoli buvo E. P., jis šį pakvietė išeiti į laiptinę. Jis buvo blaivus, E. P. buvo girtas. E. P. išėjus į koridorių, jis šiam du kartus sudavė į veidą ties žandikauliu, delnu – ne kumščiais. Į kurią veido pusę sudavė, negali pasakyti. E. P. nieko nesakė. E. P. smūgius sudavė ant laiptų, aikštelėje, ne prie buto durų. Po smūgių E. P. atsitūpė ir užsidengė veidą rankomis. E. P. sudavė dėl to, kad kalbėdamas telefonu girdėjo, kaip šis įžeidinėjo motiną. Nuėjo pas motiną į butą pasiklausti, kas nutiko. Motina pasakė, kad E. P. su broliu suplėšė jos dėžę, buvusią koridoriuje ir kad E. P. su broliu norėjo ją primušti. Po dešimties minučių atvažiavo policijos pareigūnai kartu su E. P. ir jam nepažįstamu asmeniu, kurį tada matė pirmą kartą, kaip žino dabar – E. P. broliu. Pareigūnai to nežinomo asmens klausė, ar tai tie patys žmonės, kurie jį sumušė, tai šis kažką neaiškiai sakė, bet suprato, kad šis sakė, kad tai ne jis (E. K.). Jis pripažįsta, kad E. P. du kartus sudavė į veidą, daugiau jokių smūgių nesudavė, jis E. P. brolio nemušė, kodėl jį kaltina sumušimu, nežino (t. 1., b. l. 151-152).
Savo parodymus E. K. patvirtino ir akistatų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 127-128; 155-156; 159-160).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2018 m. spalio 24 d. buvo namuose pas sugyventinę D. J., pas juos svečiavosi jo brolis A. P., jie išgėrė alaus. A. P. eidamas laiptinės aikštelėje užkliudė ten stovėjusią didelę popierinę dėžę, ją įlenkė. Po kokių 5 min. atėjo kaimynė A. J. ir pareiškė pretenzijas dėl sugadintos dėžės. Kilo konfliktas, kurio metu E. P. buvo pastumtas ir nukrito nuo laiptų, tačiau galvos nebuvo susižeidęs. A. P., paėmęs lipnią juostą, nuėjo sutaisyti dėžę, grįžęs dar truputį pasėdėjo ir išėjo namo. Į laiptinę jį išlydėjo D. J.. Tuo metu E. P. nusirengė ir atsigulė į lovą. Grįžusi namo, D. J. pasakė jam (E. P.), kad lyg paskui jo brolį nusekė E. K. ir jo draugas. Tuomet E. P. iš karto apsirengė, skambino broliui, jis (A. P.) nekėlė ragelio. Neilgai trukus, išgirdo buto durų trankymą, girdėjo kaip E. K. kviečia E. P. išeiti. Nuo A. P. išėjimo buvo praėję 15-20 minučių. E. P. išėjo iš buto, laiptinėje sutiko E. K., daugiau asmenų nebuvo. E. P. leisdamasis laiptais žemyn pajuto smūgį į galvą. Tuomet jis nukrito ir jautė tolimesnius E. K. smūgius. Muštynių metu buvo išėjęs ir E. K. draugas, tačiau į konfliktą nesivėlė. Po muštynių E. P. susisiekė su broliu A. P., kuris paaiškino, kad buvo sumuštas. 2018 m. spalio 24 d. dienos metu E. P. buvo matęs E. K. ir jo draugą, kurie dirbo pas E. K. mamą.
Nukentėjusysis E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dieną gėrė alų. 2018 m. spalio 24 d. pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs brolis A. P., jie kartu vartojo alkoholį namo rūsyje. Po to grįžo į butą. Vėliau, apie 19 val. 40 min., jo draugė lydėjo brolį į lauką, o jis liko gulėti lovoje. Girdėjo, kad išėjęs iš buto, A. P. savo koja užkabino laiptinėje paliktą kartoninę dėžę, priklausančią A. K.. Tai išgirdusi ši išėjo iš buto. Pamačiusi suplėšytą dėžę, ši pradėjo rėkti ant brolio, brolis atsiprašė, suklijavo dėžę ir išsiskirstė. Muštynių jokių nebuvo, tai galėtų paliudyti draugė D. J.. Po šio įvykio jo draugė grįžo namo, o brolis išėjo į savo namus. D. J. pasakė, kad matė, jog iš 7 buto išbėgo E. K., lyg su draugu, ir nubėgo paskui brolį. Jis sunerimo, apsirengė, apie 20 val. 18 min. skambindamas broliui išėjo. Kai leidosi žemyn laiptais, laiptinėje E. K. pribėgęs jam iš nugaros, nežino su kuo, sudavė vieną labai stiprų smūgį į galvą, nežino ar jis (E. K.) buvo vienas ar su draugu. Jam nukritus prie laiptų, E. K. sudavė rankomis ir kojomis nemažiau kaip dešimt kartų į galvą. Kai nustojo daužyti, E. K. pabėgo į butą, pažymėtą 7-uoju numeriu. Jam (E. P.) suteikė pagalbą D. J., su ja nuėjo namo. Vėliau prisiskambino broliui, kuris paaiškino, kad laukia policijos, nes jį primušė E. K., (duomenys neskelbtini) prie tilto. Policija juos nuvežė į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė dešinio antakio nubrozdinimą, pakaušio srityje keturių centimetrų patinimą, ir krūtinės dešinėje pusėje nubrozdinimą. E. K. sukėlė jam fizinį skausmą (t. 1., b. l. 80-81).
