Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

2025 m. kovo 13 d. nuo 2⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. sodyboje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, asmeninio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus rankomis suėmė nukentėjusiajai I. V. už kaklo ir spaudė, sudavė ranka nukentėjusiajai I. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido ir rankų sritis. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė I. V., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai I. V. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kakle, dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji E. N. kalta prisipažino ir paaiškino, kad I. (V.) pažįsta apie 3 metus, T. ir L. iki įvykio pažinojo kelias dienas.

Įvykio dieną L. ir T. pasiūlė kaltinamajai nuvažiuoti į pirtį Kuršėnuose. Keturiese važiavo T. automobiliu „BMW“. I. prašė, kad kai ji išgers, kaltinamoji paimtų jos telefoną, jog (neblaivi) neskambinėtų. Poilsiaudami pirtyje vartojo alkoholį. Apie 2⁰⁰ val. I. įsinorėjo namo. Kaltinamoji pasakė, kad jie dabar negali važiuoti namo, nes visi yra neblaivūs. I. puolė kaltinamąją, mėtė daiktus, buvo nevaldoma. Kaltinamoji bijojo dėl savo sveikatos, todėl laikė sukryžiavusi I. rankas, kelis kartus trenkė jai, uždėjo rankas ant kaklo. Galėjo būti, kad iš inercijos smaugė I., t. y. truputį stipriau paspaudė, ir galėjo sukelti I. skausmą.

(Ryte) (duomenys neskelbtini) stotyje jos laukė autobuso į Šiaulius. Kaltinamoji buvo blaivi, I. ne; tai matėsi iš jos elgesio, mimikos. I. bandė pasiimti telefoną iš kaltinamosios, tačiau ši jo neatidavė. Kaltinamoji truputį stumtelėjo I., kad ji atsitrauktų. Neturėjo tikslo, kad I. nukristų. Telefoną I. atidavė Šiauliuose.

Kaltinamoji teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Apgailestavo, kad smurtavo prieš ją. Mano, kad jos smurtiniams veiksmams įtakos turėjo alkoholis.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamoji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamoji ar jos gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. kovo 20 d. įtariamąja apklausta E. N. kaltę pripažino.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad L. G. 2025 m. kovo 14 d. 9¹¹ val. pranešė, jog praėjusią naktį sodyboje, esančioje Kuršėnuose, buvo sužalota jo draugė. Draugės pažįstami ją stumdė, smaugė, atėmė telefoną ir užrakino kambaryje. GMP atsisakė. Draugė nori rašyti pareiškimą.

Nukentėjusioji I. V. 2025 m. kovo 14 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir tą pačią dieną buvo apklausta.

Asmens apžiūros 2025 m. kovo 14 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiosios kūno apžiūra.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje „kita“ rašoma, jog mergaitė pasakoja, kad prieš parą lankėsi svečiuose pas draugę, draugė ją sumušė, nes ji norėjo anksčiau išeiti namo. Stebimas patinimas veido kairio skruosto srityje, hematoma kairio smilkinio srityje, smaugimo žymės kaklo srityje, nagų įdrėskimai, ant abiejų rankų hematomos, kojų blauzdose ir keliuose hematomos. Be sąmonės nebuvo. Namiškių paraginta po paros kreipėsi į policiją. Policija buvo vietoje. Preliminari diagnozė: dauginiai paviršiniai sužalojimai, nepatikslinti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas T. Š. 2025 m. kovo 17 d. pateikė išvadą Nr. G 306/2025(04). Joje teigiama, kad nukentėjusiajai nustatyti tokie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kakle, dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Neatmetama galimybė, kad I. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. I. V. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. I. V. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių metu. I. V. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. I. V. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą I. V. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. kovo 19 d. protokole užfiksuota garso įrašo, pranešėjui L. G. skambinant į BPC, apžiūra.

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuojama kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kiti su tuo susiję klausimai

Kaltinamoji ir jos motina G. Š. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą ir perduoti ją G. Š. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta pretendentė į laiduotojas G. Š. nurodė, kad dukra pasakojo, jog susistumdė ir susimušė su drauge I. Dukra su I. draugauja senokai, vieną pas kitą nakvodavo. Dukra gailisi smurtavusi prieš I. Pretendentė į laiduotojas mano, kad sugebės daryti dukrai teigiamą įtaką.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Turi oficialaus darbo stažo 2023-2024 m. Nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. vasario 2 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai. Nuo 2024 m. gruodžio 15 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Per pastaruosius 5 m. nebausta administracine tvarka. Neteista. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padariusi, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu kaltininkas 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pripažintina, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), pripažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė jog, ją padariusi, gailisi. Yra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins padarytą neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pretendentė į laiduotojas G. Š. yra kaltinamosios motina. Nuo 2020 m. vasario 19 d. dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojama teigiamai. Per pastaruosius 5 metus nebausta administracine tvarka. Neteista.

