Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. liepos 28 d. vakare kartu su žmona V. ir jos broliu R. D. automobiliu atvažiavo prie kebabinės, automobilį pasistatė per 10-15 metrų nuo kebabinės, užsisakė kebabų ir laukė lauke. Tuo metu prie kebabinės atėjo jam nepažįstami asmenys - 4 panelės ir 4 vaikinai ir stovėjo prie įėjimo į kebabinę, o jie tuo metu nuėjo prie savo automobilio. Jam einant pažiūrėti, ar įvykdytas jų užsakymas, jaunuoliai nuo durų nesitraukė, jis tiesiog pro juos praėjo, o išeinant iš kebabinės, jie pradėjo prie jo kabinėtis. Jis grįžo prie automobilio. Apie tai, kad jaunuoliai jį užkabino, kartu su juo buvusiems V. ir R. D. nesakė, nes galvojo, gal man pasivaideno, nes V. su R. jokio konflikto nepastebėjo. Kai po kelių minučių antrą kartą nuėjo į kebabinę, jaunuoliai žiūrėjo į jį įeinantį, o kai jis išėjo, išgirdo, kad jaunuoliai aptarinėjo jo šortus, todėl grįžęs prie automobilio su juo buvusiems pasakė, kad prie jo jaunuoliai kabinėjasi. Trečią kartą į kebabinę ėjo kartu su R. D. ir atsiėmė kebabus. Praeinant pro jaunuolius, šie pradėjo juoktis, dėl ko jie apsižodžiavo, išvadino vieni kitus čeburekais. R. su V. įsėdo į automobilį, o jis, atsisukęs į jaunuolius, pasakė, kad baigtų jį apkalbinėti. Tada jaunuoliai pasakė „ateik čia“. Jis nuėjo link jų, nes buvo susinervinęs, jautėsi įžeistas, nenorėjo nusileisti. Jis priėjęs delnu pastūmė, kaip dabar žino, nukentėjusįjį N. G. į žandą. Dėl to dabar labai apgailestauja ir nukentėjusiojo atsiprašo. N. G. į šį jo veiksmą neatsakė, o kiti jaunuoliai pradėjo prie jo artintis. Tuo metu atbėgo R. ir vaikinai iš kompanijos ant jų puolė, o jie kaip ir gynėsi, bet smūgių niekas niekam nesudavė. Priėjusi V. liepė baigti konfliktą ir jie įsėdo į automobilį. V. atsisėdo už vairo, jis – šalia jos, o R. D. – ant galinės sėdynės, užsidarė dureles. Jie norėjo važiuoti, kai pamatė, kad, kaip dabar žino, nukentėjusysis K., šaukdamas, kad niekas prie jo draugų nelįs, išsivadavęs iš jį sulaikyti mėginusios merginos, greitu žingsniu ėjo prie jų automobilio. Jis pagalvojo, kad K. gali išdaužti automobilio stiklą ar dar kažką padaryti, išlipo iš automobilio ir ėjo link K. norėdamas jį sustabdyti. Kai susitiko, K. jam smogė į kaklą. Jam truputį apsvaigo galva, jis atšoko kelis metrus atgal. Jis į K. jei ir smūgiavo, tačiau nepataikė, o jei ir sudavė jam, K. nuo smūgio pusiausvyros neprarado. Tada R. D. išlipo iš mašinos ir priėjo prie jų. K. bandė suduoti R. D., tačiau pastarasis nuo smūgio išsisuko ir sudavė K. vieną smūgį kairės rankos kumščiu į smakrą, po kairiu žandikauliu, nuo kurio K. nukrito ir liko gulėti be sąmonės už automobilio galo dešiniau. Tuo metu, kai R. D. sudavė smūgį K., jis buvo už 3 metrų nuo jų. Po to matė, kad buvo ištinę R. D. krumpliai. Po R. D. smūgio K. kažkurie iš jaunuolių dar norėjo juos pulti, bet R. D. atsitraukė ir jie išvažiavo. Prieš atbėgant K. konfliktas su jaunuolių kompanija realiai buvo pasibaigęs, jie jau sėdėjo automobilyje. Kai jie su N. apsižodžiavo, K. toje vietoje nebuvo.

Kai dėl įvykio buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vežamas į komisariatą jis policininkams pasakė, kad K. pats šoko, pats gavo, tačiau nesakė, kad K. smūgį sudavė jis. Jis negalėjo sakyti, kad labiausiai įžeidinėjusiam jaunuoliui sudavė smūgį, po kurio jisai nukrito, nes K. tuo metu, kai jis su N. apsižodžiavo, nebuvo.

Tvirtina savo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu.

Jis neturi jokio pagrindo apkalbėti R. D. ir versti kaltę jam. Mano, kad nukentėjusiųjų pusė jį apkalba, nes gal galvoja, kad iš jo gali išpešti daugiau naudos. Civilinių ieškinių atlyginti nesutinka.

Iš teismo medicinos specialisto 2015-08-04 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu 3-5 dienos iki apžiūros, į ką nurodo gelsvas kraujosruvos atspalvis, galimai blauzdos sritį sumušant į kietą buką daiktą ar panašiai. Ant E. J. kumščių sužalojimų po smūgių sudavimo, nukentėjusiajam į smakrą, galėjo nelikti. Ant E. J. kūno (priekinės kaklo dalies) po smūgio į šią sritį sužalojimų žymių galėjo nelikti. (3 t., b. l.91)

Nukentėjusysis K. T. parodė, kad jis prisimena tik tai, kad jis su draugų kompanija – iš viso aštuoniese, iš kavinės, kur vartojo alkoholį, nuėjo prie kebabinės. Dėl pavartoto alkoholio jautėsi truputį apsvaigęs. Sąmonę atgavo ligoninėje po 12 parų komos. Savo civilinį ieškinį palaiko. Iki įvykio buvo sveikas, buvo profesionalus futbolininkas, tikėjosi žaisti užsienio klubuose. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo ištinka epilepsijos, kuri yra neišgydoma, priepuoliai, jam nustatytas invalidumas, nebegali vairuoti automobilio. Jo pajamos yra 180 eurų invalidumo pensija. Iki įvykio uždirbdavo 1000 eurų per mėnesį. Perspektyvoje būtų išvažiavęs į užsienį, jau turėjo agentą. Nei kaltinamojo, nei R. D. iki įvykio nepažinojo.

