Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G.-S. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vaikas M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai – ieškovė M. G.-S. ir atsakovas M. K. (e. b. f. 1, l. 12).

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas – po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) (e. b. f. 1, l. 183-185, f. 2, l. 19–21). Atsakovo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra (e. b. f. 1, l. 175, 176, f. 2, l. 17, 18).

Ieškovė pradėtų ir neužbaigtų vykdomųjų bylų neturi (e. b. f. 1, l. 179, f. 2, l. 7). Atsakovo atžvilgiu yra pradėtos ir neužbaigtos dvi vykdomosios bylos – Nr. 0036/25/01907 pagal nagrinėjamoje byloje teismo priimtą 2025 m. liepos 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Nr. 0036/25/01827 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-2240-1129/2025, išieškotina suma 3 550,99 Eur (e. b. f. 2, l. 11–15).

Ieškovė ir atsakovas nėra Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų akcininkai, dalininkai ar dalyviai (e. b. f. 1, l. 177, 178, 181, 182, e. b. f. 2, l. 22–25).

Atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo tris kartus įpareigotas pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį Lietuvoje ir užsienyje (e. b. f. 1, l. 48, 49, 65, 191), tačiau jų nepateikė ir nenurodė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių tai padaryti. Atsakovas bylos nagrinėjimo 2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų neteiks.

Ieškovės skaičiavimu, dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 878,59 Eur suma, iš kurios atskaičiuojamos valstybės mokamos išmokos vaikui („vaiko pinigai“).

2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdis buvo atidėtas suteikiant atsakovui galimybę susirasti byloje atstovą advokatą ar advokato padėjėją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 161 straipsnis), tačiau atsakovas savo teisės į atstovavimą neįgyvendino.

Teismas nevertina ieškovės byloje anglų kalba pateiktų duomenų (e. b. f. 1, l. 118, 119, 135, 136), nes jie yra be vertimo į valstybinę lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo padidinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-27689-944/2019 nepilnamečiui šalių vaikui priteistą išlaikymą (nuo 140,00 Eur iki 370,00 Eur per mėnesį), šį savo reikalavimą grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija, pabrangusiomis prekėmis ir paslaugomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę (e. b. f. 1, l. 78, 79), kurioje nurodė, kad būtinos išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams yra 878,59 Eur per mėnesį, kurios mažintinos vaikui skirta išmoka. Išanalizavus lentelėje pateiktus duomenis, nustatyta, kad būsto nuomos dalis, tenkanti vaikui, yra 75,00 Eur, komunaliniu paslaugų dalis – 35,00 Eur, transportas – 75,00 Eur, vaiko gyvybės draudimo įmokos – 30,00 Eur, maisto prekės – 150,00 Eur, higienos priemonės – 40,00 Eur, sveikatos priežiūros išlaidos – 25,00 Eur, kanceliarinės prekės – 8,40 Eur, pratybos, reikalingos ugdymo įstaigoje – 8,20 Eur, dviejų būrelių išlaidos – 90,00 Eur, sportinių šokių varžyboms skiriamos išlaidos – 100,00 Eur, sportinių šokių aprangos bei varžyboms reikalingoms priemonėms skirtos išlaidos – 5,80 Eur, šventėms ir draugų gimtadieniams skirtos išlaidos – 50,00 Eur, ugdymo įstaigos fondui skirti pinigai – 1,60 Eur, ekskursijos mokykloje – 7,00 Eur, drabužiai – 5,00 Eur, rūbai (uniformos, polo marškinėliai, pėdkelnės ir kt.) – 13,50 Eur, prailginta grupė mokykloje – 55,20 Eur, telefono paslaugos – 3,89 Eur, kišenpinigiai – 60,00 Eur ir laisvalaikio išlaidos – 40,00 Eur.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas išlaidas šalių dukters poreikių tenkinimui, daro išvadą, kad jos nėra nepagrįstai didelės. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pernelyg didelis, tačiau teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, kad šalių dukra yra mokyklinio amžiaus, jos poreikiai augant ne mažėja, bet didėja, jai yra reikalingas socializacija, laisvalaikis, ugdymo priemonės ir kita. Ieškovė pagrindė dukters išlaidas byloje pateiktomis sąskaitomis, kvitais ir mokėjimais (e. b. f. 1, l. 88–115, 120–134, 138–143). Atsakovas nepateikė konkrečių ir motyvuotų argumentų, kurie leistų vertinti, kad šios išlaidos yra nepagrįstos ar neatitinkančios tikrųjų dukters poreikių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad duktė vaikšto su paprastais drabužiais, kurie daug nekainuoja, tačiau kaip matyti iš poreikių lentelės, drabužiams, kurie nėra susiję su mokyklos lankymu, vaikui ieškovė nurodo esant reikalinga po 5,00 Eur per mėnesį, kas leidžia daryti išvadą, jog šalių dukters aprangai perteklinai išlaidaujama nėra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šio sprendimo priėmimo metu esančią akivaizdžią infliaciją, pragyvenimo lygio kilimą bei tai, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei šešeri metai ir šalių dukrai jau yra septyneri metai, ji lanko mokyklą, neabejotinai turi vis didesnius lavinimosi, socialinius bei buitinius poreikius, 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu teismo nustatytas atsakovo jo nepilnametei dukteriai teiktinas išlaikymas po 140,00 Eur per mėnesį yra akivaizdžiai per mažas ir keistinas (didintinas).

