- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5515-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00547-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, A. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. G. kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė toliau nurodytą turtą kaip palikimą po savo motinos B. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti:
1.1. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);
1.2. gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad palikėja B. M. turėjo du vaikus: pareiškėją ir suinteresuotą asmenį A. V.. B. M. buvo išsituokusi su A. M.. Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). B. M. mirties momentui buvo nesusituokusi. Paaiškino, kad B. M. nuo 2012 m. buvo neįgali, pareiškėja ja privalėjo nuolat rūpintis, tvarkyti visus jos teisinius reikalus. Dėl sveikatos būklės B. M. pati negalėjo tvarkytis savo reikalų. Pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) bendruomenės pažymą apie tai, kad pareiškėja prižiūrėjo mamą B. M., parūpindavo malkų ir pan. Nurodo, kad mama B. M., įvertinusi tą aplinkybę, kad pareiškėja ją prižiūrėjo, paliko testamentą, sudarytą 2011 m. kovo 1 d., kuriuo visą jai priklausantį turtą mirties atveju palieka pareiškėjai.
3. Pareiškėja nurodė, kad B. M. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta, o palikimą pareiškėja priėmė pagal testamentą, pradėdama faktiškai valdyti jos turtą. Nurodė, kad B. M. mirties momentui turėjo gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, tvartą, malkinę ir kitus priklausinius bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas po gyvenamuoju namu yra išpirktas, sumokėtos vienkartinės išmokos J. D. vardu, iš kurios B. M. (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą. J. D. avansinius mokėjimus už namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) perleido B. M..
4. Pareiškėja nurodė, kad nepateikė pareiškimo palikimui priimti po B. M. mirties. Priėmė palikimą, priimdama gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), tvarkė namą bei ūkinius pastatus, aplinką, namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja pateikė Ukmergės rajono savivaldybės 2020 m. sausio 20 d. raštą apie tai, kad eglės namų valdos žemėje nėra laikomos saugotinomis. Šio rašto pagrindu pareiškėja nupjovė prie gyvenamojo namo eglę, kuri kėlė grėsmę namui. Paaiškino, kad po mamos mirties stengėsi išsaugoti gyvenamąjį namą, jį kūrena, pirko šildymui įvairius prietaisus, kaip šildytuvą, malkas. Tvarkė ir prižiūrėjo namų valdos žemės sklypą aplink gyvenamąjį namą, pjaudavo žolę vasarą, žiemą taip pat tvarkydavo aplinką. Nurodo, kad faktinį palikimo priėmimą patvirtina pateikiami kvitai apie mokesčių už elektros energijos mokėjimą, gyvenamojo namo inventorizacijos byla, pirkimo-pardavimo sutartis, susitarimas dėl avansinių mokėjimų už žemę perleidimą, Registrų centro pažymėjimai. Nurodo, kad ginčo su suinteresuotais asmenimis ir kitais trečiaisiais asmenimis dėl palikimo priėmimo nėra. Kadangi pareiškėja aktyvius palikimo priėmimo veiksmus atliko iš karto, iš šių veiksmų visi aplinkiniai suprato, kad pareiškėja priėmė palikimą (el. b. l. 1-3).
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjos B. M. palikimo perėjimo valstybei. Nurodė neprieštarausiantis pareiškėjos prašymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (el. b. l. 16-19).
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė teismo dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra (el. b. l. 26-27).
7. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė neprieštaraujanti pareiškimo patenkinimui. Patvirtino, kad nėra ginčo dėl to, kad būtent pareiškėja priėmė palikimą po B. M. mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (el. b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
8. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju po motinos B. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja paveldėjo šio sprendimo 1.1 – 1.2 punktuose nurodytą turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Pareiškėjos motina B. M. paliko testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), kuriuo visą palikėjai priklausantį turtą, po savo mirties nurodė paliekanti pareiškėjai A. G.. Valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. gegužės 17 d. Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad B. M. paliko (duomenys neskelbtini) biurui saugoti 2011 m. kovo 1 d. sudarytą testamentą. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
13. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. V. yra pirmos eilės įpėdinės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo A. V. neprieštarauja, pareiškėjos pareiškimui dėl palikimo priėmimo, o paskesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po B. M. mirties.
14. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 12 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. tvarkė gyvenamąjį namą, prižiūrėjo aplinką. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai: sąskaitų už elektrą apmokėjimo kvitai, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėja dar motinai esant gyvai, rūpinosi motina ir gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat saugo likusius nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentus: žemės sklypo įkainojimo aktą, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, inventorizacijos bylą, kvitus, kuriais apmokėtas žemės mokestis. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 14 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja moka mokesčius už tiekiamą elektrą, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjo paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
16. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. G. priėmė palikimą po savo motinos B. M. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. M. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi B. M. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. M. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.