Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euruta“ atstovei advokato padėjėjai Monikai Kaluževičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euruta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kadangi atsakovė padengė dalį – 976,23 Eur - skolos, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti likusią skolos sumą, t. y. 467,51 Eur skolos, 20,28 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 573 Eur bylinėjimosi išlaidų – 33 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 540 Eur už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“ (užsakovas) ir uždaroji akcinė bendrovė „Euruta“ (rangovas) 2017 m. vasario 10 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 17, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovės užsakymu iškirsti mišką, esantį Ukmergės rajone, Pabaisko seniūnijoje, Svietiškio kaime, ir Ukmergės rajone, Veprių seniūnijoje, Kelmų kaime, Ukmergės miškų urėdijoje, Pašilės girininkijoje, kadastro Nr. 8182/0003:0068. Leidimas kirsti privataus miško savininkui išduotas 2016 m. spalio 18 d. serija Nr. 029785 ir 2016 m. spalio 11 d. pranešimas apie ketinimą kirsti mišką (sutarties 1 ir 2.1 punktai).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tos rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė faktiniai rangos teisiniai santykiai. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Euruta“ įsipareigojo nurodytoje vietoje (Ukmergės rajone) darbus atlikti (iškirsti mišką) iki 2017 m. vasario 28 d. (sutarties 2.4 punktas). Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“ įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus miško kirtimo darbus 6,40 Eur + PVM už kubinį metrą (sutarties 3.3 punktas), buvo numatytas avansinis mokėjimas 30 procentų, padirbus dvi darbo dienas ir 80 procentų atliktų, atlikus darbą ir galutinį atsiskaitymą atsakovė vykdo per 3 dienas po darbų priėmimo akto pasirašymo, pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (sutarties 4.1 punktas). Atsakovė, laiku nesumokėjusi pinigų, už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos įsipareigojo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius (sutarties 4.2 punktas).

Kaip matyti iš Rangos sutarties sąlygų, ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, šalys buvo sutarusios, kad tik pradėjus rangos darbus (darbai pradėti 2017 m. vasario 10 d.) atsakovė atliks avansinį mokėjimą, tačiau šis mokėjimas buvo atliktas vėliau nei numatyta sutartyje, t. y. 2017 m. kovo 1 d. uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“ ieškovei pervedė 500 Eur. Darbai – pagrindinis plynas ir einamasis miško kirtimas buvo pradėti 2017 m. vasario 10 d. ir baigti 2017 m. vasario 27 d. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euruta“ atlikus visus jai pavestus miško kirtimo darbus, 2017 m. liepos 28 d. (taip nurodyta darbų perdavimo akte Nr. 16, nors ieškovės atstovės teigimu, yra padarytas rašymo apsirikimas, klaidingai nurodytas akto surašymo mėnuo, turėtų būti 2017 m. vasario 28 d.) ir 2017 m. vasario 28 d. išrašyta PVM sąskaitą faktūra serija ERU Nr. 279 – 1 548,80 Eur sumai už 80 procentų sutartų paslaugų. Šie dokumentai atsakovei buvo siųsti tą pačią dieną elektroniniu paštu. Darbų priėmimo perdavimo akte ieškovė nurodė pastabą, kad negavus pretenzijų ar prieštaravimų raštu per 3 darbo dienas, laikys, kad atlikti darbai tinkamai kiekio bei kokybės prasmei ir yra priimti. Be to, atlikusi visus pagal rangos sutartį miško kirtimo paslaugas, ieškovė 2017 m. kovo 24 d. išrašė galutinę PVM sąskaitą faktūrą serija ERU Nr. 0000282 – 394,94 Eur sumai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (sąskaitos išrašą), kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė padengė dalį įsiskolinimo, t. y. į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 976,23 Eur, todėl ieškovė šia apimtimi mažina ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir nurodo, jog atsakovė liko skolinga 467,51 Eur.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Byloje atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės prašomo priteisti įsiskolinimo fakto ar jo dydžio, tik teismui 2017 m. birželio 28 d. pateiktuose prieštaravimuose dėl išduoto teismo įsakymo nurodė, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Euruta“ pažeidė Rangos sutarties 2.4 punktą, t. y. darbų neatliko iki 2017 m. vasario 28 d. Taip pat pažymėjo, kad rangovas (ieškovė), pripažindamas savo kaltę dėl ne laiku ir nekokybiškai atliktų Rangos sutarties darbų, darbų priėmimo akto pasirašymo datą, užsakovo (atsakovės) sutikimu numatė 2017 m. liepos 28 d ir po šio akto pasirašymo uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“, gavusi PVM sąskaitą faktūrą, nurodė apmokėsianti skolą laiku. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos atsakovė jokių skolos sumokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra pateikusi, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė.