Nukentėjusysis N. G. parodė, kad jis kartu su draugų kompanija po pasisėdėjimo kavinėje nuėjo į kebabinę, kur užsisakė kebabų ir jų laukė lauke prie įėjimo. Jie stovėjo ramiai, niekas iš jų kompanijos pro šalį vaikščiojusių žmonių, tame tarpe ir E. J., neužkabinėjo, iš jo niekas nesijuokė, praeiti netrukdė, kaltinamojo apranga niekam neužkliuvo. Kai kaltinamasis paskutinį kartą išėjo iš kebabinės, jis žiūrėjo į E. J.. Šis atsisukęs paklausė, ko žiūri, pasakė, kad žiūri į jo maistą ar į jo čebureką. Tada kaltinamasis priėjo prie jo ir ranka smogė į dešinę ausį, o ne pastūmė. Po smūgio jis pasilenkė ir pasitraukė atgal. Dėl ko E. J. jam sudavė nežino, jis tam jokios priežasties nesuteikė, ir kaltinamajam nesakė – „ateik čia“. Į E. J. elgesį sureagavo jo draugai, sakydami – „ką čia darai“. R. D. pasakė, kad jis (N. G.) „banglas“ ir kad gaus į galvą. Į tai jis atsakė, kad jie eitų savo keliais ir kaltinamasis su R. D. apsisukę nuėjo. K. tuo tarpu paklausė, ką jie daro ir ėjo link jų. Tuo metu R. D. jau sėdėjo automobilio gale, o E. stovėjo prie atidarytų priekinių keleivio pusės durų. K. su E. susitiko 2-2,5 metrų atstumu nuo automobilio, po apšvietimo stulpu, arčiau bordiūro. K. eidamas klausė, ko jie puola jo draugą ir E. iš karto, be žodžių, smogė K., kuris nukrito. R. D. tuo momentu išlipo iš mašinos ir ėjo link jų. R. D. iš anksčiau pažinojo iš matymo, E. J. anksčiau nepažinojo. Kai K. nukrito, jis iš karto priėjo prie šio ir nematė, kada kaltinamasis ir jo kompanija išvažiavo. Kategoriškai tvirtina, kad K. sudavė E. J.. Savo civilinį ieškinį palaiko, nes buvo pažemintas prieš draugus, nuo smūgio kaito ausis, jautėsi nemaloniai, bet skausmo nejuto. R. D. jo (N. G.) nelietė, nesudavė jokio smūgio.

Liudytoja V. J. parodė, kad su broliu R. D. ir vyru E. J. nuvažiavo į kebabinę, užsisakė kebabų ir lauke prie savo automobilio lauke, kol bus įvykdytas užsakymas. Užsisakyti į vidų užėjo visi trys, kitos kompanijos dar nebuvo Matė, kad nuo L. aikštės pusės atėjo, garsiai kalbėdami, grupelė jaunuolių, kurie taip pat užsisakė kebabų ir irgi lauke laukė. Ji neklausė, apie ką kalbėjosi šie asmenys. Jos vyras nuėjo į kebabinę pasiklausti, ar nėra dar kebabų. Grįžęs iki automobilio pasakė, kad dar nepadarė. Po to antrą kartą nuėjo, grįžo, dar nebuvo padaryta, tačiau ji pamatė, kad vyras kažko nepatenkintas. Trečią kartą jie kartu su broliu nuėjo iki kebabinės, pasiėmė kebabus, grįžo iki automobilio. Tada jie sėdo į automobilį, tačiau jos vyras kažkodėl liko stovėti, automobilio durelės buvo pradarytos. Ji išgirdo, kad atsisukęs vyras kažkam pasakė – tu pats čeburekas, nes tu čia iš P.. Į kokią repliką jis tai pasakė, ji neišgirdo. Pamatė, kad E. eina link jaunuolių, išlipo brolis, ėjo paskui E., ji išlipo jiems iš paskos. Įvyko sambrūzdis, kas įvyko konkrečiai nespėjo pamatyti, jokio fizinio kontakto nematė. Merginos iš kompanijos laikė savo vaikinus, ji savo vyrams taip pat liepė pasitraukti ir jie ėjo link automobilio. Jau buvo susėdę į automobilį, ji norėjo įsijungti atbulinę pavarą, kai pamatė, kad stovi aukštas, šviesus vaikinas, jį laiko mergina, jis bando išsprūsti, išsprūsta ir bėga link jų. E. pirmas iššoko iš automobilio, kada išlipo brolis, nepastebėjo. Kai E. prie to jaunuolio, kuris jau buvo prie pat jų automobilio, priartėjo, jaunuolis jam trenkė, E. atšoko atgal. Būtent iš tokio E. elgesio suprato, kad jam buvo suduotas smūgis. Po šio kontakto po kelių sekundžių R. smogė K., gindamas jos vyrą. Po šio smūgio K. nukrito. Dar kiti vaikinai bandė pulti ant brolio, brolis išvengė smūgių. Kažkuris vaikinas pasakė jiems važiuoti ir jie išvažiavo. Kategoriškai tvirtina, kad smūgį K., nuo kurio šis griuvo, kaire ranka į apatinę veido pusę, į smakrą sudavė jos brolis R. D.. Tyrėjai sakė, kad nematė, kas trenkė nukentėjusiajam, nes tyrėja pasakė, kad neturiu teisės kaltinti savo artimą žmogų. Jei tai jai nebūtų pasakyta, ji tikrai būtų pasakiusi, kas sudavė smūgį. Teisme sako tiesą. Pas tyrėją jai buvo šokas. Kur buvo kiti kompanijos jaunuoliai, kai K. buvo trenkta, nepamena. Kai policijos pareigūnai ją su vyru vežė apklausai, klausė jų, ar žino dėl ko yra vežami, vyras atsakė, kad ar tai nežino, ar tai, kad dėl muštynių.

