- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-72-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- M. G., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams M. G. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 5 000,00 Eur neturtinės ir 1 740,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, iš atsakovo M. G. priteisti 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo (dabar Plungės apylinkės teismo) nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015, atsakovas M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų krovininio automobilio vairuotojui A. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. G. vairuojamo automobilio keleiviams Š. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, V. G. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. V. – sunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi eismo įvykio metu automobilis Audi A4, angliškas valst. Nr. Duomenys neskelbtini buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškinys pareikštas eismo įvykio kaltininkui ir jo draudikui. Nurodė, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsisakė nuo žalos atlyginimo, nes M. G. su ieškovu buvo susitarę, kad įvykio kaltininkas patirtą žalą atlygins gera valia. Kadangi tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.252 straipsnio normoms, taip pat nepasiekus taikaus sutarimo su abiem atsakovais, teikia ieškinį teismui. Baudžiamojoje byloje duomenų apie tai, kad žala ieškovui buvo atlyginta, nėra. Manė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo pretenzijos draudimo įstaigai pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 27 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškinio senatis dėl žalos atlyginimo baigėsi 2018 m. vasario 17 d., be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015 taip pat nustatyta, kad dėl ginčo eismo įvykio ieškovas nei M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje bei civilinio ieškinio nereiškia.
3. Atsakovas M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas netenkino atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymo priimti dalinį sprendimą atsakovo M. G. atžvilgiu.
6. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2017 m. spalio 27 d., kai ieškovas kreipėsi į atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ su pretenzija ir prašė pradėti žalos atlyginimo reguliavimo procedūras ir atlyginti 1 740,00 Eur turtinę ir 5 000,00 Eur neturtinę žalą, todėl padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
7. Teismas ieškovo valios išraišką dėl pretenzijų nereiškimo vertino ne kaip šalių susitarimą dėl civilinės atsakomybės netaikymo už sveikatos sužalojimą, o kaip ieškovo vienašalį sandorį, kuriame išreiškiama ieškovo pozicija, kad žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai. Pažymėjo, kad toks ieškovo vienašalis sandoris (pareiškimas apie tai, kad žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai ir jis neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų jokiems asmenims) visiškai atitiko jo valią, neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei, todėl yra galiojantis ir vykdytinas.
8. Nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015, atsakovas M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį. Nurodė, jog minėto nuosprendžio 4 lape nurodyta, kad M. G. pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, ikiteisminio tyrimo duomenimis jiems atlygino žalas, sutiko atlyginti ir kitų civilinių ieškovų – Valstybinio socialinio draudimo, Ligonių kasos ieškinius. Tai yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad žala nukentėjusiems asmenims buvo atlyginta.
9. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015 dalyvavo ir ieškovas, ir atsakovas M. G., o kadangi pastarojo asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl šis procesinis sprendimas sukuria teisinius padarinius ir draudikui. Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-206/2015 taip pat nustatyta, kad dėl ginčo eismo įvykio ieškovas nei atsakovui M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje bei civilinio ieškinio nereiškia. Tokia ieškovo pozicija teismui nekėlė abejonių, nes ginčo įvykio metu ieškovas ir atsakovas M. G. buvo artimi draugai. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu ieškovas neturi pretenzijų atsakovui M. G., vadinasi, neturi pretenzijų ir atsakovui AB „Lietuvos draudimas“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovo M. G. baudžiamojoje byloje nurodyta aplinkybė, kad jis neva atlygino nukentėjusiesiems turtines ir neturtines žalas, neturėtų būti laikomi prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad ieškovas baudžiamosios bylos Nr. 1-104-206/2015 nagrinėjime nedalyvavo, jis buvo apklaustas tik kartą ikiteisminio tyrimo pareigūno ikiteisminio tyrimo metu. Nors apklausoje E. V. ir nurodė, kad dėl šio eismo įvykio metu patirtų traumų nei M. G., nei bet kokiam asmeniui jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje, tačiau šių aplinkybių apeliantas teisme nepatvirtino.
10.2. Baudžiamojoje byloje nėra patvirtino tarp ieškovo E. V. ir atsakovo M. G. ar atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ susitarimo žalai atlyginti. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui E. V. nebuvo išaiškinta CPK 140 straipsnio 1 dalies norma, o tai reiškia, kad jis turi subjektinę teisę reikšti reikalavimus.
10.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir be pagrindo taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, kurioje kalbama apie civilinio proceso tvarka priimtų sprendimų privalomumą. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nebuvo tiriamas žalos dydis, prievolę atlyginti padarytą žalą turintys asmenys, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo ieškovas ir draudimo įmonė, todėl taikyti CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatų negalima.
10.4. Teismas pažeidė suformuotą teismų praktiką ir visiškai nepasisakė apie ieškovui padarytos žalos dydį, nesvarstė, kuris iš atsakovų ir kokia apimtimi turi padarytą žalą atlyginti, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad žala jau yra atlyginta, nenurodė, kokiomis materialinės teisės normomis vadovavosi.
