- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- 1-2240-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06653-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K., 2025m. vasario 22 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje - daugiabučio namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius A. S. į veidą ir kaklą, taip padarydamas daugybinius nubrozdinimus veide, kakle, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, sukėlė nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis atvažiavo pasiimti savo dukrą, o nukentėjęs jau jam iš karto rodė agresiją, aiškino, kiek turi mokėti alimentų savo dukrai, aiškino jam apie dukros auklėjimą. Jis buvo šoko būsenoje, jis pats išėjo su juo aiškintis, tiesiog šoko iš laiptinės ant jo, bet sutinka, kad jam sudavė ne mažiau nei 6-is smūgius. Padarė nubrozdinimus, bet jis nesistengė jo smarkiai sužaloti, kad nesulaužyti jam nieko, tai buvo konfliktas tarp jų jau iš seniau, nes jie vienas kitą pažįsta. Su kaltinimu pareikštu sutinka, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Žino apie civilinį ieškinį, pats patyrė išlaidų daugiau už jį, palieka spręsti teismui dėl civilinio ieškinio, bet nebuvo jokių sunkių kūno sužalojimų padaryta, mano, kad iki 600–800 eurų būtų toks realus civilinis ieškinys, jis negulėjo ligoninėje. Girdėjo apie atstovavimo išlaidas, bandė su nukentėjusiuoju tartis draugiškai, bet iš pusės jokio draugiškumo su juo nėra, atsisako sumokėti jo advokato išlaidas. Jis buvo apklaustas policijoje, nukentėjusysis nesutiko imti 600–800 eurų jam siūlomos apmokėti žalos. Jis yra užsiėmęs, turi savo verslą ir dirba kiekvieną dieną, pajamos įvairios, gal iki 3000 eurų, turi savo žmonių brigadą, bet šiuo metu su visais savo projektais yra finansinėje „duobėje“, minus 20000 eurų, tokia situacija šiuo metu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), būstą nuomoja, mokesčius moka, dar yra išlaidos automobiliui, dėl mokesčių skolų neturi, bet pragyvenimui nieko nelieka. Jis pastoviai gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvena jo tėvai, kitų savo vaikų neturi, dukrai moka alimentus. Prašytų, kad paskirtų viešųjų darbų bausmę, kad galėtų pas tėvus laikinai pagyventi ir atlikti bausmę, nes sunki materialinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2025 m/ vasario 22 d. apie 12.30 val. ruošėsi kartu su sutuoktine M. G.-S. ir sutuoktinės vaiku M. K., vykti pas sutuoktinės tėvus, tačiau prie jų namų adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo buvęs M. G. vyras M. K., kuris atvyko pasimatyti su dukra nepranešęs jiems. Kadangi su M. K. jo žmona M. nesutaria, pamatęs lauke M. K. po kelių minučių nusileido, kad pasikalbėti su juo, dėl to, kad nerašinėtų sutuoktinei M. G.-S., prie jos nesikabinėtų. Kalbant su M. K. šis jį ir jo sutuoktinę M. pradėjo menkinti, nurodė, jog dėl dukros nebemokės alimentų. Bendraujant su M. K. kilo žodinis konfliktas, tačiau į lauką atėjus M. K. dukrai M., kad nekonfliktuoti prie vaiko, pokalbį su M. K. nutraukė ir išėjo atgal į laiptinę. Jam būnant prie laiptinės su M. išgirdo, kai M. K. savo dukrai pasakė, ar matei ką padarė A., tačiau jam išgirdus šiuos žodžius, laiptinės durys buvo uždarytos. Norėjus nueiti pažiūrėti ką M. K. turi omenyje taip kalbėdamas dukrai, tik atidarius laiptinės duris, M. K. iškart jį užpuolė, tyčia panaudodamas fizinę jėgą, dešinės rankos kumščiu jam stovint trenkė į veido sritį nemažiau penkių kartų, jam nukritus M. K. priėjęs prie jo, tyčia panaudodamas fizinę jėgą abiejų rankų kumščiais nemažiau dvidešimt kartų, trenkė į galvos bei veido sritį. Pro šalį einantis vyras, pastebėjo jog M. K. prieš jį smūgiuoja priėjęs prie jų kažką pasakė, ką pasakė negali nurodyti. Po vyro žodžių M. K. nustojo jį smūgiuoti ir nuo jo atsitraukė. Tokiais savo veiksmais M. K. jam sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. M. K. atsitraukus nuo jo, jis išėjo atgal į butą. Muštynes bei konfliktą su M. K. visą laiką matė jo dukra M. K., kuri po šio įvykio buvo labai išsigandusi, verkė, bijojo M. K. bei nenorėjo daugiau būti su M. K.. Grįžus į butą nedelsiant paskambino pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Atvykę medikai jį išvežė į Kauno klinikas apžiūrai. Kauno klinikose jam buvo nustatytas akies obuolio, akiduobės audinių, galvos sumušimas. Dėl šio įvykio bei įžūlių M. K. veiksmų buvo pasipiktinęs. Taip pat savo įžūliu elgesiu, piktybiškais veiksmais M. K. demonstravo nepagarbą jam bei šalia buvusiems aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (1 t., b. l. 31 – 34).
Ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklausta liudytoja M. G.-S. parodė, kad šiuo metu gyvena su vyru A. S. asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu augina bendrą vaiką M. S. ir dukrą M. K.. Jos dukros M. K. tėvas yra M. K.. Pagal teismo nutartį jos dukros M. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, o jos tėvas M. K. gali pasiimti ją savaitgaliais. Tačiau jos buvęs sutuoktinis M. dirba užsienyje, kai jis grįžta į Lietuvą, leidžia jam pasiimti dukrą M. Su buvusiu vyru M. išsiskyrė 2019 m., jų santykiai yra konfliktiški, ryšius su buvusiu sutuoktiniu palaiko tik dėl dukros. 2025 m. vasario 22 d. apie 12.15 val. jai į ,,Messenger“ parašė buvusio vyro mama V., kad nori atvažiuoti pasiimti anūkės ir pabūti su anūke, ji atrašė, kad gali atvykti, tačiau M. jai pasakė, kad nenori, nes nori aplankyti pusbrolį. Ji V. į žinutę neatsakė. Apie 12.34 val., būdama namuose, išgirdo riksmas ir žodį „M.“, kurį kažkas rėkė. Suprato, kad tai jos buvęs vyras M., kuris atvyko pasiimti dukros. Dukra apsidžiaugė, kad atvažiavo tėtis, ir pradėjo rengtis, tačiau jos dabartinis sutuoktinis A. jai pasakė, kad lukteltų ir nori pasikalbėti su jos tėčiu. Ji paprašė savo vyro, kad jis niekur neitų ir nesiveltų į konfliktus, tačiau A. išėjo į lauką. Ji paprašė dukros palaukti ir nuėjo prie buto lango. Priėjusi pamatė, kad jos vyras A. su buvusiu vyru M. konfliktuoja ir grumiasi. Dukra netikėtai išbėgo pro duris, ji išgirdo stiprų vaiko klykimą. Kadangi namuose buvo dar vienas nepilnametis asmuo, ji paprašė palaukti namuose ir greitai išbėgo į laiptinę. Jai išėjus į laiptinę, joje sutiko savo vyrą A. A. turėjo sužeistą kairę akį. Ji paklausė jo, ar A. pirmas trenkė M., ir jis atsakė, kad niekada to nepadarytų. Nori pabrėžti, kad jos dabartinio vyro A. ir buvusio vyro M. santykiai yra konfliktiški, ir ji visada stengiasi, kad buvęs vyras atvykęs pasiimti dukros nebūtų namuose ir nekiltų konfliktų. Ar jos dukra matė, kaip jos tėtis trenkė jos dabartiniam vyrui ji nežino, kadangi po šio įvykio jos dukra M. buvo labai išsigandusi, verkė, jai nieko nepasakojo. Dėl buvusio vyro elgesio labai išsigando (1 t., b. l. 42 – 45).
2025 m. vasario 22 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo. skyriaus vyresniosios tyrėjos E. S. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. vasario 22 d. apie 12.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio kieme, šviesiu paros metu, matant aplinkiniams, M. K., tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė A. S. į veidą bei nugriovė jį ant žemės. Tuomet A. S. gulint ant žemės, M. K. tęsė savo vandališkus veiksmus ir A. S. rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą bei įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus ant veido. Tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais M. K. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykis įvyko mažametės M. K. gim. 2018 m. akivaizdoje (1 t., b. l. 6 – 11).
2025 m. vasario 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio kiemas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 21 – 28).
