- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-492-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51228-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. P. sumušimo) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
- pagal 140 straipsnio 1 dalį (dėl E. P. sumušimo) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir E. K. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 75 straipsnio 1 dalies 10 punktu, E. K. skirti įpareigojimai:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) tęsti darbą, o darbo praradimo atveju per 1 mėnesį įsidarbinti kitoje darbovietėje arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 15,26 Eur (penkiolika eurų, dvidešimt šešis euro centus) turtinės žalos.
A. P. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš E. K. A. P. naudai priteista 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) turtinei žalai ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
E. P. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš E. K. E. P. naudai priteista 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. E. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 24 d., apie 20 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia, nukentėjusiajam A. P. vieną kartą kumščiu sudavė į kairiąją akį, po to nukentėjusiajam pradėjus bėgti ir jį pasivijęs, tyčia kumščiu sudavė į galvą ir įspyrė į dešiniąją koją, o nukentėjusiajam nugriuvus, mušdamas rankomis bei spardydamas į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau penkiolika smūgių, ir šiais smurtiniais veiksmais padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, nosies nugarėlėje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas akių vokuose su odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke ir kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, dešinio kelio sumušimą, kas pasireiškė minkštųjų audinių patinimu, t. y. nukentėjusiajam A. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Jis gi, nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 24 d., apie 20 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam E. P. į galvą, šiam nukritus nuo laiptų, mušdamas rankomis ir spardydamas į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau dešimties smūgių ir šiais smurtiniais veiksmais, padarydamas odos nubrozdinimą pakaušyje, dešinės akies apatiniame voke, kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, t. y. nukentėjusiajam E. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, darė išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka kaltinamojo E. K. kaltės pagrindimui tiek dėl smurto prieš A. P., tiek dėl smurto prieš E. P.. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo E. K. kaltės neigimą A. P. epizode ir parodydamus, kad visą dieną (2018 m. spalio 24 d.) jis dirbo pas A. J. su draugu M. S., griovė pečių, popietėje palydėjo M. S. į namus persirengti, grįžo pas A. J. vakare, nes mama žadėjo sumokėti už darbą, iki policijos atvykimo niekur iš namo nebuvo išėjęs, A. P. tą dieną nebuvo sutikęs, teismas vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais E. P. epizode, teismas darė išvadą, kad E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltinime nurodytą aplinkybę „tyčia spyrė nukentėjusiajam E. P. į galvą“ tikslino, nurodant „tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam E. P. į galvą“, remiantis paties nukentėjusiojo E. P. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu, jog lipant laiptais žemyn pajuto stiprų smūgį į galvą, bet nematė, kuo buvo suduota, ranka, ar koja.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį dalyje dėl jo nubaudimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (epizode dėl smurto prieš nukentėjusįjį A. P.) ir jį (E. K.) išteisinti pagal pareikštą kaltinimą, šioje dalyje bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis E. K. epizode dėl A. P. sumušimo kaltu neprisipažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, jis davė parodymus, stengėsi padėti teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje. Nuo pirmos apklausos ir teisme davė išsamius parodymus paneigiančius jo dalyvavimą jam inkriminuotame epizode dėl A. P. sumušimo. Nurodo, jog apelianto E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teisme yra pilnai nuoseklūs ir teisingi.
2.2. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (epizode dėl A. P. sumušimo) pilnai ir visapusiškai neįvertinęs visų bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismas pripažindamas apeliantą kaltu rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais. Kiti įrodymai, kuriais teismas grindė apelianto kaltę yra šalutiniai, prielaidos, išvestiniai iš nukentėjusiųjų parodymų, keliantys pagrįstas abejones. Pirmos instancijos teismas nepilnai vertino tai, kad nukentėjusysis tą vakarą buvo neblaivus. A. P. buvo nustatytas 1,37 promilės neblaivumas. Jo broliui E. P. nustatytas 2,42 promilės girtumas. Todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Apeliantas E. K. buvo blaivus.
2.3. Nuteistojo vertinimu byloje nėra surinkta tvirtų papildomų duomenų, liudytojų parodymų, kad apeliantas E. K. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (epizode dėl A. P. sumušimo). Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas nukentėjusiojo A. P. ir jo brolio E. P. parodymus turėjo vertinti kritiškai, įvertinti jų gana ženklų girtumą ir priimdamas nuosprendį remtis tik teisminio tyrimo metu ištirtais ir patikrintais įrodymais.
3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė ginamojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliantas skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių epizode dėl smurto prieš nukentėjusįjį E. P.. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas epizode dėl smurto prieš nukentėjusįjį A. P. ir tvirtinama, kad teismas išvadas šiame epizode padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, jo kaltę grindė šalutiniais, išvestiniais įrodymais bei prielaidomis iš nukentėjusiųjų parodymų, kurie kelia apeliantui pagrįstas abejones, taip padarius išvadas neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo E. K. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t.y. dėl smurto prieš nukentėjusįjį A. P.. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniame skunde.
