- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-1071-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10526-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-337-454/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 214,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. vasario 20 d. automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti dešinės pusės priekinę padangą, dešinės pusės galinę padangą, variklio apsaugą, dešinės pusės dugno apsaugą, dešinės pusės galinį amortizatorių, dešinės pusės priekinį posparnį, reikalinga remontuoti dešinės pusės priekinį ratlankį, dešinės pusės galinį ratlankį, reikalingas ratų suvedimas. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2017 m. vasario 7 d. redakcija, galioja nuo 2017 m. kovo 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad eismo įvykio metu padaryta žala 344,25 Eur ir ją kompensavo išmokėdama 214,25 Eur draudimo išmoką (344,25 Eur nuostolio suma – 130,00 Eur besąlyginė išskaita). Automobilio remonto kaina buvo apskaičiuota pagal remonto sąmatą, įvertinus padangų įsigijimo kaštus bei draudėjos pateiktus dokumentus. Atsakovė yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja, todėl turi atlyginti atsiradusią žalą (CK 6.266, 6.271, 6.1015 straipsniai).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, tai yra, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų negalima nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje buvo įvykis, tikslaus įvykio laiko, nei per kiek laiko atsirado nurodomi automobilio apgadinimai bei ar tie apgadinimai susiję su kelio duobe toje vietoje. Ieškovės minimas eismo įvykis iš kurio kildinama galimai atsiradusi turtinė žala nėra registruotas policijos informacinės sistemos Administracinių nusižengimų registre ir Eismo įvykių informacinėje sistemoje, todėl šioje byloje nėra nubraižytos eismo įvykio schemos, nėra nurodytas duobės gylis, kurioje tiksliai vietoje ji buvo, ar eismo įvykis tikrai buvo ir jeigu taip ar nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. Atsakovės įsitikinimu, iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad žala patirta būtent dėl įvažiavimo į duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atlyginant žalą buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka. Nėra duomenų, ar vairuotojas elgėsi kelyje atidžiai ir rūpestingai, ar buvo galimybė išvengti įvažiavimo į duobę, ar buvo pakankamai saugus greitis, ar nėra vairuotojo kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteisė 214,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (214,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 70,08 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas nustatė, kad atsakovė yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis). Už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kelio dangos, kurios nusidėvėjimo metu susidarė duobė, yra atsakinga atsakovė.
1.2. Byloje pateiktas išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (duomenys neskelbtini). Šiame išraše nurodyta, kad 2018 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini), registruotas techninis įvykis 21 val. 2 min. šio išrašo skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodyta, kad pranešėjas apie įvykio registravimą informavo tik dėl draudimo procedūros, nes automobilis draustas. Čia taip pat nurodyta, kad pareigūnų laukiama vietoje. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojo veiksmuose buvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pateikta policijos informacija apie techninio įvykio registravimą abejoti nėra jokių pagrindų.
1.3. Nurodė, kad būtent atsakovė pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas. Todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga.
1.4. Atsakovės prielaidas dėl to, kad neužfiksuota schemoje, kokio gylio ir pločio buvo duobė teismas laikė gynybinio pobūdžio.
1.5. Teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini) gatvę, tinkamai ir laiku jos nesuremontavo, gatvėje esanti duobė įvykio dieną nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovės veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu.
1.6. Kaip nepagrįstus teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vairuotojas nebuvo atidus, pakankamai rūpestingas, nes nėra duomenų, kad automobilio vairuotojo veiksmuose buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju iškilo ne tik dėl atsakovės pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių duobei kelyje aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.
1.7. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminio mokesčio suma 15,00 Eur ir 70,08 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad remiantis CK 6.1015 straipsniu, atsakovei perėjo pareiga atlyginti žalą ieškovei, kuriai perėjo teisė reikalauti išmokėti atlygintą sumą, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog atlyginant patirtą žalą buvo išmokėta pagrįsto dydžio draudimo išmoka, atitinkanti tiesiogiai su eismo įvykiu patirtus nuostolius.