2025 m. vasario 22 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos kinologų poskyrio specialisto D. B. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), ėjo pas pranešėją į Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą butą, kai prie nurodyto namo pastebėjo vyriškį, kurio drabužiai buvo išpurvinti, o rankoje jis laikė savo striukės gobtuvą. Paklausus kas nutiko, vyriškis paaiškino, kad atvyko pas buvusią žmoną pasiimti savo vaiko ir tarp jo ir buvusios žmonos dabartinio vyro įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė. Nuėjus pas pranešėją A. S., kuris paaiškino, kad atvykus buvusiam žmonos vyrui M. K. jis išėjo į kiemą su juo pasikalbėti, kadangi M. K. rašinėja SMS žinutes A. S. žmonai, įkyriai kabinėjasi, kišasi į šeimyninį gyvenimą. Asmenims baigus kalbėtis, M. K. dar kažką pasakė, o jau ėjęs namo A. S. grįžo pro laiptinės duris atgal į kiemą ir pradaręs laiptinės duris gavo smūgį į galvos sritį. Tarp asmenų kilo muštynės, kurių metu A. S. parkrito ant žemės. Kiek kartų, į kurias kūno vietas, ir kuo buvo sumuštas A. S. nurodyti negalėjo dėl didelio susijaudinimo. Ant pranešėjo veido srities matėsi sužalojimai t. y. sutinusi ir pamėlusi kairė akis, kirstinė žaizda ties kairiu smilkiniu, veido apibrozdinimai. M. K. buvo sulaikytas. Asmuo buvo labai įsiaudrinęs, nuolat mosikavo rankomis, prašomas nusiraminti niekaip nesugebėjo to padaryti, jo elgesyje buvo matoma įtampa. Ant M. K. kūno matomose vietose jokių sužalojimų nepastebėta, medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 96 – 97).
2025 m. vasario 22 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. R. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių, kuriame nurodyta, kad viena iš įvykio liudytojų yra E. D. G. nurodė, jog būdama savo bute išgirdo didelį triukšmą, sklindantį iš daugiabučio kiemo. Ji priėjo prie lango, kad pažiūrėtų, kas vyksta, ir pastebėjo ant žemės gulintį vieną vyrą bei šalia jo stovintį vyrą, kurie garsiai šūkavo ir konfliktavo. Taip pat nurodė, kad šalia buvo mažametis vaikas. E. D. G. paaiškino, kad labai susijaudino ir asmenų požymių neprisimena. Liudytoja pabrėžė, kad toks elgesys viešoje vietoje jai sukėlė pasipiktinimą, labai susijaudino, sukilo spaudimas, taip pat šalia buvo ir mažametis vaikas, bei kiti kieme esantys praeiviai. E. D. G. paaiškino, kad dėl savo garbaus amžiaus sunkiai vaikšto ir dėl to negali būti apklausta. M. K. įvykio vietoje buvo agresyvus, šis neneigė kad smūgiavo A. S. (1 t., b. l. 94 – 95).
2025 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas kūno kamerų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20250222-124431UTC+0200”. Vaizdo įrašo data 2025 m. vasario 22 d., laikas 12:44:31. Vaizdo įrašo trukmė – 22 min. 23 sek. Vaizdo įrašas spalvotas su garsu. Girdimas policijos pareigūno balsas ( toliau – PP1), tačiau, jo paties nesimato. Apžiūrima PP1 kūno kamera. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Matomas policijos pareigūnas ( toliau – PP2). Matomas daugiabučio kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė. Iš karto pastebimas vyras einantis link pareigūnų. Vyras rudos spalvos plaukų, su barzdele, vilki tamsiai žalsvos spalvos striukę, po ją šviesiai rudos spalvos megztinį, vyras prisistato, kaip pranešėjas iškvietęs policiją, kaip tyrimo metu paaiškėjo- M. K. (toliau – pranešėjas). Pranešėjas yra .... buvęs vyras, filmuojamu laiku blaivus. Pranešėjas “ Iki degalinės jisai išėjo, ... man jisai trenkė ..... ir aš jį paėmęs sudaužiau.”