Liudytojas R. D. parodė, kad smūgį, dėl ko atsirado tokios pasekmės, nukentėjusiajam K. T. sudavė jis. Nurodė, kad supranta, jog duoda parodymus prieš save tai daryti jis sutinka, todėl teisiamajame posėdyje jis buvo apklaustas vadovaujantis BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Apklausiamas R. D. parodė, kad atvažiavo nusipirkti kebabų su sese ir jos vyru E.. Kebabų laukė prie mašinos. Nuo kavinės „P.“ pusės atėjo grupė jaunuolių – vaikinai ir merginos. Jie stovėjo lauke prie kebabinės durų. Po to E. nuėjo pažiūrėti užsakymo, dar nebuvo padaryti kebabai ir jis grįžo, bet grįžo lyg ir susinervavęs. Po 5 minučių nuėjo antrą kartą, užsakymo nebuvo, grįžo. Praėjus dar 5 minutėms į kebabinę jis nuėjo kartu su E.. Pro prie kebabinės stovėjusius jaunuolius praeiti buvo beveik neįmanoma. Pasiėmę kebabus ėjo link mašinos. Į mašiną įsėdo sesė ir jis, E. jau buvo pradaręs dureles ir ruošėsi lipti vidun, kai įvyko kažkoks apsižodžiavimas, kažkas iš prie kebabinės stovėjusių išvadino juos čeburekais. E. nuėjo link kompanijos, jis taip pat išlipo iš automobilio ir nuėjo iš paskos. Kai jis priėjo, apsistumdymas jau buvo įvykęs. Panelės ramino vaikinus iš kompanijos. Tada jie grįžo atgal prie mašinos. Jis įsėdo į mašiną, kai E. pasakė – „žiūrėk atbėga“. Jis atsisukęs pamatė, kad link jų automobilio nuo kitos pusės nei kebabinė, bėga aukštas vaikinas. Kai jis iš automobilio išlipo, E. buvo prie šio vaikino ir pamatė smūgį, po kurio E. ir vaikinas vienas nuo kito atšoko kokius du metrus, mano, kad galėjo būti suduoti smūgiai vienas kitam. Po įvykio E. sakė, kad jam skauda kaklą. Šis kontaktas buvo viduryje važiuojamosios gatvės dalies už jų mašinos. Kadangi pamatė, kad link jų ateina juodas „pasportavęs“ vaikinas, išsigandęs gynė E. ir pašokęs trenkė K. T., su kuriuo E. buvo sukontaktavęs, į smakrą iš kairės rankos. Šio smūgio metu susižalojo ranką, buvo ištinęs krumplis. Smūgis nebuvo labai stiprus, bet žmogus buvo išgėręs ir nukrito. Po šio smūgio kitas nukentėjusysis (N. G.) jau buvo šalia jo ir mosikavo rankomis, bandė jam suduoti. Jis išsisuko ir šiam nukentėjusiajam sudavė porą smūgių į veido sritį.

VTMT Panevėžio skyriaus teismo medicinos specialisto 2015-08-03 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. nustatytas minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva kairės rankos plaštakos išorinio paviršiaus srityje, ties 3-iojo piršto pagrindu. Sužalojimas susiformavo kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015 m. liepos 28 d., suduodant tiek į smakrą, tiek šią sritį sumušant į bet kokį kitą kietą buką daiktą (2 t. b.l. 94).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirbo kebabinėje, kai lauke kilo konfliktas, tačiau jo priežasties nežino. Nukentėjusysis buvo su didele kompanija, nes po to, kai viskas įvyko, jis atidavė jiems maistą su maišeliu. Nukentėjusysis buvo nusiteikęs pakankamai kovingai, girdėjo apsižodžiavimą, jokių veiksmų nematė. Kai išgirdo klyksmus, išėjęs į gatvę pamatė gulintį nukentėjusįjį, taip pat matė, kad kiti konflikto dalyviai įsėdo į mašiną ir nuvažiavo.