Šiuos savo parodymus E. P. patvirtino ir akistatų su liudytoja A. J. ir kaltinamuoju E. K. metu (t. 1., b. l. 102-104; 155-156).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2018 m. spalio 24 d. buvo pas brolį E. P., gėrė alų, tvarkė namus. Nešant į lauką išmesti sugedusį televizorių, jis netyčia užkabino laiptinėje buvusią dėžę. Dėžė įlinko, bet nesuplyšo. Po to, į D. J. buto duris pasibeldė kaimynė A. J., garsiai šaukė dėl sugadintos dėžės. A. P. minėtą dėžę sutvarkė su lipnia juosta, atsiprašė kaimynės (A. J.). Konflikto tarp E. P. ir kaimynės A. J. nematė. Grįžęs į D. J. butą, pasiėmė savo daiktus ir išėjo namo. D. J. jį išlydėjo. A. P. į namus ėjo (duomenys neskelbtini), tuomet pasuko iki sankryžos, praėjo du šviesoforus, po to (duomenys neskelbtini) ėjo žemyn link tilto, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Tuomet prie jo pribėgo E. K., klausė, kur jis eina, tada liepė draugui kažkam paskambinti. Kažkam atsiliepus, paklausė, ar baltapūkis, gavęs teigiamą atsakymą, E. K. A. P. trenkė į akį. A. P. mėgino pabėgti, tačiau nepavyko, po ko jis (A. P.) buvo sumuštas, t. y. A. P. nuriedėjus į pakalnę, E. K. trenkė A. P. į pakinklį, A. P. parkrito ir E. K. trenkė A. P. ne mažiau penkioliką smūgių. A. P. mušė tik E. K.. Sumušęs A. P. E. K. pabėgo. Po to A. P. išsikvietė pagalbą, paskambinęs į policiją. Kadangi broliui negalėjo prisiskambinti, parašė trumpąją žinutę. Broliui perskambinus, A. P. paaiškino, kad buvo sumuštas. Kai atvyko su policija į kaimynės A. J. butą, E. K. atpažino iš šviesių sportinių kelnių.
Nukentėjusysis A. P., 2018 m. spalio 24 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 24 d. buvo pas brolį E. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), abu vartojo alkoholį namo rūsyje. Po to grįžo į butą. Vėliau, apie 19 val. 40 min., jo brolio draugė lydėjo jį iki lauko, o brolis liko namuose. Jis išėjęs iš buto ir nešdamas rankose brolio televizorių, savo koja užkabino bendroje laiptinėje paliktą kartoninę dėžę, kuri priklauso jam nepažįstamai brolio kaimynei. Ši išėjo iš buto ir pradėjo rėkti ant jo, jis jos atsiprašė ir išėjo, dėžę suklijavo. Einant namo, (duomenys neskelbtini) sankryžoje jį pasivijo E. K. ir pastarojo draugas, kaip jis atrodo nežino, nematė. Jie jį nulydėjo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos. Prieš tai paklausė, kur jis eina, A. P. atsakė einąs namo. E. K. kažkam paskambino telefonu, paaiškino, kaip jis apsirengęs ir išgirdo žodžius: „aaa, jo tas pats“. Po šių žodžių apie 20 val. 05 min. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sankryžos E. K. ir jo draugas pradėjo jį daužyti kumščiais. Nematė, kuris, bet pajuto mažiausiai penkiolika stiprių smūgių į galvą. Nuo smūgių jis nusirideno nuo šlaito į automobilių stovėjimo aikštelę. Prie jo jie pribėgo ir gulinčiam įspyrė į nugarą bei kojas nemažiau kaip keturis kartus. Iškvietė policiją, kartu su broliu nuvyko į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, jam nustatė kairės akies, smilkinio patinimą, kraujosruvą, viršutinėje lūpoje patinimą, kraujosruvą, dešinio kelio nubrozdinimą (b. l. 49-50).
Liudytojas A. P., 2018 m. lapkričio 9 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog buvo sumuštas vieno asmens, t. y. E. K., šio draugas, kurio jis nepažįsta, jo nemušė. Tą dieną, kai buvo sumuštas, A. P. svečiavosi pas brolį E. P. ir šio sugyventinę D. J.. Tarp jo ir D. J. su E. P. kaimyne įvyko konfliktas dėl netyčia suplėšytos kaimynės dėžės. Moteris jam šaukė: „kam tu čia ne savo dėžę trankai, kam čia spardai, gal man ji bus reikalinga, gal aš dar daiktą turėsiu priduoti“ ir panašiai. Jis atsiprašė, lipnia juosta suklijavo dėžę. Moteris tik šaukė. Atsiprašęs moters, jis iš D. J. buto pasiėmė striukę, jį D. J. palydėjo iki laiptinės ir jis išėjo namo. Neprisimena, kad brolis būtų nukritęs nuo laiptų, pats su ta moterimi nesigrūmė, jai už rankų suėmęs nebuvo. Einant namo, prieš tiltą, jį pasivijo, kaip dabar jau žino, E. K., tos moters, kuri ant jo šaukė laiptinėje, sūnus su draugu. E. K. paklausė, kur jis eina, A. P. atsakė, kad namo. E. K. kalbėjo telefonu, girdėjo kaip šis pasakė: „baltapūkis? Jo, tas pats“, ir tada E. K. padavė telefoną savo draugui ir atsisukęs į jį pasakė „ką tu čia?“ ir kumščiu trenkė jam į kairiąją akį vieną kartą. Nuo smūgio skaudėjo, nuo smūgio galva atsilošė ir jis pradėjo bėgti, manė, jog pabėgs. Bet E. K. pasivijo ir trenkė kumščiu iš už nugaros į galvą, ties sprandu, buvo ir guzas toje vietoje, ir iš karto jam spyrė per dešinės kojos pakinklį, nuo šio smūgio į koją, jis pargriuvo ir nusirideno nuo kalniuko į pakalnę prie keliuko. Rankomis užsidengė veidą ir galvą. Prie jo priėjęs E. K. jį daužė toliau, sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ties nosimi ir įdrėskė. Bendrai į kūną E. K. galėjo suduoti nedaugiau penkiolikos smūgių. Jam skaudėjo kūną, ypatingai skaudėjo galvą ir dešinę koją, ji buvo labai sutinusi, jis vos paėjo. Mušdamas E. K. jam nieko nesakė. Kur tiksliai buvo E. K. draugas, kai šis jį mušė, A. P. nežino. Primušęs jį, E. K. pabėgo nieko nesakęs. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, pagalbą. Jis smūgių E. K. nesudavė. Pašalinių asmenų nebuvo. Buvo sumuštas pirmą kartą, jam buvo labai baisu, skaudėjo visą kūną, jis nieko negalėjo dirbti, sumuštoms vietoms tepti pirko kažkokį nuskausminamą gelį, nuo galvos skausmo turėjo vaistų, juos vis gėrė, nes skaudėjo galvą, negalėjo paeiti. E. K., po to, kai sumušė jį, sumušė ir jo brolį E. P. (t. 1., b. l. 64-66).
