- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- e2-30346-1050/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24197-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui E. S. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. S., prašydama: 1) padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiui A. S. dydį nuo 200,00 Eur iki 380,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka; 2) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė I. K. nurodė, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymui atsakovas E. S. teikia išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė vaiko ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti lopšelį-darželį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. darželio kainą vienam mėnesiui sudaro 330,00 Eur, papildomai mokama už vaiko maitinimą (6,60 Eur už vieną dieną). Atsižvelgiant į tai, kad dalis mėnesinio mokesčio yra kompensuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų (nes nepilnamečiui Vilniaus mieste nebuvo suteiktas darželis), nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. už darželį mėnesinį mokestį sudaro 230,00 Eur, o už maitinimą per mėnesį vidutiniškai sumokama 132,00 Eur (20 d. x 6,60 Eur). Taip pat sūnui teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos, dėl ko papildomai per mėnesį sumokama 20,00 Eur. Atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, kurie yra susiję su vaiko poreikiu lankyti ugdymo įstaigą, faktiškai 382,00 Eur padidėjo vaiko išlaikymui būtina suma. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl prisidėjimo sumokant už vaiko ugdymą ir priežiūrą vaikų darželyje, tačiau atsakovas nesutiko skirti papildomų lėšų (el. b. l. 1-3).
Teismo posėdžio metu ieškovė I. K. nurodė, kad sūnus jau antrus metus lanko privatų darželį, todėl padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui. Ieškovės teigimu, ji pateikė prašymus ir į valstybinius darželius, tačiau negavo vietos, todėl vaikui surado privatų darželį. Šiuo metu iš atsakovo papildomai reikia 180,00 Eur darželiui apmokėti. Nurodė, kad mokestis už darželį sudaro 250,00 Eur, vaikas darželyje taip pat valgo, todėl viso susidaro 330,00-350,00 Eur išlaidų. Šalių sūnus kartą per savaitę lankosi pas (duomenys neskelbtini), vieno apsilankymo kaina yra 10,00 Eur, todėl viso 40,00-50,00 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) paslaugas rekomendavo pati (duomenys neskelbtini), šių paslaugų nepaskyrė medikai. Vaikas darželyje taip pat lanko sporto būrelį, kuris kainuoja 15,00 Eur per mėnesį. Detalizuodama vaiko poreikius ieškovė nurodė, kad buto nuomos ir komunalinių mokesčių vaikui tenkanti dalis yra apie 100,00 Eur. Maistas mėnesiui kainuoja apie 100,00 Eur. Rūbams išleidžiama apie 30,00 Eur. Vitaminai ir papildai vaikui kainuoja apie 10,00 Eur. Sūnaus pramogoms, žaidimų kambariams ir muziejams ieškovė išleidžia apie 10,00-15,00 Eur. Šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės teigimu, ji vaikui ieškojo valstybinio darželio, kuris būtų arti namų, apsilankė maždaug keturiuose darželiuose (Vilniuje ir Pavilnyje). Taip pat vieną darželį ieškovė rinkosi Lazdynuose. Ieškovė nurodė, kad ji dirba iš namų, pagal individualią veiklą, logistikos srityje. Jos pajamas per mėnesį sudaro 1 500,00 Eur atskaičius mokesčius. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškove su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko darželis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Valstybiniai darželiai, iš kurių rinkosi ieškovė, yra nuo 1 km iki 10 km atstumu nuo namų. Lazdynuose esantis darželis yra 17 km atstumu nuo namų. Daugiau darželių, esančių toliau nuo namų, ieškovė neieškojo, ieškojo patogiausių. Atsakovui ieškovė nurodė, kad surado vaikui darželį, kuris yra arčiausiai namų, nurodė, kiek jis kainuos, tačiau atsakovo reakcijos nepamena. Prašymą dėl valstybinio darželio gavimo ieškovė pateikė 2018 metais, iš karto po vaiko gimimo dėl valstybinio darželio į savivaldybę nesikreipė. Ieškovės teigimu, 2018 metais jai buvo pasiūlyta vieta valstybiniame darželyje, tačiau šis pasiūlymas jos