. Pranešėjo pasakojamas konfliktas įvyko lauke, prie laiptinės. Pranešėjas “ Sako alimentų nemokėsi čia mano bobai, ką tu, o jisai seniau (necenzūrinis žodis) su ja. Aš tiksliai neįrodžiau, išvažiavau į užsienį, įmone pasidariau, visą kitą, jinai ten pavydi.” Pranešėjas teigia, kad vyras su kuriuo įvyko konfliktas (toliau – V.) yra jo buvusios žmonos dabartinis vyras, kuris pats atėjo “aiškintis”. Pranešėjas teigia, kad V. tik išėjęs iš laiptinės, iš kart jam trenkė. Pranešėjas “ Aš iš kart gintis ir iš kart jį bum biškį”. Pranešėjas vaizdo įraše vaizdžiai pasakoja detales, PP2 paprašo pranešėjo šiek tiek nurimti. Pranešėjas teigia, jog V. šiuo metu yra namuose. Pranešėjas nurodo, jog pareigūnai labai greitai atvažiavo ir viskas įvyko ką tik. Pranešėjas galvoja, jog sulaužė V. nosį. Vyrai tarpusavy mušėsi tik kumščiais. Pranešėjas dar kart primena, jog turį įmonę, kadangi nenori turėti problemų, iš kart pats išsikvietė policija, teigia, jog yra “švarus”, jokių bylų neturi. Pranešėjas galvoja, jog V. sužalojo smarkiau, negu V. trenkė jam. Pranešėjas daug kartų pakartoja, jog Dievas viską mato. PP2 paklausus pranešėjo apie jo automobilį, pranešėjas dar papasakoja įvykio aplinkybių. Pranešėjas “ Važiuojam slidinėt, jinai apsidžiaugus o jisai užpavydėjo, tu su vaiku čia džiaugiesi šeima. Jisai išsirovė ant manęs, (necenzūrinis žodis), aš keturis - šešis metus lankau MMA, aš galvojau bachuras raminkis, ir jisai .. viskas, iš kairės, dešinės, jisai nugriuvo.” Pranešėjas palydi pareigūnus iki laiptinės, kurioje PP2 ras V. PP1 lieka lauke su pranešėju. Pranešėjas teigia, jog viduje labai daug susikaupę emocijų, nes prisimena senus laikus. Pasakoja, jog už dukrą mokėdavo alimentus po 400 eurų. Teigia, jog jo moteris buvo jam neištikima ir teismui to įrodyti nepavyko. Su žmona išsiskyrė prieš maždaug penkis metus. Pranešėjo buvusi žmona buvo neištikima su brolio buvusiu ,,grupioku“, todėl pranešėjas jį pažįsta, jie buvo draugai. Pranešėjas pareigūnui pasakoja apie šeimos svarbą. Pranešėjas pasakoja apie mokamus alimentus, moka šešis metus, kas mėnesį, perka naujausius daiktus dukrai. Ir V. supyko, kad pranešėjas “nemoka alimentų”, dėl to ir įvyko konfliktas. Pranešėjas ir V. sakė, kaip vienas kitam sugadino gyvenimus. Pranešėjas nurodo, jog pirmą smūgį iš V. gavo prie vaiko akių. Pranešėjas labiausiai pergyvena, dėl to, kad vaikas matė. Vaiko reakcija buvo rėkimas. Pranešėjas galvoja, jog dabar “įvarė traumą” vaikui. Pranešėjas pasakoja, jog niekada į muštynes nesivelia, vietoj to nueina į salę ir išsilieja. Išgirstamas moters balsas (toliau- M). M- “ Jums reiktų atimti tėvo teises. Prie vaiko, aš mačiau, kas darėsi...”. Pastebėta moteris su juodos spalvos striuke, su gobtuvu, juodos spalvos akiniais, kaip paaiškėjo tyrimo eigoje M. G.-S. Pranešėjas ir moteris aiškinasi, jog viskas įvyko prie vaiko. Moteris teigia, jog vaikas nenori būti su pranešėju. Pranešėjas teigia “ aišku aš jį suspardžiau, iš karto visi jį pradėjo ginti, normalu. Išėjo ta babulė, jis jau ant žemės gulėjo.” Moteris, kuri praėjo, gyvena sekančioje laiptinėje, nei V. (parodo pirštu). Teigia, jog moteris visą laiką stebi pro langą. Pranešėjas užsideda akinius, ant akių. Pranešėjas teigia, jog V, prašys pinigų, už šį konfliktą, kadangi žino, jog pranešėjas turi daug pinigų. Pranešėjas atsisėda į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Atvyko dar vienas policijos ekipažas. Policijos pareigūnės nueina į laiptinės vidų. PP1 vis dar apačioje, atvyksta medikai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu “PSS-20250222-124433UTC+0200”. Vaizdo įrašo data 2025-02-22, laikas 12:44:33. Vaizdo įrašo trukmė 22 min. 22 sek. Vaizdo įrašas spalvotas su garsu. Apžiūrima PP2 kūno kamera. Informacija kartojasi kaip ir vaizdo įraše “PSS-20250222- 124431UTC+0200”. 03 min 55 sek, PP2 eina pas V. išgirsti jo konflikto versiją. Buto duris atidaro vyras – veido nesimato, tačiau vilki tamsiai žalios spalvos striuke, po ja bordo- juodos spalvos megztinį, rankoje laiko ledo pakuotę, kaip tyrimo metu paaiškėjo- A. S., (toliau- V). Prie durų pastebima sėdinti moteris - juodų plaukų, apsirengusi juodos spalvos drabužiais, kaip tyrimo metu paaiškėjo- M. G.