7. Apelianto argumentai, jog teismo išvados jam kelia abejones, nes neva žemesnės instancijos teismas jo kaltę grindė šalutiniais, išvestiniais įrodymais bei prielaidomis, vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016).
8. Byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiajam A. P. padarytų sužalojimų pobūdžio ir masto, kurie specialisto išvadoje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 63). Apeliantas taip pat neginčija byloje nustatytų aplinkybių, kad nukentėjusysis buvo sužalotas nuosprendyje nurodytu metu ir vietoje; jog tarp nukentėjusiųjų E. P., A. P. ir liudytojos A. J. kilo konfliktas dėl popierinės dėžės. Šioje dalyje nukentėjusiojo A. P. parodymai sutampa su nukentėjusiojo E. P., liudytojų D. J., A. J. parodymais, taip pat byloje esančiu įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele (T. 1., b. l. 27-33).
9. Tačiau kaltinamasis (nuteistasis) E. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas teisiamajame posėdyje kaltės dėl A. P. sužalojimo nepripažino, tvirtindamas, jog jis A. P. nemušė, kodėl jį kaltina sumušimu šis nežino. Nurodė, kad visą dieną (t.y. 2018 m. spalio 24 d.) jis (E. K.) dirbo pas A. J. (nuteistojo mamą) su draugu M. S., popietėje palydėjo M. S. į namus persirengti, grįžo pas A. J. vakare, nes mama žadėjo sumokėti už darbą, o iki policijos atvykimo jis (E. K.) niekur iš namo nebuvo išėjęs, A. P. tą dieną nebuvo sutikęs. Tokią nuteistojo poziciją palaikė ir apelianto pusės liudytojai: A. J. bei M. S.. Pirmosios instancijos teismas tokius kaltinamojo (nuteistojo) E. K. ir liudytojų parodymus pagrįstai vertino kaip pasirinką gynybinę versiją bei siekį padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šių proceso dalyvių parodymai, detaliai aptarti skundžiamame nuosprendyje (kurių apeliacinės instancijos teismas visų iš naujo nebekartoja), yra prieštaringi ir nesutampantys tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiojo A. P., liudytojų E. P., D. J., J. J. (policijos pareigūno) parodymais, tiek ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
10. Nukentėjusysis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (T.1, b.l. 49-50, 64-66), tiek teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, jog 2018 m. spalio 24 d. jam einant namo iš brolio E. P. ir jo sugyventinės D. J., po kilusio konflikto dėl netyčia suplėšytos kaimynės A. J. dėžės, prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos jį (A. P.) pasivijo du jaunuoliai, E. K. klausė, kur jis eina, girdėjo kaip kalbėdamas telefonu E. K. klausia „ar baltapūkis“, tuomet jiems priėjus (duomenys neskelbtini) sankryžą, E. K. jam (A. P.) trenkė į galvą, spyrė į koją, nugriuvusį spardė į įvairias kūno vietas ne mažiau penkiolikos kartų. Po to A. P. paskambino į policiją ir išsikvietė pagalbą. Apklausiamas teisme nukentėjusysis A. P. kategoriškai tvirtino, jog jį sumušė tik E. K., o atvykus su policija į kaimynės A. J. butą, jis atpažino E. K. iš sportinių šviesių kelnių. Tai, jog jis buvo sumuštas nuteistojo E. K., nukentėjusysis nurodė ir 2018 m. spalio 24 d. protokole-pareiškime (t. 1., b. l. 1). Savo parodymus nukentėjusysis A. P. patvirtino ir akistatų su liudytoja A. J. ir kaltinamuoju E. K. metu. (t. 1., b. l. 75-76; 159-160). Aptarti nukentėjusiojo A. P. parodymai duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, buvo vertinti gretinant su kitais byloje surinktais įrodymais.