Liudytoja D. R. parodė, kad 2015 m. liepos 28 d., vakare, apie 23 valandą, buvo prie kavinės „K.“, kur su draugų kompanija užsisakė maisto ir laukė užsakymo. Matė, kaip jai iki tol nepažįstami E. J. ir R. D. atėjo į kebabinę, pasiėmė užsakymą ir su maistu išėjo link netoliese stovėjusio jų automobilio. Būdamas prie automobilio E. J. kreipėsi į kažkurį iš jų kompanijos, sakydamas „ko žiūri?“, į ką su jais buvęs N. G. atsakė, kad nori ir žiūri. Po to kaltinamasis, savo maistą palikęs prie automobilio, pribėgo prie N. ir smūgiavo jam į nugarą. N. stovėjo labiau šonu, veidu į kavinę, ir buvo užpultas beveik iš nugaros. Po to, kai E. sudavė N., E. šiek atsitraukė link savo automobilio, ar buvo įsėdę į automobilį – neprisimena. Dėl tokio E. poelgio jų kompanija labai pasimetė, nes iki tol visi ramiai laukė užsakymo. Kur tuo metu, kai E. konfliktavo su N., buvo R. D., nematė, į jį neatkreipė dėmesio. Po smūgio N. kilo sąmyšis. K. T., pamatęs, kad buvo užpultas jo draugas, nulipo nuo šaligatvio ir paklausė E. J., kodėl muša jo draugą. Tada E. J. ir su juo buvęs R. D. puolė prie K. ir E. trenkė K., ir šis griuvo ant žemės. Prieš suduodamas smūgį K., kaltinamasis stovėjo prie savo mašinos ir tada grįžo. Po smūgio K. gulėjo beveik gatvės viduryje, arčiau šaligatvio nei automobilio. Iš karto po to kaltinamasis su kompanija iš įvykio vietos pasišalino merginos vairuojamu automobiliu. Konflikto metu ši mergina buvo prie automobilio, lauke. Nuo tada, kai jų kompanija atėjo prie kebabinės iki kada K. gavo smūgį, praėjo apie dešimt minučių laiko. Kai K. paklausė kaltinamojo „kodėl mušate mano draugą“, ji sakė K., kad neverta su jais prasidėti, nes buvo matyti, kad žmonės yra konfliktiški. Tuo metu, kai buvo suduotas smūgis K., ji stovėjo ant šaligatvio, atstumas iki K. buvo keli metrai ir matė viską pakankamai gerai. Kategoriškai tvirtina, kad smūgį, nuo kurio buvo sužalotas K., sudavė E. J..

Iki įvykio metu patirtos traumos K. profesionaliai sportavo, buvo profesionalus futbolo žaidėjas, turėjo dviejų metu kontraktą, kurį dėl traumos jam teko nutraukti ir dėl to jis negavo pastovių pajamų. Jis nebegali tęsti futbolo žaidėjo karjeros ir prarado pagrindinį pajamų šaltinį. Šiuo metu jo darbingumas tik 35 procentai, yra apribotos jo darbo sąlygos, jis negali dirbti su tam tikrais įrenginiais, dėl atsiradusios epilepsijos jis negali vairuoti, negali atlikti tam tikrų veiksmų, arba su kito asmens priežiūra dėl kai kurių veiksmų, turi nuolat gerti vaistus. Dėl ligos jis neturi galimybės gyventi vienas. Atsirado atminties sutrikimai. Reabilitacijos laikotarpiu jis turėjo iš naujo išmokti vaikščioti, valgyti, turi lankytis pas gydytojus, specialistus. Pasikeitė jo gyvenimo sąlygos, jis yra priverstas gyventi kitame mieste, nebegali bendrauti su artimais draugais, negali pas juos nuvykti susitikti. Turi gyventi iš pašalpos. Dėl tokios patirtos stiprios traumos, yra gydytojų rekomendacija, kad mažiausiai metus laiko turi trukti reabilitacija. Mažiausiai metus laiko jis negali užsiimti jokia veikla. Dėl prarasto darbingumo jis ir toliau negalės dirbti ir bus priverstas gyventi iš nedarbingumo pašalpos. K. planavo mokytis, dėl patirtos traumos metus laiko jis negalėjo užsiimti mokslais, planavo stoti į K. sporto universitetą, tačiau dėl traumos negalėjo užpildyti stojimo dokumentų ir mokytis. Gydytojai rekomendavo, kad norint atsigauti po traumos, negalimas didelis krūvis, todėl jam teko atidėti mokymosi planus ir nutraukti futbolininko karjerą.

Liudytoja G. B. parodė, kad įvykio dieną ji su draugų kompanija nuėjo į kebabinę, kur užsisakė maisto ir lauke laukė užsakymo. Tuo metu atvyko nepažįstami du vyrukai su panele, jie įėjo į vidų, kažką užsisakė ir nuėjo į mašiną, kur laukė kol padarys užsakymą, po to ėjo pasiimti užsakymo, praėjo pro juos, nes jie stovėjo aštuoniese. Jokio tarpusavio konflikto nebuvo. Praeiti pro juos stovinčius buvo galima laisvai, nes praėjimas buvo paliktas pakankamai didelis. Į tų dviejų vaikinų ar jų merginos aprangą niekas iš jos kompanijos dėmesio neatkreipė ir jų aprangos neaptarinėjo, nebuvo tam pagrindo, jų apranga niekuo neišsiskyrė ir niekas iš jų kompanijos jokios priežasties agresijai nesuteikė. Tačiau kai nepažįstamieji grįžo prie savo mašinos, ji nesuprato, kas jiems nepatiko, nes atsisuko į juos ir aukštesnis vaikinas pradėjo sakyti „ko žiūri“. Mano, kad tai jis pasakė iš neturėjimo ką veikti ir norėjimo prie ko nors prisikabinti. Po to įvyko apsižodžiavimas, į pokalbį įsijungė N. G.. Smūgio N. nematė. Ji išsigando. Merginos apsižodžiavime nedalyvavo. Abu vaikinai agresyviai pradėjo eiti artyn jų. Tuo metu K. T. stovėjo šiek tiek šone nuo visų ir atėjęs arčiau paklausė, kas čia vyksta. K. buvo nuleidęs rankas, o aukštesnysis vaikinas užsimojo. Kai ji atsisuko, K. jau buvo nukritęs ant žemės. Mano, kad smūgį K. sudavė aukštesnysis vaikinas, nes jis stovėjo priešais K. ir kėlė rankas, darė judesius rankomis. Paties smūgio ji nematė. Tuo metu, kada buvo suduotas smūgis, K. stovėjo ant gatvės, arčiau šaligatvio. Po konflikto su N., iš jų kompanijos tikrai niekas nepuolė, N.. sakė visiems būti ramiai. Tuo metu, kai kaltinamasis buvo užsimojęs, su juo buvęs kitas vaikinas, stovėjo arčiau jos ir klausė „kas yra, kas yra“. Jeigu šis vaikinas būtų sudavęs smūgius, ar būtų pašokęs prieš K., būtų mačiusi, nes tarp jos ir žemesnio ūgio vaikino buvo 4-5 žingsnių atstumas, tačiau šis jokių veiksmų neatliko.