netenkino, nes vaikas jau porą mėnesių lankė privatų darželį. Ieškovės teigimu, vaikui tik apsipratus viename darželyje, eiti į kitą nebūtų buvę gerai. Kitų priežasčių, kodėl ieškovė atsisakė valstybinio darželio, nebuvo. Ieškovės teigimu, privatų darželį vaikas pradėjo lankyti 2018 m. rugpjūčio viduryje, valstybinio darželio pasiūlymą ji gavo 2018 m. gruodžio pradžioje. Valstybinis darželis buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) g., apie 10 km nuo namų. Dabartinis darželis yra apie 5 km nuo namų. Vaiką į darželį ieškovė veža automobiliu. Ieškovės žiniomis, atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi. Jis dirba (duomenys neskelbtini), grįžta į Lietuvą kas porą mėnesių. Ieškovės teigimu, atsakovo pajamos turėtų būti ne mažiau 1 500,00 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus ir ieškinį prašo tenkinti. Ieškovės prašymas padidinti išlaikymą vaikui grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta šalių sūnaus ugdymo sutartis su privačiu lopšeliu-darželiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Paslaugų kainą tuo metu sudarė 310,00 Eur, šiuo metu kaina yra 330,00 Eur. Kadangi sutarties sudarymo dieną ieškovei nebuvo pasiūlyta vieta valstybiniame darželyje, savivaldybė ieškovei kompensuoja 100,00 Eur. Taigi, suma už vaiko ugdymą per mėnesį yra 230,00 Eur. Vaiko maitinimas darželyje kainuoja 6,60 Eur per dieną, viso apie 132,00 Eur per mėnesį. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai (duomenys neskelbtini) paslaugos kainuoja 20,00 Eur, kadangi būna atvejų, kai vaikas suserga ir neapsilanko pas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pasikeitęs vaiko poreikis, susijęs su iškilusia būtinybe lankyti ugdymo įstaigą. Nurodė, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turėjo galimybę pasirūpinti vaiko ateitimi ir anksčiau kreiptis dėl vietos valstybiniame darželyje suteikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepilnamečiui sūnui teikia išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutinka skirti papildomų lėšų vaiko ugdymui. Jis vaiką pasiima pas save šalių sudarytoje taikos sutartyje numatytu laiku, jį maitina, perka drabužius, jie važiuoja pramogauti, todėl susidaro papildomų išlaidų. Atsakovo teigimu, sūnui dar nėra trijų metų, todėl jo lankymasis pas (duomenys neskelbtini) yra nereikalingas. Atsakovo nuomone, Vilniaus mieste yra kitų ugdymo įstaigų, kurios yra pigesnės. Jo žiniomis, ieškovei buvo suteiktas valstybės finansuojamas darželis, tačiau ji jo atsisakė dėl neaiškių priežasčių. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji ieškojo kitų pigesnių įstaigų. Atsakovo teigimu, ieškovė teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai. Vien aplinkybė, kad sūnui sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiais buvo teiktos (duomenys neskelbtini) paslaugos, negali lemti esminio vaiko poreikių padidėjimo. Atsakovo teigimu, tenkinant sūnaus poreikius, jis pirko drabužius, avalynę, kitus jam reikalingus daiktus. Atsakovas dirba, šiuo metu gauna minimalų atlyginimą, kuris tesiekia 500,00 Eur. Kiek atsakovui žinoma, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 1 400,00 Eur. Atsakovas neturi nekilnojamojo ar kito turto, kurį įvertinus būtų galima teigti, kad jo turtinė padėtis esmingai pasikeitė ir dėl to būtų padidintas išlaikymo dydis. Šiuo metu atsakovas gyvena nuomojamajame būste. Taigi, iš gaunamų pajamų atėmus sumą, išleidžiamą gyvenamajam būstui išlaikyti – 150,00 Eur, kas mėnesį pragyvenimui lieka tik apie 350,00 Eur. Patenkinus ieškovės reiškiamus reikalavimus, atsakovui neliktų piniginių lėšų net maisto produktams nusipirkti. Taigi, atsakovas negalėtų užtikrinti sau minimalių pragyvenimo sąlygų. Ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės už atsakovo gaunamas pajamas. Todėl didesnes pajamas gaunantis vienas iš tėvų turi prisiimti didesnę dalį išlaidų, reikalingų nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Atsakovo teigimu, jis reguliariai teikia išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, nevengia pareigos išlaikyti savo sūnų (el. b. l. 41-43).