11. Liudytoja D. J. tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai tvirtino, kad išėjus A. P. namo, jai (D. J.) toliau laiptinėje konfliktuojant su A. J. matė, jog pas A. J. atėjo sūnus E. K. su draugu, A. J. papasakojo jiems apie konfliktą, teigdama, kad A. P. jai grasino, pasakė, kad A. P. išėjo namo, nurodė kur link, tuomet E. K. pasakęs, kad jį pagaus, išbėgo su draugu. Neužilgo A. J. atsiliepus telefonu, ji sakė kažką panašaus į „baltapūkis“, dėl ko D. J. suprato, jog kalbama apie A. P.. Policijos pareigūnas J. J. tarnybiniame pranešime, kurio duomenis patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodė, kad gavus iš budėtojų pranešimą apie sumuštą žmogų ir nuvykus nurodytu adresu, A. P. nurodė, kad jį sumušęs žmogus buvo aukštas, vilkintis šviesiomis sportinėmis kelnėmis su juostomis šonuose. Jam telefonu paskambino brolis E. P. ir pasakė, kad yra sumuštas kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu rado A. J., jos sūnų E. K. ir jo draugą M. S.. Minėti asmenys paaiškino, kad įvyko konfliktas dėl suplėšytos dėžės, kad E. K. gynė mamą. Nukentėjusysis A. P. atpažino jį sumušusį E. K.. E. K. nuvežus į policijos komisariatą ir paklausus, kodėl taip stipriai sumušė žmogų (t.y. A. P.) prie tilto, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, šis atsakė už tai, kad įžeidinėjo ir stumdė mamą. Taip pat liudytojas J. J. nurodė, jog aiškinantis įvykio aplinkybes ir peržiūrėjus miesto kamerų vaizdo įrašus (duomenys neskelbtini) prie tilto, jis pastebėjo, kad einantį gatve A. P. pasiveja du jaunuoliai, vienas jų – aukštesnis, E. K., kurį policijos pareigūnas atpažino iš sudėjimo ir tą dieną vilkėtų rūbų. Iš filmuotos medžiagos matėsi, kad jie pasuka (duomenys neskelbtini) g., kur kamera nebefilmuoja. Miesto kamerų įrašai neišliko, kas patvirtinta tarnybiniu pranešimu, esančiu byloje (t. 1., b. l. 20-21). Nors liudytoja D. J. bei policijos pareigūnas J. J. betarpiškai nematė E. K. veiksmų nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu bei apie juos žino tik iš jo žodžių, tai nėra pagrindas šių proceso dalyvių parodymus vertinti kaip neturinčius įrodomosios reikšmės. Šie liudytojai informaciją iš A. P. išgirdo iš karto po nagrinėjamo įvykio, policijos pareigūnas matė nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kurie vėliau kaip nežymus sveikatos sutrikdymas buvo konstatuoti Specialisto išvada Nr. G3867/2018(01). Be to, policijos pareigūnas J. J. peržiūrėjęs miesto vaizdo įrašą ir netrukus po įvykio atvykęs kartu su nukentėjusiuoju A. P. į A. J. butą, abu atpažino nuteistąjį E. K. iš sudėjimo ir tą dieną vilkėtų rūbų.
12. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad: įvykio vietoje pašalinių asmenų nebuvo, o buvo tik nukentėjusysis, nuteistasis ir liudytojas M. S.; policijos pareigūnui peržiūrėjus tuo metu esančią miesto vaizdo medžiagą, kurioje šis matė kaip prie A. P. priėjo du jaunuoliai (t.y. E. K. ir M. S.), kuriuos pareigūnas J. J. atpažino pagal jų dėvėtus drabužius netrukus po panaudoto smurto prieš A. P.; nukentėjusiajam teigiant, kad E. K. draugas (t.y. M. S., kurio jis nepažįsta) jo nemušė, nekyla jokių abejonių, kad niekas kitas, išskyrus nuteistąjį E. K., negalėjo sužaloti nukentėjusiojo A. P.. Todėl kolegijos vertinimu, liudytojų D. J. ir policijos pareigūno J. J. parodymai (aptarti šios nutarties 11 punkte) pagrįstai laikyti reikšmingais, patvirtinančiais nukentėjusiojo A. P. parodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei vertina apeliantas, tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.
13. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, nes nukentėjusysis A. P. įvykio naktį buvo neblaivus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens girtumas nesudaro pagrindo visiškai atmesti jo parodymus ir jais nesivadovauti. Tokio asmens parodymų patikimumas įvertinamas juos lyginant su kitais įrodymais, dėl ko daromos išvados, ar pakanka duomenų pripažinti bylos aplinkybes įrodytomis. Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (alkoholio kiekio matuoklio kvito rodmenenimis A. P. nustatytas 1,37 promilės neblaivumas, t. 1., b. l. 46), tačiau kaip liudija byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai, esmines įvykio aplinkybes nukentėjusysis įsiminė ir suprato tinkamai, jas aiškiai nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui, ką patvirtina ir teisme apklausto liudytojo J. J. parodymai. Tai leidžia teigti, kad nukentėjusiojo A. P. parodymai yra nuoseklūs, patikimi ir jais buvo galima remtis konstatuojant, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent nuteistasis. Duomenų, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra, tokių faktinių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas, juolab, jog iki įvykio jiedu nebuvo pažįstami, bylos duomenimis nenustatyta, kad iki įvykio abu turėjo tarpusavio konfliktų.
14. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. K. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika dėl smurto prieš A. P. kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.