- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-30
- Bylos Nr.
- e2-337-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10526-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) priteisti 214,25 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2018 m. vasario 20 d. automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti dešinės pusės priekinę padangą, dešinės pusės galinę padangą, variklio apsaugą, dešinės pusės dugno apsaugą, dešinės pusės galinį amortizatorių, dešinės pusės priekinį posparnį, reikalinga remontuoti dešinės pusės priekinį ratlankį, dešinės pusės galinį ratlankį, reikalingas ratų suvedimas. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2017 m. vasario 7 d. redakcija, galioja nuo 2017 m. kovo 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad žala 344,25 Eur ir ją kompensavo išmokėdama 214,25 Eur draudimo išmoką (344,25 Eur nuostolio suma - 130,00 Eur besąlyginė išskaita). Automobilio remonto kaina buvo apskaičiuota pagal remonto sąmatą, įvertinus padangų įsigijimo kaštus bei draudėjos pateiktus dokumentus. Kadangi atsakovė neatlygino geranoriškai, todėl žala priteistina.
Ieškovės atstovė posėdyje paaiškino, kad visiškai palaiko ieškinį, nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė dėl žalos dydžio neprieštaravo. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pateiktame atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) griežtąją civilinę atsakomybę. Todėl kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, tai yra, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų negalima nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje buvo įvykis, tikslaus įvykio laiko, nei per kiek laiko atsirado nurodomi automobilio apgadinimai bei ar tie apgadinimai susiję su kelio duobe toje vietoje. Ieškovės minimas eismo įvykis iš kurio kildinama galimai atsiradusi turtinė žala nėra registruotas policijos informacinės sistemos Administracinių nusižengimų registre ir Eismo įvykių informacinėje sistemoje, todėl šioje byloje nėra nubraižytos eismo įvykio schemos, nėra nurodytas duobės gylis, kurioje tiksliai vietoje ji buvo, ar eismo įvykis tikrai buvo ir jeigu taip ar nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. Atsakovės įsitikinimu, iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad žala patirta būtent dėl įvažiavimo į duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad nenustatytas realus žalos dydis, nes ieškovė neįrodė reikalavimo, jog keistinos detalės susijusios būtent su nurodytu įvykiu. Nėra duomenų, ar vairuotojas elgėsi kelyje atidžiai ir rūpestingai, ar buvo galimybė išvengti įvažiavimo į duobę, ar buvo pakankamai saugus greitis, ar nėra vairuotojo kaltės.
Atsakovės atstovas posėdyje paaiškino, kad nėra jokių duomenų apie fiksuotą eismo įvykį, nėra duomenų, ar vairuotojas nepažeidė eismo taisyklių, nėra jokių duomenų apie duobės dydį, gylį. Neaišku, ar nurodyti automobilio apgadinimai galėjo atsirasti automobiliui pervažiavus duobę bei kokia automobilio būklė buvo iki galimai įvažiavimo į duobę. Todėl mano, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškovė nurodė, jog 2018 m. vasario 20 d. automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais. Automobilis buvo draustas pas ieškovę. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, apskaičiavo žalos dydį ir išmokėjo 214,25 Eur draudimo išmoką. Atsakovė nesutikdama su nurodytomis aplinkybėmis nurodė, jog nėra aišku apie įvykį, kuris būtų tinkamai fiksuotas, nėra duomenų apie duobę kelyje, nėra patikimų duomenų, kad ieškovės nurodyti automobilio apgadinimai galėjo atsirasti būtent automobiliui patekus į duobę, nėra jokio patvirtinimo, kad už automobilio apgadinimą nekaltas vairuotojas, kuris galėjo išvengti įvažiavimo į duobę laikydamasis saugaus važiavimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos.
Atsakovė yra kelio ((duomenys neskelbtini)) savininkė ir valdytoja. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis). Darytina išvada, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kelio dangos, kurios nusidėvėjimo metu susidarė duobė, yra atsakinga būtent atsakovė.
Atsakovė mano, kad nėra tinkamo pranešimo apie eismo įvykį, nėra įvykio schemos, kokio gylio ir pločio duobė, ar galėjo atsirasti tokio pobūdžio apgadinimai dėl galimos duobės.
Byloje pateiktas išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro ROIK 018000086466. Šiame išraše nurodyta, kad 2018 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini), registruotas techninis įvykis 21 val. 2 min. šio išrašo skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodyta, kad pranešėjas apie įvykio registravimą informavo tik dėl draudimo procedūros, nes automobilis draustas. Čia taip pat nurodyta, kad pareigūnų laukiama vietoje. Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojo veiksmuose buvo nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pateikta policijos informacija apie techninio įvykio registravimą abejoti nėra jokių pagrindų.
Būtent atsakovė pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas. Todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos, darytina išvada, kad atsakovė yra atsakinga. Atsakovės prielaidos dėl to, kad neužfiksuota schemoje, kokio gylio ir pločio buvo duobė yra gynybinio pobūdžio. Nėra įrodinėjama, jog Kalvarijos gatvėje patiesta nauja kelio danga ir nėra visiškai duobių. Taigi, nustatyta, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą – Kalvarijų gatvę, tinkamai ir laiku jos nesuremontavo, gatvėje esanti duobė įvykio dieną nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovės veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu. Atsakovės argumentai, kad vairuotojas nebuvo atidus, pakankamai rūpestingas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nėra duomenų, kad automobilio vairuotojo veiksmuose buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju iškilo ne tik dėl atsakovės pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių duobei kelyje aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.
Taigi nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinas 214,25 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 214,25 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 15,00 Eur ir 70,08 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė – J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, 214,25 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 25 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (214,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų 8 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.