1.2. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnyje numatyta tvarka būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos.
1.3. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos automobiliui VW Golf ir automobilio įvažiavimo į kelio, esančio (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje esančią duobę, t. y. byloje nėra eismo įvykio schemos, nėra nustatyta ar kelyje apskritai buvo duobė, o jei ir buvo, kokio dydžio ir gylio duobė buvo ir ar dėl įvažiavimo į duobę galėjo kilti atsiradusi žala. Nėra aišku kurioje tiksliai vietoje įvyko minimas eismo įvykis, faktinės aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Nėra duomenų per kiek laiko nuo eismo įvykio atsirado nurodomi automobilio sugadinimai ir ar sugadinimai atsirado įtakojami galimai (duomenys neskelbtini) g. buvusios duobės. Nėra aišku ar transporto priemonės vairuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių. Neaišku kuo pagrįsta turtinė žala.
1.4. Nesant įvykio schemos, kurioje matytųsi kokio gylio ir pločio buvo duobė, negalima nustatyti kurioje kelio dalyje į duobę įvažiavo ieškovės draustas automobilis, ar kelyje buvo duobė, ar duobės dydis galėjo padaryti žalą automobiliui, ar kelyje yra tokių duobių, kurias reikėtų pažymėti įspėjamaisiais ženklais, o kelias buvo neprižiūrėtas. Neaišku, ar padanga pradurta dėl to, kad kelyje yra duobių.
1.5. Byloje nėra pateikta nuotraukų iš įvykio vietos, kur matytųsi (duomenys neskelbtini) g. esanti duobė. Ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį.
1.6. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio.
1.7. Neaišku, kodėl vairuotojas, kaip atsakingas ir atidus eismo dalyvis, galėjo nepamatyti ir įvažiuoti į kelyje esą buvusią duobę bei patirti būtent tokio masto automobilio apgadinimus. Toks vairavimas negali būti laikomas atidžiu ir rūpestingu elgesiu kelyje, todėl vairuotojas turi prisiimti eismo įvykio pasekmes. Nesant duomenų, ar vairuotojas nepažeidė KET nuostatų ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bei į tai, kokio pobūdžio apgadinimus automobilis patyrė, konstatuotina, jog jei eismo įvykis ir buvo, tai esminės reikšmės jam turėjo būtent vairuotojo veiksmai, o ne duobės buvimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus (CPK 1875 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis). Atsakovei nepalankus įrodymų vertinimas nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, jog eismo įvykio kilimui įtakos galėjo turėti pačios vairuotojos veiksmai, tačiau atsakovė jokių tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į eismo įvykio vietą ir, nors jie nenubraižė eismo įvykio vietos schemos, tikėtina, kad, vykdydami savo tarnybines funkcijas, aiškinosi eismo įvykio aplinkybes ir vairuotojos administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio kilimo nepatraukė. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad policijos pareigūnai vairuotojos veiksmuose neįžvelgė Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
2.3. Nėra įpareigojimo tokio pobūdžio bylose apie duobės egzistavimo faktą spręsti tik iš eismo įvykio vietos deklaracijos. Byloje buvo išreikalauta medžiaga iš Kauno AVPK, kurioje fiksuota, kad policijos pareigūnai (ekipažas K1171) nuvyko į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini), 2018-02-20 21.13 val. Registruodama įvykį policijoje, vairuotoja nurodė apgadinusi padangą. Pristačius transporto priemonę apžiūrai, ieškovė fiksavo automobiliui padarytus apgadinimus, kurie eismo įvykio vietoje tamsiu paros metu neturint techninių galimybių negalėjo būti pamatyti. Ieškovė įvertino, kad jos fiksuoti transporto priemonės apgadinimai yra būdingi pažeidimams, kurie padaromi transporto priemonei įvažiavus į duobę. Atsakovė neįrodinėjo, kad šie apgadinimai yra nebūdingi tokio pobūdžio eismo įvykiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Byloje kilo ginčas dėl pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio, įvažiavus į kelyje esančią duobę. Taip pat sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą, įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų, nustatančių žalos nustatymo ir jos atlyginimo sąlygas ir principus aiškinimo ir taikymo.
9. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2018 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, buvo apgadinta transporto priemonė „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (duomenys neskelbtini); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykio metu minėta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė atlygino žalą, išmokėdama 214,25 Eur draudimo išmoką (2018-03-29 pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
10. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai motyvavo, kad remiantis CK 6.1015 straipsniu, atsakovei perėjo pareiga atlyginti žalą ieškovei, yra neteisingi.
11. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vieto je draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.
12. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmoką dėl įvykusio eismo įvykio (įvažiavimo į kelio duobę), reikalauja ją priteisti iš jos manymu atsakingos už žalos padarymą atsakovės (apeliantės) Kauno miesto savivaldybės, kuri privalėjo užtikrinti jos teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos automobiliui VW Golf ir automobilio įvažiavimo į kelio, esančio (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje esančią duobę, t. y. byloje nėra eismo įvykio schemos, nėra nustatyta ar kelyje apskritai buvo duobė, o jei ir buvo, kokio dydžio ir gylio duobė buvo ir ar dėl įvažiavimo į duobę galėjo kilti atsiradusi žala.
15. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą faktiniai duomenys nustatomi, inter alia (be kita ko), šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. T. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-403/2020).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu, rėmėsi pateiktu išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (duomenys neskelbtini). T. y. eismo įvykis buvo užfiksuotas. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateikta policijos informacija apie techninio įvykio registravimą abejoti nėra jokių pagrindų. Minėtame išraše fiksuotos aplinkybės apie eismo įvykį, įvykusį 2018 m. vasario 20 d., (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog laukiama pareigūnų vietoje. Asmuo, pranešęs apie eismo įvykį nurodė, kad pataikė kelyje į duobę ir pradūrė padangą. Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) buvo sugadintos automobilio VW Golf padangos, ratlankiai nurodyta ir prašyme dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tuo tarpu apeliantės nurodyta aplinkybė, kad nėra eismo įvykio schemos ar fiksuotos duobės nuotraukų, nepaneigia aplinkybės, kad buvo techninis įvykio registravimas, kuriame fiksuota, jog automobilis VW Golf , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pataikė kelyje į duobę ir pradūrė padangą.
17. Kartu su ieškiniu teismui pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti transporto priemonės sugadinimai. Atsakovė nepaneigė, kad jose matomi padaryti pažeidimai nėra susiję su įvažiavimu į kelio duobę. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos automobiliui VW Golf ir automobilio įvažiavimo į kelio, esančio (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje esančią duobę.
18. Apeliantė nurodydama, kad automobilio vairuotojos veiksmuose galėjo būti Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šias savo atsikirtimo aplinkybes turėjo ir įrodyti, nes keliamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu. Byloje nėra duomenų apie vairuotojai taikytą administracinę atsakomybę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. O dėl aplinkybių dėl jos atidumo ir atsargumo pažymėtina, kad apeliantė be pagrindo nevertina aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko 21 val. 02 min. ir byloje nėra duomenų apie tai, kad kelio duobė buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais.
19. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame fiksuoti automobilio pažeidimai; AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė turėjo galimybes įvertinti ir pateikti atsikritimus pagrindžiančius įrodymus, jeigu laiko, kad padaryti pažeidimai ir atlikti remonto darbai galimai nėra susiję su eismo įvykiu. Tačiau atsakovė tokių duomenų į bylą nepateikė. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti ieškovės į bylą pateiktais įrodymais apie patirtos žalos dydį ir buvo pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp automobilio sugadinimo ir eismo įvykio.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismui nepateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.