Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-06 · Civilinė byla Nr. B2-2350-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
B2-2350-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-200756-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-2350-413/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-200756-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus ginčijamos finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Aravis“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratorius 2014 m. birželio 26 d. pateikė prašymą teismui įtraukti į bankrutavusios UAB „Aravis“ kreditorių sąrašą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių su 56 720,09 Lt finansiniu reikalavimu, iš kurio: pagrindinė skola – 49 608 Lt, palūkanos – 3 495,67 Lt, delspinigiai – 3 616,42 Lt. Nurodė, jog 2014 m. gegužės 12 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštą, kuriuo bendrovei reiškiamas 63 973,03 Lt finansinis reikalavimas (pagrindinė skola – 49 608 Lt, palūkanos – 3 495,67 Lt, delspinigiai – 10 869,36 Lt). Administratorius neginčijo kreditorės reikalavimų dėl skolos ir palūkanų, tačiau nesutiko su pateikta tvirtinti delspinigių suma. Pažymėjo, jog skaičiuojant delspinigius buvo pažeistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, t. y. delspinigiai buvo paskaičiuoti už daugiau nei 906 d., todėl administratorius prašė patvirtinti tik 3 616,42 Lt delspinigių sumą.

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 25 d. nutartimi patikslino BUAB „Aravis“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukdamas į jį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių su 56 720,09 Lt finansiniu reikalavimu, o klausimą dėl ginčijamos delspinigių sumos išskyrė į atskirą bylą, įpareigodamas kreditorių pateikti atsiliepimą į administratoriaus prieštaravimus (b. l. 12-13). Nustatytu laikotarpiu kreditorius atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė.

Kreditoriaus finansinis reikalavimas ginčijamoje dalyje netvirtintinas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

Netesybos yra vienas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šalys, susitardamos dėl netesybų prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, įgyja poveikio priemonę, skatinančią skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, taip pat apibrėžia civilinės atsakomybės apimtį, sąlygas tuo atveju, jei šie įsipareigojimai vis dėlto nebus tinkamai vykdomi. Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, jei šis neįrodo, jog faktiškai patirti nuostoliai yra didesni už netesybas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad šalių susitarimas dėl netesybų turi būti sudarytas raštu, nesvarbu, kokia forma yra nustatyta pagrindinei prievolei, kurios įvykdymas užtikrinamas netesybomis.

Nagrinėjamu atveju, šalys 2008 m. vasario 13 d. Valstybine žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartimi buvo susitarę dėl netesybų – laiku neatsiskaičius, pirkėjas moka pardavėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (b. l. 8-9).

ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iškėlimo padarinių, aktualus nagrinėjamos bylos ginčo atveju, yra netesybų (nuostolių) skaičiavimo nutraukimas skolininkui iškėlus bankroto bylą. Jis turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas tik pagal tas prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Jeigu bankrutuojanti įmonė vykdo veiklą, ĮBĮ nustatytomis ribomis prisiimdama prievoles, netesybos ir palūkanos skaičiuojamos ir jų skaičiavimui bankrutuojančios įmonės statusas neturi jokios įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, kuria UAB „Aravis“ iškelta bankroto byla (b. l. 4-5), įsiteisėjo 2011 m. liepos 12 d., o UAB „Aravis“ įsipareigojimai kreditorei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsirado dar iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis; b. l. 8-9). Todėl, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais bei įstatymo nuostata, kad kreditorius gali reikalauti delspinigių ir/ar baudos už laikotarpį iki atsakovui buvo iškelta bankroto byla tik už paskutinius 6 mėnesius iki kreipimosi į bankroto administratorių dėl reikalavimo patvirtinimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), administratoriaus prieštaravimai bei atlikti skaičiavimai (b. l. 11) laikytini pagrįstais, todėl nėra pagrindo tvirtinti kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viliaus rajono skyriaus 7 252,94 Lt delspinigių sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, 16 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 7 252,94 Lt finansinio reikalavimo dalį uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja s Gintautas Koriaginas