Savo parodymus nukentėjusysis A. P. patvirtino ir akistatų su liudytoja A. J. ir kaltinamuoju E. K., metu. (t. 1., b. l. 75-76; 159-160).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. J. parodė, kad 2018 m. spalio 24 d., po 16 val. 00 min., jai grįžus namo po darbo, E. ir A. P. su „bambaliais“ ėjo pas D. J. gerti. Kadangi jos (A. J.) namuose vyko remonto darbai, sūnus E. K. ir jo draugai atėjo jai padėti, po to išėjo persirengti, o ji (A. J.) nuėjo į banką išsigryninti pinigų, kad galėtų vaikams atsiskaityti už darbą. Jai išeinant iš namų, A. P. spyrė į A. J. dėžę, stovėjusią laiptinėje esančioje aikštelėje, kilo konfliktas. Po to iš D. J. buto išlindo E. P.. Tuo metu A. P. jau klijavo A. J. priklausančią dėžę. E. P. išėjus į laiptinę, jis pradėjo koneveikti A. J., tuomet ji pagrasė, kad iškvies vaikų teises dėl pastovaus girtuokliavimo. Po šių jos žodžių E. P. puolė ją smaugti, todėl ji (A. J.) pastūmė E. P. ir jis nugriuvo ties minėta dėže. Po to A. P. pasileido bėgti link jos (A. J.), o E. P. šaukė, kad A. P. trenktų jai, t. y. A. J., į veidą. Tarp jų prasidėjo grumtynės. Po to išlindo D. J., kuri pasikvietė E. P. į butą. A. J. kalbėjosi kartu su D. J. laiptinėje. Joms besikalbant E. P. išleido pro duris A. P.. Po to visi išsiskirstė. Atėjus E. K. ir M. S., laiptinėje jau nieko nebuvo, ji (A. J.) jau buvo grįžusi iš banko. Jai atsiskaičius vaikams už darbą, jie visi kartu, t. y. A. J., E. K., M. S., nuėjo prie D. J. buto durų išsikviesti E. P., kadangi A. J. jau buvo spėjusi papasakoti apie įvykusį konfliktą. E. P. išėjus į laiptinę, A. J. su M. S. grįžo į butą, kur kalbėjosi su meistru telefonu dėl kamino, o E. K. ir E. P. paliko aiškintis laiptinėje. A. J. jokio konflikto negirdėjo. Jai (A. J.) dar bekalbant su meistru telefonu, atvyko E. K. ir policija. M. S. visą laiką buvo su ja (A. J.) jos namuose.
Liudytoja A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sūnus E. K. gyvena kartu su ja, bute. Kaimynystėje gyvena D. J.. 2018 m. spalio 24 d., apie 19 val. 30 min., tarp jos ir D. J. galbūt sugyventinio E. P. ir šio brolio, įvyko konfliktas. Tiems vyrams užkliuvo jos dėžė nuo muzikinio grotuvo, kuri stovėjo bendrame koridoriuje, ji pati matė, kaip E. P. brolis spyrė į tą jos dėžę. Pasibaigus konfliktui tarp jos su E. P. ir jo broliu, apie 20 val. 20 min. į namus sugrįžo E. K. su draugu M. S.. E. K. ji papasakojo, kad ją užpuolė E. P. su broliu. Ji papasakojo E. K., kad E. P. koridoriuje bandė ją smaugti, suėmęs jai ranka už kaklo, o ji gindamasi tada E. P. nuo savęs pastūmė, ir šis nukrito nuo laiptų. E. K. pasakė, kad, kai E. P. nustūmė nuo laiptų gindamasi, ją puolė šio brolis, kuris jai laužė abejas rankas. Jai teko grumtis ir su juo, o tuo metu E. P. savo broliui vis šaukė: „duok į snukį“, tačiau E. P. brolis jai nesudavė smūgių. Ji grūmėsi, kol D. J. atidarė savo buto duris ir tuomet ji E. P. brolį įstūmė pas D. J. į butą. Ji buvo blaivi, E. P. su broliu buvo visiškai girti. Tada E. K. nuėjo pasikviesti E. P., ji ėjo kartu su E. K. ir M. S., E. P. išėjus į koridorių, ji su M. S. sugrįžo pas ją į butą, o E. K. su E. P. nulipo laiptais žemyn. Kol ji su M. S. įėjo į savo butą, negirdėjo konflikto tarp sūnaus ir E. P.. Kas tarp šių įvyko, ji nematė. Grįžęs E. K. jai pasakojo, kas įvyko, bet to ji nebekomentuos. E. K. su M. S. buvo blaivūs (t. 1., b. l. 112-113).