Ikiteisminio tyrimo metu ją apklausė iš karto po įvykio ligoninėje. Po to važiavo su policijos pareigūnais į įvykio vietą, rodė, kur gulėjo K., kurioje vietoje stovėjo automobilis.

K. iki įvykio pažinojo apie pora metų. Jo gyvenimo kokybė po šio įvykio labai pasikeitė, iki tol jis buvo sportininkas, futbolininkas, tai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Po įvykio jis nebegali sportuoti, negali vairuoti automobilio, atvažiuoti pas draugus, jį ištinka priepuoliai, pastoviai vartoja vaistus.

Liudytojas E. T. parodė, kad įvykio dieną buvo kavinėje, kur šventė K. T. gimtadienį, po to visa kompanija nuėjo į kebabinę, užsisakė kebabų, jų laukė lauke. Jų kompanija praėjimo į kebabinę neužstojo, niekas nestovėjo tarpduryje, kad žmonės negalėtų praeiti, praeinančių aprangos neaptarinėjo. Iš kebabinės išeidinėjo du nepažįstami jaunuoliai, pro juos praėjo kažkuo nepatenkinti, nuėjo link savo mašinos ir atsisukę į juos, kreipdamiesi į N. G., nes žiūrėjo į jį, pasakė „ko žiūri“. Tada priėjo prie N. ir kepštelėjo į pakaušį. N. visiems pasakė, kad nieko nedarytų, kad nebūtų jokio konflikto. Kai N. buvo užkabintas, K. buvo truputį atokiau nuo kompanijos, su kažkuo kalbėjosi. Kai tie jaunuoliai po konflikto su N. nueidinėjo link savo automobilio, K. priėjo arčiau ir paklausė, ko šie lenda prie jo draugų. Tada vaikinai atsisuko, kažką pasakė ir didesnysis vaikinas trenkė K.. Po kepštelėjimo N. iki smūgio sudavimo K. vaikinai į automobilį įlipę nebuvo. Kada buvo suduotas smūgis K., jis buvau per tris žingsnius nuo K. ir matyti kas vyksta jam niekas netrukdė. Kategoriškai tvirtina, kad smūgį matė ir, kad būtent aukštesnysis vaikinas sudavė smūgį K., žemesnysis tik stovėjo šalia.

Policijos pareigūnai jį apklausė iš karto po įvykio, ligoninės priimamajame. Žino, kad 2015 m. liepos 28 d. jo apklausos protokole yra parašyta, kad smūgį K. sudavė žemesnysis, tačiau po įvykio jis buvo streso būsenoje ir iš streso suklydo, pasakė ne taip, kaip iš tikrųjų buvo. Jo parodymus tyrėjas rašė ranka, po to protokolą jis skaitė, bet buvo sunkus raštas, nelabai jį galėjo perskaityti. Įvykio metu buvo išgėręs, bet ne girtas. Per sekančią apklausą davė teisingus parodymus. Pats buvo nustebęs, kad pirmos apklausos metu taip pasakė. Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kur gulėjo K..

Liudytoja M. R. parodė, kad įvykio metu stovėjo prie kavinės „K.“, kai iš ten išėjo du jaunuoliai, atsisukę į jos kompaniją paklausė, „ko žiūri“. Į tai kažkuris iš jų kompanijos atsakė, kodėl mes negalime žiūrėti ar panašiai, galėjo pasakyti ir „žiūriu kaip valgai čeburekus“. Iki tol į šiuos vaikinus niekas niekaip nereagavo, niekas iš jų kompanijos į juos nekreipė dėmesio, jokio priešiško elgesio nebuvo. Po šių žodžių vaikinai pasidėjo užsisakytą maistą į automobilį, sparčiu žingsniu priėjo prie jų kompanijos ir trenkė N. per petį, per ausį, stumtelėjo. N. stovėjo atsisukęs į tą žmogų šonu. Įvyko šurmulys, visi išsigando. N. pasakė, kad viskas gerai, o vaikinai nueidinėjo link savo automobilio, sėdosi į jį, mažesnysis jau beveik buvo įsėdęs į automobilio galą. K. konflikto su N. metu stovėjo toliau nuo jų grupelės, po to apėjo aplink grupelę, nulipo nuo šaligatvio ir paklausė vaikinų, kodėl šie mušasi. Šiems matomai nepatiko K. klausimas, vaikinai iššoko iš automobilio, abu pribėgo ir aukštesnysis vaikinas trenkė K. į veidą. K. pargriuvo. Tuo metu, kada vaikinai ir K. susitiko, K. stabtelėjo, nejudėjo link vaikinų. Kategoriškai tvirtina, kad smūgį, nuo kurio buvo sužalotas K., šiam sudavė aukštesnysis vaikinas, ką tuo metu veikė mažesnysis, nepastebėjo. K. nukrito viduryje gatvės, apie du žingsnius tiek nuo šaligatvio bortelio, tiek nuo automobilio. Prieš smūgį K. ėjo ramiu žingsniu, nieko nesiruošdamas vaikinams daryti.

Po šio įvykio K. gyvenimas labai pasikeitė – jis negali vairuoti, turi laikytis režimo, nuolat gerti vaistus, jis nebegali sportuoti, kas buvo jo pragyvenimo šaltinis.