Ar smurtavimas yra atsitiktinis kaltinamosios elgesys, ar ji pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Teismas parodo itin atsargų pasitikėjimą ir, pritaikęs BK 40 straipsnio 1-2 dalis, įvertinęs kaltinamosios finansines perspektyvas sumokėti neturtinės žalos atlyginimą, atleidžia kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoda motinos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus 6 mėnesius (BK 40 str. 4 d.), o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukia.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² str.). Kaltinamoji ir nukentėjusioji nėra saistomos giminystės ryšiais, todėl prokuroro prašymas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis; nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl civilinio ieškinio prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. atstovė pagal pavedimą advokatė R. Roščenkovienė 2025 m. gegužės 23 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios 1 000 € neturtinės žalos atlyginimą ir proceso išlaidų atlyginimą valstybės naudai. Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad fizinis smurtas jos klientei suteikė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus pažeminimo jausmą kai jos artimieji ir draugai sužinojo, jog ją sumušė agresyviai nusiteikusi draugė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė iš draugės patyrė aiškią nepagarbą ir didžiulį priešiškumą.

Pridėjo vaistinių preparatų „No-SPA“, paracetamolio, „Fastum“ gelio pakuočių kopijas.

Kaltinamoji laiko, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, pakaktų 500 €. Pasak kaltinamosios, ji gauna apie 1 000 € darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Turi paėmusi 2 000 € greitąjį kreditą, moka po 80 €/mėn. įmokas; taip pat paėmė išsimokėtinai telefoną ir kompiuterį, moka iki 200 €/mėn. įmokas. Neturtinės žalos atlyginimui galėtų skirti po 50-100 €/mėn. (garso įrašo II dalies 10-13 min.)

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama visiškai.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-136-177/2015).

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/ 2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/ 2014, 2K-272-648/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Pripažįstant, kad nusikaltimu visais atvejais in abstracto padaroma neturtinė žala, šiuo atveju, nesant neigiamų padarinių in concreto, iš [...] turėtų būti priteistas minimalus panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).

Neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 € iki 2 000 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023).

Teismas pripažįsta, kad per įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. galėjo jausti fizinį skausmą, pažeminimą, stresą, diskomfortą, tapti jautresnė išoriniams dirgikliams. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų gausą (sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių), sužalojimų vietas (veidas, kaklas, rankos), sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), įtaką ateityje (nėra duomenų apie liekamuosius ar ilgalaikius reiškinius), teismas daro išvadą, jog prašoma priteisti 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė, yra pagrįsta, todėl šią civilinio ieškinio dalį tenkina visa apimtimi.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė R. Roščenkovienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 26 d. pažyma prašo priteisti iš kaltinamosios į valstybės biudžetą 337,50 € išlaidų už advokatės R. Roščenkovienės nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimą.

337,50 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas iš kaltinamosios (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 2 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 29 d. atsiųsta patikslinta pažyma prašo priteisti iš kaltinamosios 325 € išlaidų už advokatės R. Roščenkovienės nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 29 d. atsiųsta pažyma prašant priteisti iš kaltinamosios 325 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, sudarant procesinę galimybę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes buvo gautas pasibaigus teisiamajam teismo posėdžiui – 2025 m. gegužės 28 d.

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamąją gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas V. Poškus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. kovo 25 d., 2025 m. balandžio 14 ir 2025 m. balandžio 24 d. pažymomis prašė priteisti iš kaltinamosios 231,25 € išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Kaltinamosios gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninė laikmena su garso įrašu, L. G. skambinant į BPC, ir policijos pareigūnų kūno kamera iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį padarymą pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Perduoti E. N. motinos G. Š. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. N., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato, jeigu jis buvo įmokėtas, grąžinimo, dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

E. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; po to panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. atstovės pagal pavedimą advokatės R. Roščenkovienės 2025 m. gegužės 23 d. d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. iš E. N. 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo.

337,50 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidas už nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir jų atlyginimą priteisti iš E. N..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 29 d. atsiųstą pažymą prašant priteisti iš E. N. 325 € antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nepriteisti iš E. N. 231,25 € išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, L. G. skambinant į BPC, ir su policijos pareigūnų kūno kamera iš įvykio vietos darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.