Parodymus liudytoja A. J. patvirtino ir akistatų su nukentėjusiaisiais A. P., E. P. ir liudytoja D. J. metu (t. 1., b. l. 75-76; 102-104; 118-120).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, kad gyvena su E. P.. 2018 m. spalio 24 d. pas juos svečiuose buvo A. P., tvarkė televizorių, išgėrė alaus. A. P. eidamas laiptinės koridoriumi užkliuvo už kaimynės A. J. popierinės dėžės, ją aplamdė, kilo konfliktas, todėl A. P. nuėjo sutaisyti dėžės. A. J. sukonfliktavo ir su E. P., jį pastūmė, grasino vaikų teisėmis. E. P. grįžus į butą, o joms toliau laiptinėje kalbantis, atėjo E. K. su draugu, A. J. pasakojo, kad ji buvo iškoneveikta, tuomet E. K. pasakė, kad pagaus A. P. ir išėjo, netrukus suskambus A. J. telefonui, ji girdėjo kaip A. J. apibūdina A. P. išvaizdą. D. J. grįžusi į savo butą E. P. papasakojo, ką girdėjusi. E. P. apsirengė ir išėjo iš buto, ji girdėjo laiptinėje triukšmą, jam nurimus, išėjusi į laiptinę, pamatė susirietusį sumuštą E. P., kuriam iš nosies bėgo kraujas, buvo silpna.
Liudytoja D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. P. yra jos sugyventinis. A. J. ir E. K. D. J. pažįsta. 2018 m. spalio 24 d. į namus buvo atėjęs E. P. brolis A. P.. Jis su E. P. išgėrė po vieną skardinę alaus. Laiptinėje A. P. netyčia užkliudė koridoriaus kampe stovėjusią kartoninę dėžę. Konfliktas dėl A. P. spyrio į dėžę su A. J. dėl to ir prasidėjo. A. P. paėmė lipnios juostos ir žirkles klijuoti dėžę. Išgirdo šaukiančią A. J., su E. P. išėjo į koridorių. Tada vėl kilo tarp jos ir A. J. konfliktas. Vienu metu E. P. laikė rankoje stiklainį su nuorūkom, kai A. J. viena ranka paėmė E. P. už kaklo iš už nugaros ir stūmė jį, dėl to E. P. nugriuvo nuo laiptų į kampą prie dėžės. A. P. atsiprašė A. J. už suplėšytą dėžę. Kai A. P. suklijavo dėžę, visi trys, t. y. ji, E. P., A. P. įėjo pas ją į butą. A. J. pradėjo belstis į buto duris, norėjo aiškintis dėl tos dėžės, nuolat šaukė. A. P. išėjo namo. Ji vis šnekėjo su A. J., E. P. sugrįžo į kambarį. Bešnekant atėjo E. K. su draugu. Kai E. K. užlipo į viršų, A. J. jam pasakė, kad E. P. brolis išėjo ir kad jai grasino. Tada E. K. su draugu išbėgo iš laiptinės ir bėgo paskui A. P.. Jis pasakė, kad A. P. pagaus prie tilto, jis grasino A. P. sudaužyti. E. K. buvo agresyvus. Būnant su A. J. koridoriuje, E. K. šiai paskambino ir klausė, kaip atrodė A. P., girdėjo pokalbį ir suprato, kad E. K. su draugu pagavo A. P.. Atėjusi į namus papasakojo E. P., kad E. K. nubėgo paskui A. P.. Tada E. P. apsirengė ir išėjo į koridorių, tuo metu į koridorių sugrįžo ir E. K. su draugu. Iš triukšmo girdėjo, kad koridoriuje vyksta muštynės, suprato, kad E. K. su draugu užpuolė E. P.. Išėjo ir rado koridoriuje ant grindų susirietusį E. P.. Šiam iš nosies bėgo kraujas, buvo nubrozdinta prie dešinės akies, skundėsi galvos skausmu, kad jam silpna (t. 1., b. l. 107-109).
Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis liudytojas M. S. parodė, kad tądien, kai įvyko įvykis, jis kartu su E. K. dirbo pas E. K. mamą iki vakaro. Tuomet jie kartu su E. K. nuėjo pas M. S. į namus, ten apsiprausė, pavalgė ir grįžo pas E. K. mamą, kuri turėjo sumokėti už atliktą darbą. Telefonu E. K. su niekuo nekalbėjo arba nepamena. M. S. parodė, kad atėjus vakare pas E. K. mamą, laiptinėje sutiko jos kaimyną, pokalbis nevyko. Jis (M. S.) nuėjo pas A. J. į namus, o E. K. liko laiptinėje, kodėl lieka, nesakė. Jokio triukšmo negirdėjo. Su A. J. nieko nekalbėjo, ji kažką tvarkė kambary, o jis sėdėjo ir žaidė telefonu. E. K. mama apie jokį konfliktą nepasakojo, E. K. grįžęs iš laiptinės, irgi nieko nepasakojo. Kai pas E. K. mamą atvažiavo policija, M. S. naršė telefone. Nieko papildomai paaiškinti negali.
