Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1026-633/2025 pagal ieškovės Šakių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1026-633/2025 pagal ieškovės Šakių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos priteisimo, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš jos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl atsakovės atskirojo skundo

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti atsakovės prašymą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, atsisakyti atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

15. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

16. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

17. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

19. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

20. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės Šakių rajono savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei R. S. teisme buvo priimtas 2025 m. sausio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutartis, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei ieškovės ieškinys su priedais atsakovei 2025 m. sausio 20 d. buvo išsiųsti paštu adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai buvo neįteikti, 2025 m kovo 7 d. grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2025 m kovo 7 d. teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenimis SODROS informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovę nerasta. 2025 m. kovo 24 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuris atsakovei 2025 m. kovo 25 d. buvo išsiųstas paštu adresu (duomenys neskelbtini). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. balandžio 15 d. 2025 m. balandžio 17 d. ir 2025 m. balandžio 23 d. ieškovei išduoti vykdomieji raštai. 2025 m. birželio 6 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl termino sprendimui už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Atsakovė prašė atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimą už akių panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti, terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo praleistas ne dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nežinojo apie pradėtą civilinę bylą ir dėl to negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis.

21. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

22. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

23. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

24. Kaip nustatyta, procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau buvo neįteikti, grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas, konstatavęs, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), priėmė sprendimą už akių.

25. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

26. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą. (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

27. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija). 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalį papildžius nuostata dėl naujo procesinių dokumentų įteikimo būdo – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, kasacinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

28. Be to, kasacinio teismo yra pažymėta, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

29. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

30. Nagrinėjamoje byloje, taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, turi būti atsižvelgta tiek į pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingą bylos išnagrinėjimą, tiek į šios nagrinėjamos bylos specifiką bei nustatytas aplinkybes. Teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, kai priimamas sprendimas už akių, turi būti atsižvelgta į šio proceso specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis); kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis), o išnagrinėjęs tokį pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

31. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat pirmosios instancijos teismas tikrino ir galimą atsakovės darbo vietą, bandė susisiekti su atsakove telefonu, kad galėtų pasinaudoti alternatyviais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Kaip nustatyta, VSDFV informacinės sistemos duomenimis atsakovė nedirba, susisiekti su atsakove telefonu teismui nepavyko.

32. Ieškovė kartu su ieškiniu teikė teismui įrodymus, iš kurių matyti, kad raginimai sumokėti susidariusius įsiskolinimus ne kartą buvo siunčiami Šakių seniūnijos seniūno, kuris, atstovaudamas Šakių rajono savivaldybės administraciją, ir sudarė socialinio būsto nuomos sutartį su atsakove dėl socialinio būsto, esančio Šakių seniūnijoje, nuomos. 2024 m. vasario 8 d., 2024 m. spalio 2 d. raginimai sumokėti įsiskolinimą atsakovei buvo įteikti pasirašytinai. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo kitomis teismui prieinamomis protingomis priemonėmis (šiuo atveju per Šakių seniūnijos darbuotojus) įteikti procesinius dokumentus atsakovei.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, yra akcentuojamas faktiškas (realus) informavimas apie teismo procesą, kaip būtiną CPK 287 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai neįvertino aplinkybės, ar nebuvo pažeista atsakovės teisė būti realiai informuotai apie pradėtą procesą jos atžvilgiu.

35. Kaip minėta, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, neturėjimas galimybės prieštarauti dėl sprendimo už akių priėmimo ir šalies, kurios prašymu priimtas sprendimas už akių, reikalavimų tenkinimas, atlikus tik formalų jos pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

36. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra tikslinga atnaujinti atsakovei terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį, atnaujinti atsakovei R. S. terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir perduoti atsakovės R. S. pareiškimo dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.