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį patenkinti iš dalies. Nurodė, kad iš pradžių atsakovas kategoriškai atsisakė padidinti išlaikymą vaikui, tačiau vėliau pasiūlė išlaikymą padidinti iki 250,00 Eur. Valstybinis darželis ieškovei buvo suteiktas, be to, nėra aišku, kodėl ieškovė anksčiau neužregistravo vaiko į eilę vietai valstybiniame darželyje gauti. Tokiu būdu ieškovei darželis būtų buvęs suteiktas laiku ir nereikėtų vaiko leisti į privatų darželį. Jeigu ieškovė būtų pasirinkusi jai suteiktą valstybinį darželį, nebūtų reikalinga padidinti išlaikymą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vaikui nebuvo rekomenduotas gydytojo, be to, tai turėtų būti laikinos išlaidos, todėl savaime neturėtų sąlygoti išlaikymo padidinimo. Atsakovo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, jis dirba Lietuvos įmonėje, užsienio valstybėje, jo atlyginimas yra 500,00 Eur. Atsakovas taip pat gauna komandiruotpinigius (apie 500,00 Eur). Atsakovas neturi kitų pajamų, nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis galėtų mokėti 380,00 Eur išlaikymą vaikui, be to, nemanytina, kad trijų metų vaikui reikia 760,00 Eur per mėnesį. Todėl prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti išlaikymą iki 250,00 Eur. Nurodė, kad atsakovas su vaiku susitinka kada tik gali, mažiausiai vieną kartą kas du mėnesius. Atsakovas vaiką nusiveža į kaimą, kur gyvena jo motina, ir pagal galimybes, prašymus, vaikui perka daiktus, vežasi vaiką pramogauti. Atsakovas nėra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Nurodė, kad atsakovas nesutinka, jog vaikas lankytų privatų darželį. Apie tai, kiek kainuos privatus darželis, atsakovas informuotas nebuvo, jis nepritarė tokiam ieškovės sprendimui, nes tai pakankamai daug kainuoja, atsakovui yra per brangu.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad šalių sūnus lanko lopšelį-darželį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (310,00 Eur/mėn., papildomai maitinimas – 6,60 Eur/d., (duomenys neskelbtini) paslaugos – 10,00 Eur/k.), yra sveikas. Skyriaus teigimu, prašymas priteisti išlaikymą pareikštas vaiko interesais ir galimai būtų pakankamas tenkinti individualius A. S. poreikius (el. b. l. 74).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 18 d. vykusiame teismo posėdyje Skyriaus atstovas nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šaukimas į teismo posėdį Skyriui buvo tinkamai įteiktas, byloje gauta Skyriaus išvada dėl nepilnamečio A. S., civilinę bylą išnagrinėjo Skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. K. ir atsakovas E. S. yra nepilnamečio A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. 1. 22). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, bei priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 200,00 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), el. b. 1. 10-11).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo pakeisti nepilnamečiui šalių sūnui priteistą išlaikymo dydį, jį padidinant ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 380,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė reikalavimą grindžia padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, susijusiais su tuo, kad sūnus pradėjo lankyti privatų darželį, todėl padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka vaiko ugdymui skirti papildomų lėšų, be to, Vilniaus mieste yra kitų ugdymo įstaigų, kurios yra pigesnės. Jo žiniomis, ieškovei buvo suteiktas valstybės finansuojamas darželis, tačiau ji jo atsisakė dėl neaiškių priežasčių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas nesutiko vaiko leisti į privatų daželį, tačiau sutinka padidinti vaikui teiktiną išlaikymą iki 250,00 Eur. Skyrius išvadoje nurodė, kad prašymas priteisti išlaikymą yra pareikštas vaiko interesais ir galimai būtų pakankamas tenkinti individualius A. S. poreikius.
Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 32), jos vardu yra registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 33). Iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad ji dirba iš namų, pagal individualią veiklą, logistikos srityje. Jos pajamas per mėnesį sudaro 1 500,00 Eur, atskaičius mokesčius. Bylos duomenimis, ieškovė gyvena 2 kambarių 45 kv. m. nuomojamame būste (nuomos kaina – 300,00 Eur) (el. b. l. 76). Duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius byloje nėra.
Bylos duomenimis, atsakovas E. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra apie 725,00-759,52 Eur (el. b. l. 26-29). Iš teismo posėdžio metu atsakovo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo darbo vieta yra užsienio valstybėje, atskaičius mokesčius jis gauna 500,00 Eur darbo užmokestį, taip pat apie 500,00 Eur komandiruotpinigių. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise (el. b. l. 31, 34). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje išklausytus paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis, galimybė dirbti ir užsidirbti, iš esmės yra lygiavertė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys, gauna nuolatines pajamas, yra jauni, darbingo amžiaus ir sveiki asmenys. Teismo vertinimu, esminių šalių turinės padėties pokyčių nuo teismo nutarties, kuria jų nepilnamečiui sūnui buvo priteistas išlaikymas, bylos duomenimis nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.