Liudytojas M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad galimai 2018 m. spalio 24 d., kartu su draugu E. K. bute griovė sieną, dirbo iki 20 val. 00 min. Apie 20 val. 00 min. jis (M. S.) ėjo namo, su juo kartu ėjo ir E. K., jis gyvena ten, kur kas priglaudžia, jie išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Jie abu turėjo pareiti į namus, nusiprausti, persirengti, pavalgyti ir vėl sugrįžti pas E. K. motiną. Susitiko po 20 min., namo laiptinėje. Užlipus į viršų E. K. motina atidarė buto duris, koridoriuje buvo, jam atrodo, E. K. motinos kaimynas su moterimi. Ar buvo moteris, neatsimena tiksliai. Jis su E. K. mama nuėjo į butą, o E. K. liko koridoriuje. Kodėl E. K. liko koridoriuje, M. S. nežino. E. K. pas savo motiną į butą sugrįžo gal po 10 min. Būdamas E. K. motinos bute, vienu metu išgirdo trenksmą, lyg kažkas nugriūtų, konflikto, sklindančio iš koridoriaus, nesigirdėjo. Kai sugrįžo E. K., šio paklausė, kas ten koridoriuje buvo, ir E. K. atsakė, kad nieko. Su E. K. niekur kartu išėjęs nebuvo. Gal po 15-20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo ir E. K. klausė, ar tai jie sumušė vyrą. Jis ir E. K. sakė, kad tai ne jie. Tada pasirodė kažkoks sumuštas vyras, kuris žiūrėjo į juos, ir parodęs į E. K. pasakė: „jis“. Pareigūnai to vyro paklausė, ar jis (M. S.) mušė, tai šis pasakė, kad neprisimena. M. S. nedalyvavo jokiose muštynėse ir jų nematė. Nematė, kaip buvo mušamas vyras, kuris atpažino E. K. prie tilto, pats tikrai nebuvo niekur (t. 1., b. l. 134-135).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis. 2018 m. spalio 24 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie tilto yra sumuštas žmogus. Nuvykus į nurodytą vietą, rastas akivaizdžiai sumuštas žmogus, kuris paaiškino, kad jį sumušė du jaunuoliai, kurių jis nematė, nes jam buvo smogta iš nugaros. Policijos pareigūnams pradėjus įtariamųjų paiešką, kartu su jais vyko nukentėjusysis, kaip vėliau nustatyta A. P.. Jiems bevažiuojant, A. P. paskambino brolis E. P., kuris taip pat pranešė, kad yra sumuštas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), rastas A. P. brolis, kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas. Nuvykus nurodytu adresu, rastas E. K. su draugu pas A. J.. Įvykio dalyviai paaiškino, kad įvyko konfliktas dėl suplėšytos dėžės. Peržiūrėjus filmuotą miesto vaizdo medžiagą, matė, kaip prie A. P. priėjo du jaunuoliai, vienas aukštas, kitas žemas. Tuomet jie pasuko link (duomenys neskelbtini) ir daugiau nieko nebesimatė. E. K. su M. S. atpažino pagal jų dėvėtus drabužius. E. K. dėvėjo šviesias sportines kelnes su juostomis šone. Nuvežus į policijos komisariatą E. K. ir paklausus, kam taip stipriai sumušė tą žmogų prie tilto, t. y. A. P., E. K. nepaneigė jo mušęs, o atsakė, kad mušė vienas, nes jis (A. P.) įžeidė jo mamą, stumdė ją.
Liudytojas J. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 24 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. R., iš budėtojų gavo pranešimą, kad ką tik (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas jaunuolis, kurį sumušė kitas, buvęs su žemesnio ūgio jaunuoliu. Įvykio vietoje nukentėjusysis prisistatė A. P., paaiškino, kad jį sumušę jaunuoliai pabėgo, kad jį užpuolė asmenys jam iš už nugaros ir kad jų gerai neįsidėmėjo. Vėliau šiam paskambino brolis, pasakė, kad jį taip pat sumušė ir kad jis laukia (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Atvykus į nurodytą vietą, E. P. paaiškino, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, kaimynas iš 7 buto. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) namo 7 butą jame rado du jaunuolius, vieną, jam žinomą, kaip teisės pažeidėją E. K., kitas jaunuolis prisistatė, taip pat buvo E. K. motina. Šie asmenys, paaiškino, kad tarp brolių A. ir E. P. ir E. K. motinos įvyko konfliktas dėl suplėšytos dėžės, kad broliai puolė E. K. mamą, o ją gindamas sūnus E. K. E. P. sudavė kelis kartus ranka į galvą. Prie tilto rastas sumuštas nukentėjusysis A. P. buvo stipriai sumuštas, jo abi akys buvo smarkiai sutinę, kiek jis jomis matė, sunku pasakyti. A. ir E. P. policijos pareigūnai pristatė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. E. K. su motina buvo pristatytas į policijos komisariatą. J. J. peržiūrinėjo miesto vaizdo kameras, kur filmuojama Vilniaus gatvė prie tilto. Atsimena, kad vaizdo įraše buvo matoma, kaip eina gatve vienas nukentėjusysis A. P. paskui jį atbėga du vaikinai, kaip atpažino, tai buvo E. K. ir su juo buvęs draugas, kurį rado bute pas E. K. mamą. Daugiau jokių asmenų toje vietoje nebuvo. Klausė E. K., kodėl jis primušė brolius, tai šis neneigė juos mušęs, sakė, tik tai, kad jis vienas juos mušė, o jo draugas jiems nieko nedarė, jis sakė, kad juos sumušė dėl to, kad jo mamą įžeidinėjo ar tai mušė (t. 1., b. l. 123-124).
Šiuos savo parodymus liudytojas J. J. patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju E. K. metu (t. 1., b. l. 127-128).
Teisiamojo posėdžio metu specialistė K. U. parodė, kad E. K. 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi pas gydytoją psichiatrę, tačiau stebimas yra nuo 2016 metų. Dėl suicido grėsmės 2016 m. rugsėjo mėn. buvo gydytas Naujosios Vilnios ligoninėje. E. K. nustatytas mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas. E. K. yra lankęsis pas vaikų psichitrą dėl miego sutrikimų, dirglumo, jautrumo. E. K. lankantis pas gydytoją psichiatrę K. U., jis nurodė, kad vartoja alkoholį, o taip pat įvairius narkotikus, t. y. lsd, metamfetaminą, rūko žolę. Iš atliktų tyrimų, E. K. atžvilgiu nustatyta ribinė būsena – elgesio ir emocijų sutrikimas, tačiau savo veiksmus suprasti gali, juos valdyti taip pat, ekspertizė nėra reikalinga.
Iš 2018 m. spalio 24 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad pranešėjas pranešė, jog 2018 m. spalio 24 d., apie 20 val. 05 min., jį (pranešėją) ties (duomenys neskelbtini) sankryža, Ukmergėje, sumušė E. K. su draugu (t. 1., b. l. 1).
Iš 2018 m. spalio 24 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad pranešėjas pranešė, jog jį (pranešėją) (duomenys neskelbtini) namo laiptinėjė, (duomenys neskelbtini), sumušė E. K. (t. 1., b. l. 7).
