Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. e2A-1553-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e2A-1553-343/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
Ieškovas
„If P&C Insurance AS“, Lietuvoje
Trečiasis asmuo
Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1553-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02786-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančios veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, tretieji asmenys Seesam Insurance AS Lietuvos Respublikoje veikianti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą ir Kauno rajono savivaldybė, dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdanti veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 966,01 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės 58,44 Eur kompensacines palūkanas; 3) priteisti iš atsakovės 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr.(duomenys neskelbtini), transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusį netvarkingą lietaus šulinį. Įvykio metu minėta transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta transporto priemonių draudimu Kasko. Teigia, kad minėtos transporto priemonės remonto kaina buvo apskaičiuota pagal remonto sąmatą ir sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią remonto kaina sudarė 1052,01 Eur. Ieškovė draudėjui išmokėjo 966,01 Eur draudimo išmoką. Atsakovė buvo raginama sumokėti žalą. Turtinė žala neatlyginta, todėl priteistina.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš 2018 m. vasario 5 d. Kauno apskrities VPK rašto matyti, kad tyrimas policijos įstaigoje neatliekamas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie įvykio vietą: eismo įvykio schemos, fotonuotraukų, todėl iš ieškinio ir ieškinio priedų neįmanoma identifikuoti įvykio vietos. Teigia, jog UAB „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos registre įrašų dėl įvykio (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo apgadintas automobilis, nėra.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) nurodo, kad atsakovė daro prielaidą, jog eismo įvykis kilo dėl vykdomų pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbų, todėl atsakomybę prisiimti ir atsakovės procesinę padėtį byloje turėtų užimti Savivaldybė. Savivaldybė su šiuo teiginiu nesutinka, nes ji, siekdama įrengti vandentiekio įvadą ir rekonstruoti apskaitos mazgą, pati negali prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tai gali padaryti tik atsakovė vykdydama atitinkamus statybos darbus. Minėtą aplinkybę patvirtina 2016 m. lapkričio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 21d. Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimo sąlygos, kuriose nurodyta, jog: „[prisijungimus prie vandentiekio ir nuotekų tinklų vykdo UAB „Kauno vandenys“]. Be to, eismo įvykio metu pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai buvo užbaigti. Aplinkybę, jog eismo įvykio metu atsakovė buvo ir yra (duomenys neskelbtini) esančių šulinių valdytoja patvirtina išrašas iš Kauno GIS bei 1998 12 14 Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės sudaryta sutartis dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 966,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, 58,44 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1024,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 567,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad atsakovė sutiko su trečiojo asmens nurodyta pozicija, kad lietaus šulinys ginčo vietoje buvo pastatytas atsakovės iniciatyva, be to, 2017 m. gegužės 8 d. statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad pastato atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai (įskaitant vandentiekio įvado įrengimą ir apskaitos mazgo rekonstravimą) buvo užbaigti 7 mėnesiais anksčiau nei įvyko eismo įvykis, todėl sprendė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija neturi būti laikoma atsakinga už įvykusį eismo įvykį.

7. Teismas pripažino, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys dėl 966,01 Eur turtinės žalos yra pagrįsti.

8. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismas turi pareigą įrodymus vertinti ne pagal griežtąją priežastinio ryšio taisyklę, o remiantis tikėtinumo taisykle, teismas pripažino, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad eismo įvykis atsitiko dėl įvykio vietoje buvusio netvarkingo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno šulinio, nes byloje neliko ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), yra tik vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai, o taip pat atsakovės valdomas šulinys. Sprendė, kad kitos atsakovės nurodomos eismo įvykio priežastys yra kur kas mažiau tikėtinos.

9. Konstatavo, kad atsakovė, įsipareigojusi eksploatuoti ir remontuoti vandentiekio ir kanalizacijos įrengimus/įrenginius, turi prisiimti atsakomybę už dėl šių įrenginių trūkumų padarytą žalą, todėl ieškinio reikalavimą dėl 966,01 Eur turtinės žalos priteisimo tenkino.

10. Teismas, pripažinęs, kad ieškinio reikalavimas dėl 966,01 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, tenkino ir išvestinius ieškinio reikalavimus dėl 58,44 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

11.1. Transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: nenubraižė eismo įvykio schemos, neaprašė eismo įvykio aplinkybių, nenurodė eismo įvykio liudininkų ir nepranešė apie eismo įvykį policijai.