Ieškinio priėmimo metu (2025 m. liepos 14 d.) minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius buvo 777,00 Eur, valstybės išmoka vaikui buvo 122,50 Eur, tačiau sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudaro 846,00 Eur, o valstybės išmoka vaikui yra 129,50 Eur. Taigi, ieškinio priėmimo metu ieškovės prašytas priteisti išlaikymo dydis (370,00 Eur) tuometinį orientacinį išlaikymo dydį viršijo 42,75 Eur (777,00 Eur – 122,50 Eur) ÷ 2), o sprendimo priėmimo metu – 11,75 Eur (846,00 Eur – 129,50 Eur) ÷ 2). Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nežymiai viršija orientacinį dydį, teismas vertina, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 370,00 Eur išlaikymas vaikui negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis, juo labiau, kad jis yra ieškovės byloje pateiktais duomenimis ir paaiškinimais išsamiai pagrįstas.

Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, susijusius su jo finansiniu pajėgumu teikti vaikui išlaikymą (turimi įsiskolinimai, darbinės veiklos nevykdymas), pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas apie atsakovo turtinę padėtį gali spręsti iš paties atsakovo paaiškinimų teismo posėdžių metu, taip pat teismo išsireikalautų duomenų (e. b. f. 1, l. 167–178, f. 2, l. 9–23). Atsakovas apie savo turtinę padėtį duomenų nepateikė, nors buvo teismo įpareigotas tai padaryti, todėl vertinant jo finansines galimybes teikti išlaikymą teismas taiko contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, pagal kurią šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną vaiko išlaikymo dydį. Pastebėtina, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, ir susilaukdamas vaiko prisiėmė atsakomybę juo rūpintis. Be to, nors atsakovas ir nurodė, kad nedirba, tačiau nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. spalio 2 d. buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš atsakovo paaiškinimų, kad jis šiuo metu nedirba, nes nenori ir neturi motyvacijos, nors sveikatos problemų, neleidžiančių dirbti, neturi, taip pat jo 2025 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu nurodytos pozicijos, kad sutiktų teikti 300,00 Eur per mėnesį išlaikymą, akivaizdu, kad atsakovas turi galimybes dirbti ir uždirbti pinigų bei teikti nepilnametei dukteriai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl skolų šios teismo išvados nekeičia, nes įrodymų apie savo aktualią turtinę padėtį Lietuvoje ir Olandijoje (Nyderlandų Karalystėje) atsakovas, kaip minėta, nepateikė, o esančios jo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos yra susijusios su 2025 m. liepos 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) vykdymu (vykdomoji byla Nr. 0036/25/01907) bei atsakovo atžvilgiu priimto Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2240-1129/2025, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, (ne)vykdymu (vykdomoji byla Nr. 0036/25/01827, duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismas atmeta atsakovo teismo posėdžių metu pateiktus argumentus, kad vaikui išlaikymas yra teikiamas, nes atsakovo mama rūpinasi vaiku bei jam perka daiktus. Vaiko išlaikymas yra jo tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), kuri negali būti perkeliama vaiko seneliams, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo mama būtų šalių dukteriai teikusi išlaikymą iš pinigų, kuriuos jai būtų perdavęs atsakovas.

Teismas nevertina atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytų aplinkybių, kad ieškovė trukdo jam matytis ir bendrauti su dukterimi, kaip sudarančiais pagrindą mažinti priteistiną išlaikymo dydį, nes byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamete dukterimi pakeitimo. Teismas taip pat nevertina atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su įtemptais asmeniniais atsakovo ir ieškovės bei jos sutuoktinio santykiais, nes jie nėra susiję su vaikui teikiamo išlaikymo priteisimo klausimu.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus bei konstatuotas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo tenkinamas, jį didinant nuo 140,00 Eur iki 370,00 Eur, šį dydį mokant iki vaiko pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos į ieškinyje nurodytą ieškovės sąskaitą, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaikų poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (mokėtinas žyminis mokestis – 100,00 Eur, 370 00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo tenkinus visiškai, už jį mokėtinas žyminio mokesčio dydis (100,00 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad šioje byloje iš viso patyrė 2 722,49 Eur bylinėjimosi išlaidas (e. b. f. 1, l. 150–161, f. 2, l. 36–41, 47–52, 56–58). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl, ieškinį atmetus, yra priteisiamos atsakovei bendrijai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl yra nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-27689-944/2019, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 6 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir padidinti išlaikymo sumą, iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 14 d.) iki dukters pilnametystės priteisiant išlaikymą po 370,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ši suma turi būti sumokama į ieškovės M. G.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. G.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100,00 Eur (šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. G.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 722,49 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.