Iš 2018 m. spalio 24 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), gatvėje yra įrengtas apšvietimas, (duomenys neskelbtini) ir šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę skiria žolė. Vaizdo kamera esanti ant tilto link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Nusikalstamos veikos įrankių ir pėdsakų nerasta (t. 1., b. l. 22, 23-26).
Motyvuojamoji dalis
Iš 2018 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo medžiagos nustatyta, kad įvykio, įvykusio 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini), dalis yra fiksuota vaizdo kamerų. Po liudytojo J. J. apklausos peržiūrėjus vaizdo medžiagą, nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. vaizdo medžiaga neišlikusi (t. 1., b. l. 18-19).
Iš 2018 m. spalio 24 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros prokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra mūriniame gyvenamajame dviejų aukštų name, laiptinėje. Laiptinėje užlipus iki pirmos aikštelės yra kartoninė dėžė nuo garso kolonėlės. Dėžė apgadinta, sulamdyta. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ir nepaimta (t. 1., b. l. 27, 28-33).
Iš 2018 m. spalio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl A. P. sumušimo nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie tilto pranešėją užpuolė 2 vyrai (vienas aukštas, kitas žemo ūgio), sumušę jį, pabėgo. Nuvykus į įvykio vietą, rastas sumuštas pranešėjas A. P., kuris paaiškino, kad jį gatvėje užpuolė iš nugaros du ja nepažįstami asmenys. Kartu su pranešėju vykdant įtariamųjų paiešką, A. P. į mobilaus ryšio telefoną paskambino brolis, kuris pranešė, kad jį taip pat sumušė, nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Atvykus prie brolio E. P., pastarasis paaiškino, kad jį (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje sumušė kaimynas iš 7 buto. Kartu nuvykus į (duomenys neskelbtini) namą bei aiškinantis įvykio aplinkybes, (duomenys neskelbtini), bute rastas E. K. kartu su mama A. J. ir draugu M. S., kurie paaiškino, kad tarp brolių E. ir A. P. bei A. J. kilo konfliktas dėl laiptinėje nugriautos popierinės dėžės. A. J. norėjo juos sudrausminti, kai pastarieji puolė ją mušti. Į konfliktą įsivėlęs jos sūnus E. K. sudavė E. P. kelis smūgius ranka į galvą (t. 1., b. l. 45).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d., 20 val. 46 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 A. P. nustatytas 1,37 promilės neblaivumas (t. 1., b. l. 46).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 3867/2018(01) nustatyta, kad dėl odos nubrozdinimų dešiniame smilkinyje, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, poodinių kraujosruvų akių vokuose su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, dešinio kelio sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu, padarytų kietu buku daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, nukentėjusiajam A. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (t. 1., b. l. 63).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d., 20 val. 42 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 E. P. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (t. 1., b. l. 77).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 3868/2018(01) nustatyta, kad dėl odos nubrozdinimų pakaušyje, dešinės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, krūtinės dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, padarytų kietu buku daiktu (daiktais), odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje – prieš 7-10 parų iki apžiūros, kiti sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, nukentėjusiajam E. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą krūtinės dešinėje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu (t. 1., b. l. 94).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d., 21 val. 45 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 E. K. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (t. 1., b. l. 138).
Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. iki senatvės nustatytas A. P. netektas darbingumo lygis – 65 proc., netektas dėl ligos F71.0, atsiradusios iki 24 metų (t. 1., b. l. 67).
Teismas konstatuoja
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Dėl smurto prieš A. P.
E. K. kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo A. P., tai yra, 2018 m. spalio 24 d., apie 20 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia, nukentėjusiajam A. P. vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį, po to nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir jį pasivijęs, tyčia kumščiu sudavė į galvą ir įspyrė į dešiniąją koją, o nukentėjusiajam nugriuvus, mušdamas rankomis bei spardydamas į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau penkiolika smūgių, ir šiais smurtiniais veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas akių vokuose su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, dešinio kelio sumušimą, kas pasireiškė minkštųjų audinių patinimu.
Kaltinamasis E. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas teisiamajame posėdyje, nepripažino kaltės dėl A. P. sužalojimo.
Sprendžiant klausimą dėl to, ar šios faktinės aplinkybės yra įrodytos patikimais ir pakankamais įrodymais, pirmiausia pažymėtini liudytojų parodymai šiuo aspektu.
Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, jog 2018 m. spalio 24 d. buvo svečiuose pas brolį E. P. ir jo sugyventinę D. J. daugiabutyje (duomenys neskelbtini), padėjo tvarkytis, išgėrė alaus. Pavakary nešė išmesti sugedusį televizorių, netyčia užkliudė laiptinėje stovėjusią kaimynės A. J. popierinę dėžę ir ją aplamdė. Tai pamačiusi kaimynė supyko, garsiai šaukė, todėl jis paėmęs lipnią juostą ir žirkles, dėžę sutaisė. Tuo metu A. J. laiptinėje konfliktavo toliau su jo broliu E. P. ir D. J.. Vakare einant namo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos pasivijo du jaunuoliai, aukštesnysis klausė, kur jis eina, girdėjo kaip kalbėdamas telefonu klausia „ar baltapūkis“, tuomet jiems priėjus (duomenys neskelbtini) sankryžą, tas jaunuolis pasakė „ką tu čia“ ir jam trenkė į galvą, spyrė į koją, nugriuvusį spardė į įvairias kūno vietas ne mažiau penkiolika kartų. Vėliau jam paskambino brolis E. P., kuriam pasakė, kad yra sumuštas.