Liudytojas E. M. parodė, kad su draugais iš kavinės, kur šventė K. T. gimtadienį, nuėjo iki kebabinės, ten užsisakė maisto ir stovėjo lauke, netoli įėjimo, kalbėjosi. Kilo konfliktas su nepažįstamais vaikinais. To priežastis galėjo būti tai, jog vienas jaunuolis užkabino jo draugą N., po ko K. ėjo link vaikino klausdamas, kodėl šis muša jo draugą. Tuo metu, kai vyko konfliktas su N., jis stovėjo netoliese. Matė, kaip vaikinas vožtelėjo N. per petį, tam jokios priežasties nebuvo. Asmuo, kuris vožtelėjo N., buvo aukštesnis, tamsus. Kartu su šiuo vaikinu buvo kitas vaikinas, kuris buvo jaunesnis ir žemesnio ūgio. Po kontakto su N. asmuo apsisuko ir ėjo link automobilio. Niekas iš jo kompanijos nepuolė jų įžeidinėti ar kelti rankų. Vaikinai ėjo link savo automobilio ir sėdosi, kai K. pradėjo eiti link jų ir klausė, kodėl jie skriaudžia jo draugus. K. laikysena buvo rami, paprasta. Tada nebebuvo jokio konflikto ar apsižodžiavimo, iš karto buvo tik smūgis į veido sritį. Smūgį K. į veido sritį sudavė aukštas vaikinas. Jis matė, kad smūgį K. sudavė aukštas ir vyresnis vaikinas, tas pats, kuris kepštelėjo N.. Su juo buvęs kitas vaikinas stovėjo arčiau jo (E. M.).

Liudytoja S. P. parodė, kad E. J. žino kaip įtariamąjį. Ji nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Įtariamą asmenį nusistatė pati, apklaususi įvykio liudytojus. Policijos pareigūnai I. Š. ir D. Š. jos pavedimu į policijos komisariatą pristatė E. J., kuris viso ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino sudavęs smūgį, dėl kurio buvo sunkiai sužalotas žmogus. Kieno iniciatyva byloje atsirado policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie E. J. sulaikymą, neprisimena. Taip pat ji apklausė ir liudytoją E. G., kuri parodymus davė savo iniciatyva, savanoriškai. Jos nuomone ši liudytoja apie įvykio aplinkybes papasakojo nuoširdžiai, nurodė visas smulkmenas, apibūdino įtariamojo E. J. ir jo žmonos išvaizdą. E. G. apklausos metu nekviestas, iš anksto nesusitaręs, į kabinetą atėjo E. J. ir E. G. atpažino E. J. kaip asmenį, kuris sudavė smūgį K. T. ir tai buvo užfiksuota apklausos protokole. Taip pat su E. G. buvo padarytas oficialus E. J. atpažinimas iš nuotraukų. Savo parodymus, kuriuos ji (S. P.) užrašė, E. G. perskaitė, pasirašė, jokių pastabų neturėjo. E. G. parodymai neprieštaravo kitų liudytojų, kurie buvo iš K. T. kompanijos, parodymams. E. G. nurodė, kad E. J. sudavė smūgį K. T., po ko pastarasis krito ant asfalto. E. G. apklausos metu pasakė tai, ką matė, o ko nematė, nurodė, kad nežino.

Taip pat ji apklausė ir V. J., buvusią V. D.. Tuo metu E. J. jau buvo sulaikytas. V. J. išaiškino jos teises, kokį statusą ji turi. Tuo metu jau galiojo Generalinio prokuroro įsakymas dėl naujų blankų naudojimo ir išaiškinus šiai liudytojai, kaip ir kitiems liudytojams teises, apie tai surašė atskirą protokolą, kurį liudytoja prieš apklausą pasirašė, patvirtindama, kad jos teisės ir pareigos jai buvo išaiškintos. V. J. teises išaiškino ir žodžiu. Po to apklausos protokole ji pažymėjo, kad V. J. teisės ir pareigos yra išaiškintos, kad ši žino, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš šeimos narį ir artimą giminaitį, nes V. J. sutuoktinis šioje byloje buvo įtariamasis, o brolis – liudytojas. Apklausos protokole rašydama šį sakinį, praleido vieną žodį – „versti“, t.y. padarė techninę klaidą. Sekančiu sakiniu, kad V. J. laisvanoriškai, savo valia sutinka duoti pilnus ir išsamius parodymus, patvirtino, kad V. J. savo teisę atsisakyti duoti parodymus suprato. V. J. apklausos protokole įrašytą frazę „draudžiama duoti parodymus“ pamatė tik po apklausos, kai protokolas buvo atspausdintas ir būtent atspausdintą jį V. J. perskaitė. Klaidą sakinyje ji pamatė jau po apklausos, kai visus parodymus buvo davusi savanoriškai.