-S., (toliau – M.), ant kelių laiko mažą vaiką. Ant V. veido, kairėje pusėje matosi ištinusi akis. PP2 paprašo M. su vaikais išeiti į kitą kambarį. PP2 paprašo papasakoti konflikto aplinkybes. V. ,,Nieko, čia žmonos vyras, buvęs. Atvažiavo mergaitės pasiimti, sakau einu pasikalbėt su juo. Būna žmonai rašinėja, provokuoja, koneveikia pastoviai. Nu dėl žmonos pašnekėt, kad nustotų paprašyt. Kaip ir viskas aprimau, pasišnekėjom, mergaitė ėjo pas tėtį, laiptinėj į vidų ėjo ir jisai žiūrėk sako M. matai, matai, ką jisai daro. Nu čia yra kameros. Nieko jis realiai nedaro, šiaip vaiką nuteikinėja. Jis atsisuko atgal, išeit dar pasišnekėt ir užpuolė jį. Trenkė jam, jis susimėtė, tada lyg atgal bandė trenkt, paskui nukrito ir tiesiog...” V. teigimu konfliktas įvyko dėl senos meilės, dėl tėvystės reikalų, V. nurodo klausti pas žmoną. V. teigia, jog pranešėjui leisdavo vaiką pasiimti laisva valia, kada nori. V. pretenzijų turi. Alkoholio nevartojęs. V. primena, jog kieme yra kameros, kurios įrašinėja vaizdą. V. teigia, jog ir skyrybų mediatorei rašo nesąmoningas žinutes. V. teigia, jog adrenalinas slopsta, skausmas atsiranda. M. teigia, konflikto nemačiusi, matė tik gulintį V. ir rėkiančią M. M. nurodo, jog pranešėjui yra kvietusi policija kelis kartus (1 t., b. l. 81 – 84).
2025 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdima, kaip pranešėjas A. S. nurodo, kad prieš porą minučių prie namų buvo užpultas, užpuolė žmonos buvęs vyras, sumušė (1 t., b. l. 75 – 77).
2025 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame girdima, kaip pranešėjas M. K. nurodo, kad buvo dabar muštynės prie jo vaiko nepilnamečio su jo buvusios žmonos sugyventiniu. Jis išėjo iš namų, šoko ant pranešėjo, jis pasiėmė vaiką, žmonos sugyventinis šoko ir jis pastarąjį sudaužė, šokas, akinius pametė, vaikas, baisu, vaiką mamai padavė, "Dieve, padėk, aš jam nosį sulaužiau, viską“ (1 t., b. l. 78 – 80).
2025 m. kovo 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu ,,Messenger_creation_4a59a81a-6f8b-4ae8-8dc4- e3c3c682b037“, kurio trukmė 00 min. 26 sek. Vaizdo įraše matoma dalis daugiabučio gyvenamojo namo kiemo, laiptinės durys, dešinėje pusėje matomi stovintys automobiliai. Matomas vyras Nr. 1 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas, kaip M. K.), pas kurį atbėga maža mergaitė (kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta M. K.). M. K. mergaitei pirštu parodo laiptinės kryptimi. Tada pro laiptinės duris išeina vyras Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas, kaip A. S.). Matoma, kaip jam išėjus į lauką pro laiptinės duris, M. K. iš kart jam į galvos sritį rankomis suduoda keletą smūgių, o mergaitė nubėga prie šalia stovinčių automobilių ir stovi ten. Tuo tarpu M. K. ir A. S. parvirsta ant žemės, M. K. ant A. S.. Matoma, kaip M. K. kumščiais suduoda smūgius gulinčiam A. S. į galvos sritį tačiau kiek tiksliai smūgių suduoda, vaizdo įraše nesimato. Matoma, kaip link jų ateina kažkoks vyras, vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu "Messenger_creation_6be56cb2-50a4-423c-be65- 5208925271ab", kurio trukmė 00 min. 17 sek. Matoma, kad vaizdo įrašas perfilmuotas nuo kompiuterio ekrano. Vaizdo įraše matomas vaizdas, kaip ant žemės guli A. S., o M. K. kumščiais suduoda smūgius gulinčiam A. S. į galvos sritį, tačiau kiek tiksliai smūgių suduoda, vaizdo įraše nesimato. Matoma, kaip A. S. bando veidą dengtis rankomis, pasiverčia ant šono. Matoma, kaip link jų ateina kažkoks vyras, tada M. K. pasitraukia nuo A. S., A. S. pradeda stotis, vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 85 – 87).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad daugybiniai odos nubrozdinimai veide, kakle, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose A. S. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. vasario 22 d. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 66 – 67).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.).