Pažymėtina ir tai, kad kai ginčas kyla iš rangos teisinių santykių, pareiga įrodyti atliktų darbų trūkumus tenka užsakovui (CPK 178 straipsnis). Nors prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė ir nurodė, kad ieškovė ne laiku ir nekokybiškai atlikto darbus, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kad uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“ būtų turėjusi priekaištų dėl ieškovės darbų kokybės darbų vykdymo metu, nustačiusi jai terminą trūkumams pašalinti ar pan. (CK 6.658, 6.691 straipsniai). Pastebėtina, kad nei nuo 2017 m. vasario 28 d. (darbų priėmimo akto surašymo dienos) akto pastaboje nurodytu terminu – per 3 darbo dienas, nei skaičiuojant, kad ir akte, ieškovės atstovės teigimu, klaidingai nurodytos dienos – nuo 2017 m. liepos 28 d., atsakovė jokių pretenzijų ar prieštaravimų ieškovei raštu nepateikė, todėl laikoma, jog darbai buvo atlikti tinkamai kiekio ir kokybės prasme ir yra priimti.

Byloje atsakovė nekėlė ginčo ir dėl aplinkybės, kad ieškovė darbų priėmimo-perdavimo aktą atsakovei išsiuntė elektroniniu paštu ir nurodytą dieną, t. y. 2017 m. vasario 28 d. Pažymėtina, kad atsakovė jau 2017 m. birželio 28 d. teismui teikdama prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, kartu pateikė ir 2017 m. liepos 28 d. (vėlesne data) išrašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą. Kas tik patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog ši perdavimo akto surašymo data yra rašymo apsirikimas ir tikroji darbų priėmimo akto Nr. 16 surašymo data yra būtent 2017 m. vasario 28 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad atsakovė nei suėjus sąskaitų apmokėjimo terminui, nei iki teismo posėdžio dienos, pilnai nėra atsiskaičiusi už ieškovės laiku ir tinkamai suteiktas paslaugas (atliktus miško medienos kirtimo darbus), atsiskaitymo terminai yra suėję, todėl pagrįstu laikomas ir tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės pagal rangos sutartį likusią nesumokėtą skolos sumą – 467,51 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 51 ct).

CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas – juridinis asmuo – privalo mokėti už termino praleidimą 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovei iki bylos užvedimo tinkamai neįvykdė, t. y. neatsiskaitė su ieškove už jai suteiktas paslaugas pagal 2017 m. vasario 10 d. Rangos sutartį Nr. 16. Atsakovei, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovė pagrįstai paskaičiavo įstatymo numatytas palūkanas, kurių bendra suma yra 20,28 Eur (dvidešimt eurų 28 ct), todėl ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokį prašymą grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Šioje byloje sutartis sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų, ieškovei (juridiniam asmeniui) atliekant miško kirtimo darbus už atlygį atsakovei (juridiniam asmeniui), vertintinas kaip komercinė sutartis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Kadangi 2017 m. sausio 1 d. (teismo įsakymas pagal ieškovės pareiškimą priimtas 2017 m. birželio 13 d., t. y. skolininkei pareiga mokėti palūkanas atsirado pirmąjį metų pusmetį) galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Petro medis“ dalį skolos padengė jau iškėlus bylą teisme, laikoma jog ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 33 Eur sumokėto žyminio mokesčio (8 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo + 25 Eur už ieškinį). Iš atsakovės valstybei priteistina 6,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sąskaitų už teisines paslaugas ir Perlo paslaugos pinigų pervedimo kvitų matyti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Euruta“ patyrė 540 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (240 Eur už ieškinio parengimą ir 150 Eur + 150 Eur už atstovavimą teisme). Nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 5, 8.2, 8.6, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja Monika Kaluževičienė kelis kartus į bylos nagrinėjimą vyko iš Kauno, t. y. į kitą vietovę, negu registruota jos darbo vieta, į vykusių posėdžių skaičių, į ieškovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių (pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinys) bei į patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, daroma išvada, kad ieškovės atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir teisingos, todėl jos visos priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi Nr. eL2-979-446/2017 (dabar – civ. byla Nr. e2-1115-446/2017) taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“ priklausančio turto areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2017033289) (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Euruta“, įmonės kodas 302521033, iš uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“, įmonės kodas 302546691, 467,51 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 51 ct) skolos, 20,28 Eur (dvidešimt eurų 28 ct) palūkanų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 573 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“, įmonės kodas 302546691, valstybei 6,41 Eur (šešis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi Nr. eL2-979-446/2017 (dabar – civ. byla Nr. e2-1115-446/2017) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302546691, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai nežinomi, priklausančio turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2017033289).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.