Teisiamajame posėdyje pagarsintame liudytojos E. G. 2015 m. rugpjūčio 7 d. apklausos protokole, surašytame S. P., nurodyta, jog E. G. parodė, kad 2015 m. liepos 28 d. vakare su draugais buvo prie užkandinės „K.“. Jų grupelė atsistojo maždaug ties tarp pastatų esančiu pravažiavimu, netoli užkandinės durų. Jų grupelė stovėjo rateliu. Arčiausiai kebabinės durų stovėjo K. su D.. Vaikinai užsisakė maisto, tuo metu buvo apie 22.55 val. Matė, kad dar be jų netoliese buvo pašalinių asmenų, bet jie greitai pasišalino. Jiems bestovinti ir bekalbant, pro grupelę – skersai praėjo tamsus, aukštas, stambokas vaikinas labai griežtu veidu. Stovint grupelėje išgirdo kaip kažkas šaukia „Ką čia žiūri?“ Nesuprato kas šaukia, atsisuko į tą pusę ir pamatė, kad tai tas tamsus vaikinas. N., kuris stovėjo šalia jos, jam atsakė: „žiūriu kaip čeburekus neši“. Vaikinas išlipo iš mašinos, sako N.: „Kas tau čeburekas?“ Kai vaikinas priėjo prie N., ji šiek tiek pasitraukė, tačiau matė, kaip jis pastūmė rankomis N. ir jam vieną kartą vožtelėjo į galvą – į pakaušį. N. jį iš karto pradėjo raminti, sakydamas: „Viskas, baigiam, važiuok iš čia“. Tada atbėgo mergina ir vaikinas, skatinamas merginos, nuėjo iki automobilio, kuris stovėjo vienoje iš paskutinių parkavimo vietų – netoli (duomenys neskelbtini) pastato. Matė, kad mergina sėdo už vairo. Tas tamsus vaikinas irgi atsisėdo, bet durų nebuvo užsidaręs. Dar matė, kad kažkas sėdėjo automobilio gale. K. ėmė klausti „Ko čia muši mano draugą?“ K. ėjo šaligatviu ir maždaug ties gatvės apšvietimo stulpu pasuko eiti link automobilio. Tuo pačiu metu iš mašinos išbėgo tamsus vaikinas su kitu – mažiuku. Tas mažiukas buvo šviesesnių plaukų, atrodė jaunesnis už tą tamsų vaikiną. Pilnai matė tamsų vaikiną, jis greitu žingsniu, vos nebėgdamas, užsimojo ranka ir trenkė K. kažkur į veidą. Matė, kaip K. krenta nugara į asfaltą ir visu svoriu trenkia galvą į kelio važiuojamąją dalį. Jos apklausos metu į tyrėjos kabinetą užėjo vaikinas, kurį ji apibūdino kaip aukštą, tamsų, griežto veido vaikiną. Yra tikra, jog tai tas vaikinas, kurį matė suduodant smūgį K. į veidą. (2 t. b.l. 46-48)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodyta, kad liudytoja E. G. atpažino R. D., kurį apklausoje įvardino kaip šviesesnį ir žemesnį vaikiną (2 t. b.l. 52-56 ); atpažino V. J. ( V. D.) kaip įvykyje dalyvavusią merginą. (2 t. b.l. 57-61); atpažino E. J., nurodė, kad jis apklausos metu buvo užėjęs į tyrėjos kabinetą (2 t. b.l. 62-66 )

Liudytojas D. Š. parodė, kad kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, jis tarnybiniu automobiliu E. J. ir jo žmoną vežė į policijos komisariatą. Kelionės metu E. J. pasakė, kad dalyvavo muštynėse, kad jaunuoliui, kuris labiausiai įžeidinėjo, sudavė į veidą. Šiuos žodžius girdėjo ir kolega I. Š., juos turėjo girdėti ir E. J. žmona. E. J. apklausoje nedalyvavo. Sekančią dieną parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė apie šį pokalbį.

Liudytojas I. Š. parodė, kad vežamas į policijos komisariatą E. J., į klausimą, ar žino dėl ko yra sulaikomas pasakė, kad žino, jog dėl muštynių, per kurias sužalojo žmogų.

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad pirma konfliktinė situacija įvykio vietoje kilo, kai E. J., priėjęs prie kartu su kitais asmenimis netoli kebabinės durų stovėjusio N. G., šiam sudavė smūgį į ausį. Tokio fizinio kontakto su N. G. neneigia ir kaltinamasis. Nors E. J. nurodė, kad kompanija, kurioje buvo ir N. G., prie jo, vaikštančio į kebabinę kabinėjosi, iš jo juokėsi, trukdė jam laisvai praeiti, o jam dėl tokio elgesio papriekaištavus, kažkas iš nukentėjusiųjų kompanijos pasiūlė jam prieiti ir tada fizinis kontaktas su N. G. įvyko, tačiau šių E. J. parodymų nepatvirtina jokie kitų nagrinėjant bylą apklaustų asmenų parodymai. Nei vienas iš kitų byloje apklaustų asmenų, tame tarpe ir su E. J. buvę V. J. bei R. D. neparodė, kad kas nors iš nukentėjusiųjų kompanijos asmenų būtų žodžiais ar veiksmais kabinėjęsi prie E. J., o visi kartu su nukentėjusiaisiais buvę asmenys kategoriškai nurodė, kad jie į V. J. apskritai nekreipė dėmesio iki to momento, kai šis sudavė N. G., jo neužkabinėjo, tarpusavyje nei jo, nei kitų su juo buvusių asmenų neapkalbinėjo, praeiti jam netrukdė. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo N. G. ir su juo kartu buvusių asmenų parodymais, kad konfliktą žodžiu pirmas pradėjo E. J., paklausęs N. G., ar kartu su juo buvusių asmenų, ko šie į jį žiūri, ir E. J., kai jam N. G. atsakymas į šį klausimą nepatiko, priėjęs šiam sudavė.

