Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. gruodžio 4 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-871, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra, nuteistajam E. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2017 m. gruodžio 22 d. dekretu Nr. 1K-1185 „Dėl Malonės suteikimo“ E. J. skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta 6 mėnesiais, paskiriant galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia 2017 m. sausio 26 d., pabaiga – 2019 m. liepos 24 d.Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. gruodžio 4 d., yra 2 metai 1 mėnuo 24 dienos. 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-871 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. J., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą.Skundu Kauno apygardos teismui nuteistasis E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodo, kad Prezidentė jam suteikė Malonę remiantis tuo, kad jis yra vienturtis sūnus, kad jo tėvų sunki sveikatos būklė ir jiems reikalinga visokeriopa pagalba, todėl šis argumentas yra svarbesnis už bet kokias teismo abejones dėl galimo jo nusikalstamumo ateityje.Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo netaikymas, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi tokiu būdu teismas abejoja jo siekiu koreguoti savo elgesį. Be to, netaikant lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, jam nesuteikiama motyvacija elgtis tinkamai. Pažymima, kad apylinkės teismas tik formaliai nurodė priežastis dėl kurių jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Anot nuteistojo, teismas nepatvirtino kompetentingos Komisijos nutarimo bei nagrinėjo paleidimo sąlygas iš naujo, taip paversdamas Komisijos darbą niekiniu bei sukeldamas nuteistiesiems abejonių įstatymų efektyvumu bei teismo darbu.Skunde nuteistasis teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis nesilaikys įstatymų, kad vėl nusikals. Pažymima, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 akcentuojama, jog lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, o ne išimtimi, todėl lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Remiantis tuo skunde nurodoma, jog teismas laikėsi priešingos nuomonės ir savo sprendimą pateikė be jokių argumentų, todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta. Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo E. J. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 19 balų, kas priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju vis tik nenustatyta nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, o teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka neabejotinai vertinti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti neizoliuotas nuo visuomenės. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, dalyvauja Socialinio ugdymo centro vykdomuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, šiuo metu dirba Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Aptarti teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys aspektai tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikęs vienas kriminogeninis veiksnys, galintis turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, tai turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba ir iš gaunamo darbo užmokesčio dengia civilinį ieškinį, lygtinio paleidimo metu turi galimybę įsidarbinti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis neturi santaupų turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat ir neturi planų, kaip padengs visą jam priteistą civilinį ieškinį. O tai, kad nuteistasis turėdamas tam tikrus įsipareigojimus, nėra nusprendęs, kaip juos įgyvendins, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Juo labiau E. J. yra brandi asmenybė, socialiai atsakingas ir už savo šeimą, o finansinis nestabilumas, gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui.Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis E. J. nėra impulsyvus, jo gyvenime nėra smurto panaudojimo pavyzdžių, tačiau paskutinio nusikaltimo metu nuteistasis teikė pirmenybę veiksmui, o ne planavimui – susimušė su kitu asmeniu, todėl jo padarytas nusikaltimas rodo smurto panaudojimą bei savikontrolės praradimo epizodą, kas parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo gyvenimo stilius. Nors nėra duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, mokosi iš savo klaidų, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jis kartais užsiima nusikalstamumą skatinančia veikla, o tai, be abejo, gali lemti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, kad skunde apygardos teismui E. J., kaip vieną svariausių aplinkybių, kodėl jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentės 2017 m. gruodžio 22 d. dekretą ,,Dėl malonės suteikimo“, tačiau teisėjų kolegijos manymu, dekretas jau yra adekvatus nuteistojo teisinės padėties sušvelninimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis save vertina, kaip asmenybę vertą teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo, tačiau sutinkamai su Socialinio tyrimo išvadomis, jau kurį laiką nėra stebima jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi 2017 m. balandžio 27 buvo atliktas nuteistojo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta, kad riziką pagal ,,OASys“ programą sudarė 19 balų, lygiai toks pats, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nustatytas ir paskutinio tyrimo metu – 2017 m. lapkričio 23 d. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, matyti, kad statinius kriminogeninius veiksnius sudaro 5 balai, tuo tarpu 14 balų yra dinaminiai ir gali būti koreguojami. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skunde nurodytu argumentu, jog atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau pakartotinai jos neanalizuoja ir nesprendžia klausimo dėl nuteistojo kaltumo ar nekaltumo, tokiu būdu ir neskiria pakartotinės bausmės, tačiau padaryta nusikalstama veika yra sudėtinė nuteistojo charakteristikos dalis ir neatsižvelgiant į ją, nuteistasis nebus įvertintas visapusiškai, kas neleistų įvertinti nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas vertindamas nuteistojo asmenybę bei atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais argumentais grindė savo nutartį.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatytas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo E. J. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.