Nukentėjusiojo parodymai apie kilusį konfliktą dėl popierinės dėžės sutampa su liudytojų E. P., D. J., A. J. parodymais, taip pat byloje esančiu įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele (t. 1., b. l. 27-33). Liudytoja D. J. parodė, kad išėjus A. P. namo, su A. J. laiptinėje toliau konfliktavo dėl jų gyvenimo būdo, A. J. grasino iškviesti vaikų teisių tarnybos atstovus. Tuo metu pas A. J. atėjo jos sūnus E. K. su draugu, A. J. papasakojo jiems apie konfliktą, kad A. P. jai grasino, pasakė, kad jis išėjo namo, pasakė, kur link, tada E. K. pasakęs, kad jį pagaus, išbėgo su draugu. Neužilgo A. J. atsiliepus telefonu, ji sakė kažką panašaus į „baltapūkis“, ir D. J. parodė supratusi, kad kalbama apie A. P.. Liudytojas J. J., Ukmergės policijos komisariato vyr. patrulis parodė, kad gavus iš budėtojų pranešimą apie sumuštą žmogų ir nuvykus nurodytu adresu, rado A. P.. A. P. nurodė, kad jį sumušęs žmogus buvo aukštas, vilkintis šviesiomis sportinėmis kelnėmis su juostomis šonuose. Jam telefonu paskambino brolis E. P. ir pasakė, kad yra sumuštas kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu rado A. J., jos sūnų E. K. ir jo draugą M. S.. Minėti asmenys paaiškino, kad įvyko konfliktas dėl suplėšytos dėžės, kad E. K. gynė mamą. A. P. neužtikrintai, bet atpažino jį sumušusį E. K.. Nuvežus į policijos komisariatą E. K. ir jo paklausus, kodėl taip stipriai sumušė žmogų prie tilto (A. P.), (duomenys neskelbtini) sankryžoje, šis atsakė, jog už tai, kad įžeidinėjo ir stumdė mamą. Peržiūrėjus miesto kamerų vaizdo įrašus (duomenys neskelbtini) prie tilto, pastebėjo, kad einantį gatve A. P. pasiveja du jaunuoliai, vienas jų – aukštesnis, E. K., kurį atpažino iš sudėjimo ir tą dieną vilkėtų rūbų. Iš filmuotos medžiagos matėsi, kad jie pasuka (duomenys neskelbtini), kur kamera nebefilmuoja. Miesto kamerų įrašai neišliko, kas patvirtinta tarnybiniu pranešimu, esančiu byloje (t. 1., b. l. 20-21). A. P. padaryti sužalojimai, įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti byloje esančia specialisto išvada (t. 1., b. l. 63).
Nors kaltinamasis E. K. neigia savo kaltę, parodydamas, kad visą dieną (2018 m. spalio 24 d.) dirbo pas A. J. su draugu M. S., griovė pečių, popietėje palydėjo M. S. į namus persirengti, grįžo pas A. J. vakare, nes mama žadėjo sumokėti už darbą, iki policijos atvykimo niekur iš namo nebuvo išėjęs, A. P. tą dieną nebuvo sutikęs, teismas laiko gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Liudytojų A. J. bei M. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pagalbą E. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pastebi tarp jų esančius prieštaravimus. M. S. parodė, kad atėjęs su E. K. pas jo mamą A. J. po pietų sutiko E. P. laiptinėje, jis (M. S.) nuėjo į A. J. butą, o E. K. liko laiptinėje su E. P., niekas nieko nekalbėjo. Bute matė, kad A. J. kambary tvarkosi, su ja nekalbėjo. Iš laiptinės grįžęs E. K. nieko nepasakojo, jokio pokalbio apie konfliktą nebuvo, niekas niekur nebuvo išėjęs iš namo iki atvyko policija. Tuo tarpu kaltinamasis E. K. parodė, kad su M. S. atvykus į (duomenys neskelbtini) namą, laiptinėje nesutiko jokio žmogaus. M. S. nuėjo pas jo mamą į butą, o jis nuėjo į D. J. butą ir pakvietė E. P. į laiptinę, sudavė jam. Grįžęs rado M. S. su A. J. kalbančius. A. J. pasakojo apie konfliktą su broliais P. Liudytoja A. J. parodė, kad atėję popietėje atsiimti pinigų už darbą E. K. ir M. S. iš namo nebuvo išėję. Kai ji atsiskaitė, papasakojo jiems apie konfliktą su P., jie visi trys, A. J., E. K. ir M. S. išėjo į laiptinę, beldė į D. J. duris, o kai duris atidarė ir į laiptinę išėjo E. P., ji ir M. S. grįžo pas ją į butą, o E. K. liko pakalbėti, jokio trenksmo ji negirdėjo. E. K. grįžo ir iškart atvažiavo policija.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti E. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. P. atžvilgiu.
Dėl smurto prieš E. P.
E. K. kaltinamas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo E. P., tai yra, 2018 m. spalio 24 d., apie 20 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia spyrė nukentėjusiajam E. P. į galvą, šiam nukritus nuo laiptų, mušdamas rankomis ir spardydamas į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau dešimties smūgių ir šiais smurtiniais veiksmais, padarydamas odos nubrozdinimą pakaušyje, dešinės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke.
Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu kaltinamasis E. K. pripažino kaltę dėl smurto prieš E. P., bet neigė sudavęs tiek smūgių, kiek inkriminuota.