Toks E. J. elgesys, net jei jam ir pasirodė, kad buvę prie kebabinės asmenys nepakankamai pagarbiai elgiasi jo atžvilgiu, vienareikšmiai vertintinas kaip įžūlus, akivaizdus nepagarbos aplinkiniams demonstravimas, nes smurto panaudojimui nagrinėjamu atveju jokios bent kiek pagrįstos priežasties nebuvo. Viešoje vietoje be jokios reikšmingesnės dingsties užsipuldamas N. G., E. J. sutrikdė tiek viešąją tvarką, tiek šio nukentėjusiojo bei kitų su juo buvusių asmenų rimtį, nes dėl tokio E. J. poelgio kompanijoje, kurioje buvo N. G., kilo sąmyšis, buvo sutrikdyta jų rimtis, todėl tokia aptarta E. J. veika turi visus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Šiai konfliktinei situacijai dar nepasibaigus, tačiau E. J. jau pasitraukus nuo prie kebabinės buvusių asmenų prie savo automobilio, stovėjusio kitoje gatvės pusėje, kartu su N. G. buvęs K. T., kuris konflikto tarp N. G. ir E. J. metu buvo atokiau, kreipėsi į E. J. priekaištaudamas šiam, kodėl muša jo draugą ir nulipo nuo šaligatvio. Tokį K. T. poelgį sąlygojo prieš tai buvę aiškiai neteisėti E. J. veiksmai, o, atsižvelgiant į tai, kad nuo E. J. buvo betarpiškai nukentėjęs K. T., kuris įvykio dieną šventė savo gimtadienį, draugas, dalyvavęs šioje šventėje, K. T. noras su E. J. išsiaiškinti konflikto priežastis šioje situacijoje buvo visiškai adekvatus ir pateisinamas. Tai, kad K. T. nulipo nuo šaligatvio ir ėjo link kaltinamojo automobilio, niekaip neparodo, jog K. T. kėlė grėsmę kaltinamajam, ar su juo buvusiems asmenims, arba jų automobiliui, ką kaip priežastį eiti pasitikti K. T. nurodė E. J.. Pažymėtina ir tai, kad E. J., su kuriuo kartu buvo ir R. D., su K. T. susitiko gatvės važiuojamosios dalies viduryje, t.y. už kelių metrų nuo automobilio, kas akivaizdžiai rodo, jog jokios tiesioginės grėsmės K. T. nekėlė. Todėl E. J. nurodyta priėjimo prie K. T. priežastis laikytina kaip pasirinktas gynybos būdas, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys parodymai, ir atmetama.

E. J. parodymų, kad susitikus su K. T., pastarasis pirmas jam sudavė smūgį į kaklą, bei E. J., R. D. ir V. J. parodymų, kad smūgį K. T., nuo kurio pastarasis krito ir buvo sunkiai sužalotas, sudavė R. D., nepatvirtina kitų nagrinėjamą įvykį mačiusių asmenų, kurie kategoriškai nurodė, kad K. T. E. J. jokių smūgių nesudavė ir nemėgino suduoti, o vienintelį smūgį K. T., nuo kurio pastarasis krito, sudavė E. J., o ne R. D..

Nors tiek E. J., tiek ir R. D. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad smūgį K. T. sudavė R. D., tą patį apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė ir įvykio vietoje buvusi E. J. žmona ir R. D. sesuo V. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kas sužalojo K. T. nematė, tačiau, kaip minėta, visi kiti įvykį matę asmenys, nuosekliai teigė, jog sužalojimą K. T. padarė būtent E. J.. Šiame kontekste nėra pagrindo netikėti liudytojo E. T. teisiamajame posėdyje nurodyta aplinkybe, kad jis duodamas pirminius parodymus ligoninės priėmimo skyriuje, kad smūgį K. T. sudavė mažesnis iš vaikinų, t.y. R. D. dėl streso galėjo suklysti, o ranka surašyto jo apklausos protokolo neperskaitė ir klaidos nepastebėjo. Tuo tarpu V. J. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė, kas sudavė smūgį K. T. todėl, kad tyrėja, kaip užrašyta jos apklausos protokole, jai buvo pasakiusi, jog draudžiama duoti parodymus prieš šeimos narį ar artimą giminaitį ir dėl to ji nenurodė, kad smūgį K. T. sudavė jos brolis, akivaizdžiai yra neteisingi. Kaip matyti iš byloje esančio Teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolo, teisės ir pareigos V. J., tarp jų ir teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra jo šeimos narys ar artimas giminaitis, buvo išaiškintos prieš apklausą (šį protokolą V. J. pasirašė 2015-08-03 9.21 val. – 2 T., b.l. 98, o apklausiama buvo nuo 9.22 val. – 2 T., b.l. 100-102), o apklausos protokole klaidingai įrašyto sakinio, kad draudžiama duoti parodymus prieš šeimos narį ar artimą giminaitį, ji, atsižvelgiant į tai, kad šis sakinys yra įrašytas kompiuteriu rašytame apklausos protokole, kol protokolas nebuvo atspausdintas (o tai galėjo būti padaryta tik po apklausos). Iš to darytina išvada, kad V. J., keisdama savo parodymus, naudojasi tyrėjos S. P. apklausos protokole padaryta akivaizdžia technine klaida, apie kurią V. J. galėjo sužinoti tik po to, kai visas jos apklausos protokolas buvo surašytas ir atspausdintas, todėl V. J. parodymai apie pirminių parodymų keitimo motyvus atmetami.

Taip pat atmetami E. J. gynybos argumentai, kad nukentėjusiųjų draugai duoda neteisingus parodymus, jog smūgį K. T., padarant šiam sunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė ne R. D. dėl geresnės E. J. turtinės padėties ir realesnės galimybės nukentėjusiesiems gauti žalos atlyginimą, kadangi šie argumentai yra visiškai deklaratyvūs. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai, nurodantys, jog K. T. sužalojo E. J., būtų E. J. pažinoję ir žinoję E. J. turtinę padėtį.

Aplinkybė, kad teismo medicinos specialistas R. D. nustatė sužalojimą kairės plaštakos išoriniame paviršiuje, kuris galėjo būti padarytas tuo pačiu metu, kai vyko nagrinėjamas įvykis, taip pat nepatvirtina E. J., R. D. ir V. J. parodymų, nes tokį sužalojimą R. D. galėjo pasidaryti kitoje vietoje ir nesmūgiuojant į žmogų.

Apibendrinant teismas daro išvadą, kad visa E. J. veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte sudėtis, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

Be to, skiriant bausmes E. J. taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, dirba.

Esant šioms aplinkybėms, E. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, savo trukme mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Byloje buvo pareikšti nukentėjusiųjų N. G. ir K. T. civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos neturtinės, o K. T. ir dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusieji paaiškino dėl ko jiems buvo padaryta tokio dydžio žala, prašo priteisti ją iš E. J..