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. K. savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kai kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, kumščiais sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius A. S. į veidą ir kaklą, taip padarydamas daugybinius nubrozdinimus veide, kakle, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, sukėlė nukentėjusiajam A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą ir šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo M. K. prisipažinimas ir parodymai, bet ir nukentėjusiojo A. S., liudytojų M. G.-S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pranešėjos E. D. G. pranešimu, garso įrašu, o taip pat policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais užfiksuotais duomenimis. Akivaizdu, jog tokiais kaltinamojo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o paties kaltinamojo elgesys – kitų asmenų akivaizdoje be priežasties panaudota jėga, kai ne mažiau, kaip šešis kartus, smogė kumščiu į nukentėjusiojo veidą bei kaklą, prie kurio stovėjo mažametė kaltinamojo dukra, patvirtina, jog kaltinamasis M. K. neabejotinai suprato, jog tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y., sąmoningai pasirinko tokį veikimo būdą ir veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, kaltinamojo M. K. veikoje visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis M. K. pripažintinas kaltu ir baustinas.
Ištyrus įrodymus nustatyta viena kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis neteistas, nors ir baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis M. K. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, dirba (duomenys neskelbtini).
Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam M. K. be aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis M. K. yra neteistas, dirbantis užsienyje, šiuo metu materialinė padėtis yra sunki, jis moka alimentus dukrai. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. K. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Teismo vertinimu, ši bausmė bus tinkama sulaikyti kaltinamąjį M. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 22 d. 13.00 val. iki 2025 m. vasario 23 d. 17.00 val., vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, BK 66 straipsniu, vieną sulaikymo dieną prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms (1:9), tai yra 18 viešųjų darbų valandų.
Dėl civilinio ieškovo A. S. civilinio ieškinio
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies, BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir 1 550,99 eurų proceso išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 47 – 50, 2 t., b. l. 16,17).
Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai jam sukėlė didelį fizinį skausmą bei po to ilgai sekusius padarinius.
Kaltinamasis su nukentėjusiojo A. S. ieškiniu iš dalies sutiko.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).
Akivaizdu, jog dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. S. patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, dėl ko jam pasikeitė ir jos gyvenimo kokybė. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Paminėtos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti procesines palūkanas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Kaip matyti iš teismui pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusysis prašo atlyginti jam 1 550,99 Eur procesines išlaidas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios atstovui sumokėtą 1 550,99 Eur sumą už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme, teikiant į bylą dokumentus, patvirtina teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai. Ši suma atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 1 550,99 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra tenkintinas.
Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimas M. K. turtui: 3 000 Eur piniginėms lėšoms, esančioms banko AB ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus sąskaitoje esančios lėšos nukreiptinos civilinio ieškinio padengimui ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.
Baudžiamojoje byloje voke, esantis 1 vnt., kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti kaltinamojo M. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 22 d. 13.00 val. iki 2025 m. vasario 23 d. 17.00 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant devynioms viešųjų darbų valandoms (1:9), tai yra 18 viešųjų darbų valandų.
M. K. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąją dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti kaltinamajam, kad viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Kauno apygardos probacijos tarnyba, esanti Kęstučio g. 37, Kaunas, o teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamojo M. K. priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 1 550,99 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų 99 ct) išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K. turtui: 3 000 Eur piniginėms lėšoms, esančioms banko AB ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus sąskaitoje esančias lėšas nukreipti civilinio ieškinio padengimui ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Daiktą – baudžiamojoje byloje voke esantį kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.