Vertinant šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, nustatyta, kad A. S. yra trijų metų amžiaus vaikas (el. b. l. 22). (duomenys neskelbtini) su lopšeliu-darželiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė sudarė vaiko ugdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6-9). Bylos duomenimis, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. paslaugų gavėjo mokama kaina už teikiamas ugdymo paslaugas yra 330,00 Eur, vaiko maitinimas ugdymo įstaigoje kainuoja 6,60 Eur už vieną dieną (el. b. l. 89-90). Savivaldybė kompensuoja 100,00 Eur už darželį mokėtino mokesčio. Dėl (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui šalių sūnui yra teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos (el. b. l. 25, 91). Iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus kartą per savaitę lankosi pas (duomenys neskelbtini), vieno apsilankymo kaina yra 10,00 Eur. Vaikas darželyje taip pat lanko sporto būrelį, kuris kainuoja 15,00 Eur per mėnesį. Buto nuomos ir komunalinių mokesčių vaikui tenkanti dalis yra apie 100,00 Eur. Maistas mėnesiui kainuoja apie 100,00 Eur. Rūbams išleidžiama apie 30,00 Eur. Vitaminai ir papildai vaikui kainuoja apie 10,00 Eur. Sūnaus pramogoms, žaidimų kambariams ir muziejams ieškovė išleidžia apie 10,00-15,00 Eur. Šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo, kaip ir ar iš esmės nuo (duomenys neskelbtini) pasikeitė šalių nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, pramogoms, kiti vaiko fiziologiniai, socialiniai ir kultūriniai poreikiai, bei kad jiems patenkinti reikia skirti daugiau lėšų. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą ir būtinybę padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį nuo 200,00 Eur iki 380,00 Eur grindžia tuo, kad nepilnametis šalių sūnus lanko mokamą privačią ugdymo įstaigą, kadangi ieškovei nebuvo suteikta vieta valstybiniame darželyje. Šią aplinkybę ieškovė vertina kaip esminį vaiko poreikių pasikeitimą nuo (duomenys neskelbtini) teismo nutarties priėmimo.
Pažymėtina, kad CK yra įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Šis principas lemia ir tai, kad visus klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų auklėjimu, tame tarpe ir ugdymu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.156 str. 3 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad lemiamą reikšmę parenkant ugdymo įstaigą turi tėvų susitarimas, t. y. jų abiejų suderinta valia. Taigi, vienas iš tėvų, nesant objektyvios būtinybės, negali vienašališkai nuspręsti dėl privačios ugdymo įstaigos nepilnamečiui vaikui parinkimo. Dėl vaiko lankomų privačių ugdymo įstaigų (darželio, mokyklos), privalo spręsti abu vaiko tėvai, atsižvelgiant į abiejų finansines galimybes bei vaiko poreikius, sąmoningai suprantant ir prisiimant padidėsiančių vaiko išlaikymo išlaidų naštą (Vilniaus miesto apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-545-580/2017, 2019 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1469-340/2019).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu išklausytų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės sprendimui vaiką leisti į privačią ugdymo įstaigą atsakovas nepritarė. Nors ieškovė nurodė, kad privačią ugdymo įstaigą pasirinko negavusi pasiūlymo valstybiniame darželyje, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ieškovė patvirtino, kad vaikui pradėjus lankyti privatų darželį, po 4 mėnesių buvo pasiūlyta vieta valstybiniame darželyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė šios ugdymo įstaigos atsisakė, motyvuodama tuo, kad vaikui apsipratus privačiame darželyje, nėra gerai keisti ugdymo įstaigą. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, dėl ko ugdymo įstaigos pakeitimas galėtų būti sukėlęs neigiamas pasekmes vaikui, taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad vaikui yra būtinos privačios ugdymo įstaigos paslaugos, o tokių paslaugų negali teikti valstybinės ugdymo įstaigos. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, lemiančių adaptacijos naujoje ugdymo įstaigoje sunkumus, ar kitų poreikių, kuriuos gali užtikrinti tik ieškovės pasirinkta privati ugdymo įstaiga. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad privačios ugdymo įstaigos pasirinkimas buvo objektyviai vienintelė galima opcija šalių nepilnamečiui sūnui. Esant nurodytam, papildomų išlaidų privačiai ugdymo įstaigai buvo galima išvengti, ieškovei priėmus siūlymą vaiką leisti į valstybinį darželį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės teigimu, ji rinkosi darželį arti namų, siekdama patogumo. Teismui patikrinus viešai prieinamų paieškos sistemų duomenis nustatyta, kad dabartinė vaiko ugdymo įstaiga yra 6,8 km nuo ieškovės namų, o valstybinė ugdymo įstaiga, kurioje vaikui buvo pasiūlyta vieta, yra apie 10 km nuo ieškovės namų. Teismo vertinimu, atstumo tarp paminėtų darželių skirtumas nėra toks, kuris reikalautų neproporcingai didelių laiko sąnaudų ar sukeltų kitokių papildomų nepatogumų, juo labiau, įvertinus ir tai, kad ieškovė vaiką į darželį veža automobiliu, o ne naudodamasi viešojo transporto paslaugomis, be to, ji dirba iš namų ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi konkretų darbo grafiką. Taigi, atsižvelgus į šioje dalyje nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė būtinybės vaiką antrus metus leisti į privatų darželį, šį sprendimą priėmė nepritarus atsakovui, bei objektyviai nepagrindė vietos valstybiniame darželyje atsisakymo, lėmusio papildomas išlaidas vaiko ugdymo poreikiams patenkinti. Esant nurodytam, vaiko tėvui nesutinkant ir ieškovei neįrodžius, kad išlaidos privačiai ugdymo įstaigai yra būtinosios vaiko išlaikymo išlaidos, dėl ieškovės sprendimo vaiką leisti į privatų darželį atsiradusi papildomų išlaidų našta neturėtų būti iš dalies perkeliama atsakovui. Todėl ieškovės argumentas, kad dėl privačios ugdymo įstaigos lankymo iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir dėl to yra būtina priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo, ieškovei neišnaudojus kitų galimybių, kurios nesukeltų tokio masto papildomų vaiko išlaikymo išlaidų ir byloje nesant duomenų, kad konkrečios ugdymo įstaigos lankymas geriausiai atitinka vaiko interesus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad nors vieno iš tėvų sprendimas vaiką leisti į privačią ugdymo įstaigą, nesant objektyvios būtinybės ir neišnaudojus kitų galimybių, savaime nėra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą vaikui, teismas, nagrinėdamas šeimos teisinių santykių civilines bylas, privalo būti aktyvus ir vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi, teismas privalo įvertinti kitas konkrečios situacijos aplinkybes, siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) priimtos teismo nutarties praėjo beveik du metai, šiuo metu šalių nepilnametis sūnus yra trijų metų amžiaus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, šalių sūnui buvo pradėtos teikti (duomenys neskelbtini) paslaugos (vieną kartą per savaitę, vieno užsiėmimo kaina – 10,00 Eur), vaikas taip pat lanko sporto būrelį, kuris kainuoja 15,00 Eur. Taigi, teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja, kad nuo (duomenys neskelbtini) teismo nutarties priėmimo, vaiko poreikiai yra pasikeitę (padidėję) ir turi būti tenkinami proporcingai abiejų tėvų. Esant nurodytam, teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, jo poreikį neformaliajam ugdymui bei (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, siekiant užtikrinti jo amžių atitinkančią raidą, bei tai, kad atsakovas yra dirbantis, jauno amžiaus vyras, be to, sutinka teikti vaikui didesnį – 250,00 Eur išlaikymą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tokio dydžio išlaikymas yra protingo ir pagrįsto dydžio bei užtikrins nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šalių nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas didintinas, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisiant išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Byloje pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bei atsižvelgus į minimalią žyminio mokesčio sumą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo, t. y. 250,00 Eur – 200,00 Eur = 50,00 Eur) už ieškovės reikalavimą pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 400,00 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (el. b. 1. 93-94). Ieškinį patenkinus iš dalies (t. y. 27,77 proc.), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 111,08 Eur suma už ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Pažymėtina, kad teismas patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, priteisia tuo atveju, jeigu dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikė prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir byloje yra bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai, kurie teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas atsiliepimu į ieškinį ar atskiru prašymu teismo neprašė iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to, nepateikė advokato teisinei pagalbai skirtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 3,00 Eur kiekvienai šaliai, todėl jos iš šalių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. 2019 m. rugpjūčio 13 d.) priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) iki vaiko pilnametystės.
Pavesti nepilnamečio A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 111,08 Eur (vienas šimtas vienuolika eurų 8 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821), įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teismo sprendimą dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.