Pastebėtina, kad kaltinamasis E. K. keitė savo parodymus, o esančius prieštaravimus tarp jų teismas vertina, kaip bandymą švelninti savo padėtį dėl gresiančios teisinės atsakomybės. E. K. teisme parodė sudavęs iki penkių kartų į galvą lipančiam laiptais žemyn E. P., nuo ko jis nebuvo nugriuvęs, nugriuvusio nespardė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. K. teigė sudavęs porą kartų delnu į žandikaulį E. P., dėl ko šis užsidengė veidą ir atsitūpė. Tuo tarpu nukentėjusysis E. P. nuosekliai parodė, kad praėjus apie 20 minučių nuo brolio A. P. išėjimo namo, išgirdo smūgius į D. J., pas kurią gyvena, buto duris. Jas atidarius laiptinėje sutiko E. K.. Buvo pasiruošęs eiti ieškoti brolio A. P., bet leisdamasis laiptais pajuto stiprų smūgį į galvą, nukrito nuo laiptų, po ko E. K. sudavė ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas kojomis ir rankomis. Muštynių metu buvo išėjęs ir E. K. draugas, tačiau į konfliktą nesivėlė. E. P. parodymus patvirtina ir D. J. parodymai, kad išėjus į laiptinę E. P. ji girdėjo koridoriuje trenksmą, jam aprimus išėjo į laiptinę ir pamatė gulintį sumuštą E. P., jam iš nosies bėgo kraujas. Nors liudytojai A. J. ir M. S. teismo posėdžio metu neigė girdėję triukšmą, E. K. būnant koridoriuje su E. P., pastebėtina, kad M. S. keitė parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, jog vieną kartą girdėjo trenksmą, lyg kažkas griūtų. E. P. padaryti sužalojimai, vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti byloje esančia specialisto išvada (t. 1., b. l. 94).
Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinime nurodyta aplinkybė „tyčia spyrė nukentėjusiajam E. P. į galvą“ tikslintina, nurodant „tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam E. P. į galvą“, remiantis paties nukentėjusiojo E. P. parodymais ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo posėdžio metu, jog lipant laiptais žemyn pajuto stiprų smūgį į galvą, bet nematė, kuo buvo suduota, ranka ar koja.
Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 256 straipsnis).
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad E. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą bei rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis E. K. nusikalstamas veikas padarė dar būdamas nepilnametis, todėl skirdamas bausmę teismas vadovaujasi ne tik bendrais bausmių skyrimo pagrindais, bet ir BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Pagal BK 91 straipsnį, teismas, skirdamas nepilnamečiui bausmę, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Vertinant tai, jog E. K. iki nusikalstamos veikos padarymo teistas tris kartus (t. 1., b. l. 165-192), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1., b. l. 193-199), gydomas Ukmergės psichikos sveikatos centre dėl elgesio ir emocijų sutrikimo medikamentais, įrašytas į gydytojo psichiatro (narkologo) įskaitą, tačiau dirba (t. 1., b. l. 58), antivisuomeninių nuostatų nestebima, yra jaunas žmogus, teismo vertinimu, už padarytas nusikalstamas veikas jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, kas atitiks asmens amžių ir socialinę brandą, padės pakeisti gyvenimo būdą (BK 80 straipsnis), kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, taip pat užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės visiškai sudėtinos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant visas paskirtas švelnesnes bausmes.
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pagal kurią išplečiamas bausmės individualizavimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-58-697/2019), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 75 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kaltinamajam E. K. kartu su bausme skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per 1 mėnesį įsidarbinti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus.
Prokuroras prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elegesį keičiančiose programose. Kaltinamajam E. K. 2018 m. vasario 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu buvo tokia priemonė, todėl nepraėjus metams po programos baigimo kartoti jos kursą, teismo vertinimu, netikslinga, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo nuosprendžiu neskirtinas.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 15,26 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog A. P. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 15,26 eurų (t. 1., b. l. 37-39).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo E. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 15,26 eurų turtinė žala.
Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 52 eurų turtinei žalai ir 200 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b. l. 68).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad pirko vaistus už 12 eurų, bet nežinojo, kad reikia saugoti kvitus, o 40 eurų mokėjo pažįstamiems, kad du kartus nuvežtų į Vilnių dėl ekspertizės. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl savo ligos pobūdžio (t. 1., b. l. 67) A. P. nėra pajėgus perskaityti ir pilnai suvokti dokumentų turinį, tačiau dėl to neturi būti ribojama jo teisė ginti savo interesus. Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, iš byloje esančios Ukmergės ligoninės pažymos matyti, kad nukentėjusiajam buvo paskirti vaistai (t. 1., b. l. 51). Iš byloje esančios užduoties atlikti objektų tyrimą (t. 1., b. l. 60-61), taip pat iš specialisto išvados (t. 1., b. l. 63) matyti, kad A. P. vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, teismui nekyla abejonių, kad jo prašoma išlaidų suma yra pagrįsta, nors nukentėjusysis ir neturi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiojo A. P. naudai priteistina 52 eurų turtinė žala.
Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad patyrė išgąstį, fizinį skausmą, kitus nepatogumus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, dešinio kelio sumušimas, kas pasireiškė minkštųjų audinių patinimu. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad smurtinių nusikaltimų baudžiamosiose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 289,62 eurų (1000 LT) iki 1448 eurų (5000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-5/2014, 2K-92/2014, 2K-453/2014, 2K-408-507/2015). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką, teismui nekyla abejonių, kad dėl E. K. nusikalstamos veikos A. P. patyrė stresą, fizinį skausmą, nepatogumus dėl medicininės apžiūros ir gydymosi, todėl atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas pilnai, iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiojo A. P. naudai priteistina 200 eurų neturtinė žala.
Nukentėjusysis E. P. pareiškė 200 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b. l. 95). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė skausmą ir pažeminimą prieš savo šeimos narį. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina pilnai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: odos nubrozdinimas pakaušyje, dešinės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, spręstina, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas pilnai, iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiojo E. P. naudai priteistina 200 eurų neturtinė žala.
Kardomoji priemonė byloje skirta nebuvo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl A. P. sumušimo), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl E. P. sumušimo), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu, kai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, E. K. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 75 straipsnio 1 dalies 10 punktu, E. K. skirti įpareigojimus:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per 1 mėnesį įsidarbinti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus.
Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 15,26 (penkiolika eurų, dvidešimt šešis euro centus) eurų turtinės žalos.
A. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. K. A. P. naudai 52 (penkiasdešimt du) eurus turtinei žalai ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
E. P. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. K. E. P. naudai 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.