11.2. Teismas negalėjo vadovautis transporto priemonės vairuotojo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais ir prielaida, kad eismo įvykis įvyko apytikriai toje vietoje, kur eina vandentiekio linija ir yra įrengtas atsakovės valdomas vandentiekio ir buitinių nuotekų šulinys. Ieškinys turėjo būti atmestas kaip neįrodytas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020m. birželio 29 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas tinkamai įvertino įrodymus, kuriuos šalys pateikė, o atsakovei nepalankus įrodymų vertinimas nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

12.2. Duomenų, kad vairuotojas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio kilimo, nėra, kas reiškia, jog policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose neįžvelgė Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

12.3. Eismo įvykio schemos nebuvimas savaime nepaneigia eismo įvykio buvimo (tokia išvada padaryta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1071-254/2020). Be to, byloje buvo išreikalauta medžiaga iš Kauno AVPK, kurioje fiksuota, kad policijos pareigūnai nuvyko į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės įrodo, kad policijos pareigūnai aiškinosi situaciją, dėl kurios buvo iškviesti. Teigia, jog, pristačius transporto priemonę apžiūrai, ieškovė fiksavo automobiliui padarytus apgadinimus, kurie eismo įvykio vietoje tamsiu paros metu, neturint techninių galimybių, galėjo būti ir nepastebėti. Ieškovė įvertino, kad fiksuojami pažeidimai yra būdingi eismo įvykiams, kai transporto priemonė įvažiuoja į duobę. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad šie apgadinimai yra nebūdingi tokio pobūdžio eismo įvykiui. Be to, buvo pateikta nuotrauka, kurioje fiksuota duobė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Iš į bylą pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. vasario 5 d. rašto „Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 23 d., (duomenys neskelbtini) ties namu (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir sugadino automobilio ratą. Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įvykio metu minėta transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta transporto priemonių draudimu Kasko. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kainą apskaičiavo pagal remonto sąmatą ir sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė apskaičiavo, kad transporto priemonės remonto kaina sudaro 1 052,01 Eur ir išmokėjo draudėjui 966,01 Eur draudimo išmoką.

17. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

18. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoje draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

19. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

20. Nagrinėjamu atveju, ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką dėl įvykusio eismo įvykio (važiuojamojoje kelio dalyje buvusio netvarkingo lietaus šulinio, kuris pasak ieškovės, priklauso atsakovei), reikalauja ją priteisti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės (apeliantės), kuri privalėjo prižiūrėti ir taisyti kelio važiuojamoje dalyje esantį šulinio dangtį.

21. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis transporto priemonės vairuotojo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais ir prielaida, kad eismo įvykis įvyko apytikriai toje vietoje, kur eina vandentiekio linija ir yra įrengtas atsakovės valdomas vandentiekio ir buitinių nuotekų šulinys. Taip pat transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. nenubraižė eismo įvykio schemos, neaprašė eismo įvykio aplinkybių, nenurodė eismo įvykio liudininkų ir nepranešė apie eismo įvykį policijai. Pasak apeliantės, ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

22. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą faktiniai duomenys nustatomi, inter alia (be kita ko), šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. T. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-403/2020).

23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu, vadovavosi į bylą pateiktu 2018 m. vasario 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus raštu „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodoma, kad policijos registre buvo gautas pranešimas, jog vairuotojas, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir sugadino automobilio ratą, taip pat 2020 m. sausio 28 d. išrašu iš Kauno GIS, iš kurio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), yra tik vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai, taip pat vadovavosi trečiojo asmens, Kauno miesto savivaldybės administracijos, 2018 m. sausio 23 d. atsakymu ieškovei, kuriame nurodoma, kad yra netenkinamas jos prašymas dėl žalos atlyginimo, kadangi iš pateiktos medžiagos matyti, jog eismo įvykis atsitiko dėl netvarkingo lietaus šulinio, priklausančio UAB „Kauno vandenys“ (atsakovei). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad eismo įvykis atsitiko dėl įvykio vietoje buvusio netvarkingo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyno šulinio, nes byloje neliko ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), yra tik vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai, o taip pat atsakovės valdomas šulinys. Pažymėtina, kad faktą apie lietaus šulinio egzistavimą toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, patvirtina ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikta nuotrauka. Taigi šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad apie eismo įvykį, kurio metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) ties namu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią kliūtį, ieškovės teigimu – netvarkingą lietaus šulinį, patvirtina tik transporto priemonės vairuotojas.

24. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. nenubraižė eismo įvykio schemos, neaprašė eismo įvykio aplinkybių, nenurodė eismo įvykio liudininkų ir nepranešė apie eismo įvykį policijai. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, iš į bylą pateikto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2019 m. balandžio 24 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ bei kartu su juo pridėtos policijos registruojamų įvykių registro (duomenys neskelbtini) išrašo kopijos, nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę į eismo įvykio vietą, kas reiškia, jog domėjosi ir aiškinosi įvykio aplinkybes, o tai, kad nebuvo nubraižyta eismo įvykio schema, savaime nepaneigia fakto apie eismo įvykio egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu transporto priemonės vairuotojas, kaip teigia apeliantas, būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai policijos pareigūnai jam būtų surašę protokolą ir patraukę administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vairuotojas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad policijos pareigūnai nenustatė kokių nors vairuotojo Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DP20-102 bei banko išrašą, iš kurių nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 484 Eur išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1381 = 1795,3 Eur), todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) ieškovei „If P&C Insurance AS” (Estijos Respublikos registro kodas 10100168), Lietuvoje vykdanti veiklą per „If P&C Insurance AS” filialą (juridinio asmens kodas 302279548) 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė