Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2017 m. sausio 26 d., pabaiga – 2020 m. sausio 24 d.Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas netaikyti E. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi išnagrinėjęs E. J. skundą dėl Komisijos nutarimo, atmetė E. J. skundą dėl 2017 m. birželio 12 d. Komisijos nutarimo. Nuteistasis E. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad jo nusikalsto elgesio rizika sumažėjo devyniais balais, nors Kauno apygardos teismas byloje dėl lygtinio paleidimo yra pasakęs, kad aštuoniais balais sumažėjusi pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikos yra akivaizdi ir pažanga mažinant nusikatamo elgesio riziką. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytą nusikaltimą, tačiau turėjo vertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu. Prašo pašalinti šią aplinkybę iš teismo nutarties argumentų. Nutartyje apylinkės teismas vertina kriminogeninius veiksmus, tačiau Kauno apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad kriminogeninių veiksnių buvimas neužkelta kelio taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad svarbu ir tai, jog iš pataisos namuose gaunamų lėšų sunku ženkliai dengti civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, kad būdamas laisvėje galėtų intensyviai dengti civilinį ieškinį. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nesilaiko nuteistųjų subkultūros tradicijų, gerbia pataisos namų pareigūnus, pataisos namuose nebaustas, paskatintas. Jo nuomone, teismas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir apygardos teismo ir prašo šį argumentą pašalinti iš nutarties. E. J. nurodo, kad jis pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nėra linkęs nusikalsti. Nurodo, kad jo atskyrimas nuo šeimos yra didžiausia bausmė, jis daug laiko skiria socialiniams ryšiams palaikyti. Nurodo, kad jo tėvo sveikatos būklė prasta, o jis negali būti jo pagalbininku senatvėje. Taip pat skunde nurodomos, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos, kuriose kalbama apie lygtinį paleidimą ir protingą kalinių skaičiaus mažinimą.Nuteistojo E. J. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu toks asmuo atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, kaip teigia skunde nuteistasis, tačiau manymas, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, o ypač lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino E. J. nustatytus kriminogeninius veiksmus, kurie yra užfiksuoti socialinio tyrimo išvadoje. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (BPK 36¹ straipsnis). Nors nuteistasis skunde paršo kritiškai vertinti teismo motyvus dėl kriminogeninių veiksnių ir nesutinka, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog socialinio tyrimo išvada ruošta specialistų, kurie turi tam reikalingą išsilavinimą, patirtį, išklausę atitinkamus kursus, todėl abejoti jomis teismas neturi jokio pagrindo.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 19 balų. Taigi, E. J. formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesyje viso bausmės atlikimo metu tam tikri teigiami pokyčiai yra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Apylinkės teismas teisingai nutartyje nurodė, kad nors E. J. po Komisijos nutarimo buvo skatintas vieną kartą už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybinėje įmonėje, tačiau ši bei kitos anksčiau paminėtos aplinkybės, rodančios teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, nėra pakankamos spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kad jo mąstymo, požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, pokyčiai yra pakankami pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Taigi, įvertintina ir tai, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, o vertinimo pataisos namuose metu buvo linkęs minimalizuoti savo vaidmenį. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad E. J., būdamas laisvėje, kartais užsiėmė veikla skatinančia nusikalstamumą, ir nors pats nuteistasis teigė, kad nėra lengvai išprovokuojamas, retai praranda savitvardą, turi tik vieną savikontrolės praradimo epizodą – dabartinį pažeidimą, supranta, jog turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Be to, vis dar išlieka nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę nusikalsti pakartotinai ir vienas veiksnys, artimas kriminogeniniam veiksniui: turimi dideli finansiniai įsipareigojimai (ieškinys); mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų elgesio pasekmių). Iš nuteistajam nustatytos 19 balų nusikalstamo elgesio rizikos 14 balų yra kintantys, todėl aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų dar sumažinti kintamuosius nusikalstamo elgesio rizikos balus.Taigi, darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, vykdant Komisijos rekomendacijas, koreguojant savo elgesį teigiama linkme, mažinant dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.Nors E. J. skunde nurodo eilę teismo nutarčių, kuriose nutarta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.