10.5. Nesutiktina su teismo išvada, jog ieškovo valios išraiška dėl pretenzijų nereiškimo šiuo atveju vertintina ne kaip šalių susitarimas (t. y. dvišalis sandoris) dėl civilinės atsakomybės netaikymo už sveikatos sužalojimą, o kaip E. V. vienašalis sandoris, kuriame išreiškiama jo pozicija, kad žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai.
10.6. Pažymėtina, kad po autoįvykio ieškovas negalėjo žinoti, kokios sužalojimų pasekmės jo laukia ateityje, kiek jam finansiškai kainuos sveikatos atstatymas. Todėl ikiteisminio tyrimo metu jis ir nurodė, kad pretenzijų neturi.
10.7. Atsakovo M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikimą bei neatvykimą į teismo posėdį galima laikyti kaip sutikimą su ieškinio reikalavimais, todėl jo atžvilgiu buvo galimas teismo sprendimo priėmimas už akių. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo M. G. atžvilgiu nepriėmė sprendimo už akių.
11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-104206/2015. Minėtoje byloje nustatyta, kad dėl ginčo eismo įvykio ieškovas nei M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui jokių pretenzijų neturi ir neturės ateityje bei civilinio ieškinio nereiškia.
11.3. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad ginčo autoįvykio kaltininkas M. G. ieškovui nupirko langetę, davė piniginių lėšų vaistų gydymui ir susitarė dėl ateityje atsirasiančios žalos (išlaidų) atlyginimo. Todėl ieškovas pareiškė, kad nebeturi jokių reikalavimų nei M. G., nei jokiam kitam asmeniui. Tai, kad M. G. galimai netesėjo savo pažadų ir net atsidūrė įkalinimo įstaigoje, minėtų faktų niekaip nepaneigia.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovo žodinio susitarimo su atsakovu M. G. turinį proceso metu nurodė pats ieškovas, žinoma ir šio susitarimo pasekmė: kad ieškovas nei M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Toks ieškovo vienašalis sandoris (pareiškimas apie tai, kad žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai ir jis neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų jokiems asmenims) visiškai atitiko jo valią, neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei, todėl yra galiojantis ir vykdytinas.
12. Atsakovas M. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
15. Šioje byloje kilo ginčas, ar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo (šioje byloje ieškovo) duoti parodymai, kad dėl tiriamo įvykio metu patirtų traumų nei M. G., nei bet kokiam asmeniui E. V. pretenzijų neturi ir neturės ateityje, laikytini vienašaliu sandoriu, kuris reiškia, jog žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai.
16. Baudžiamosios bylos Nr. 1-104-206/2015 duomenimis, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos 2 t., b. l. 126-130) atsakovas M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. vasario 17 d., apie 9.23 val., Duomenys neskelbtini, ties pastatu Nr. 26, vairuodamas automobilį Audi A4, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės valst. Nr. Duomenys neskelbtini važiuodamas Šventosios g. kryptimi nuo 68,55 km/h iki 75,40 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, kelio vingyje į dešinę stabdydamas vairuojamą automobilį jo nesuvaldė, išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su A. R. vairuojamu krovininiu automobiliu Volvo FL6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono apylinkės teismas nustatė, kad dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų krovininio automobilio vairuotojui A. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o M. G. vairuojamo automobilio keleiviams Š. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, V. G. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. V. – sunkus sveikatos sutrikdymas. Aplinkybę, jog E. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir civilinėje byloje pateikta 2015 m. gegužės 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 846/15(03) (civilinės bylos l. 13-16).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendyje nurodė, kad M. G. pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, ikiteisminio tyrimo duomenimis jiems atlygino žalas, sutiko atlyginti ir kitų civilinių ieškovų – Valstybinio socialinio draudimo, Ligonių kasos ieškinius. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, jog žala nukentėjusiems asmenims buvo atlyginta ir tai laikė prejudiciniu faktu.
18. Ieškovas savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas kaip prejudiciniais faktais rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl žalos ieškovui atlyginimo. Ieškovo vertinimu, nurodytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, todėl turėjo būti įrodinėjamos civilinėje byloje (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija su šiuo argumentu visiškai sutinka.
19. Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
20. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, nuosekliai formuoja praktiką, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017 27 punktą).
21. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010).
22. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 29 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje ieškovas nereiškė civilinio ieškinio, neįrodinėjo turtinės ir neturtinės žalos fakto bei dydžio; teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje teismas apskritai netyrė aplinkybių, susijusių su nukentėjusiems ir kitiems civiliniams ieškovams padaryta žala. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, teismas tik nurodė, jog M. G. pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, ikiteisminio tyrimo duomenimis jiems atlygino žalas, sutiko atlyginti ir kitų civilinių ieškovų - Valstybinio socialinio draudimo, Ligonių kasos ieškinius <...>. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą bei įvertinus, jog baudžiamojoje byloje apskritai nebuvo įrodinėjamos, tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su ieškovui E. V. padaryta žala, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog M. G. atlygino žalą nukentėjusiems, laikyti prejudiciniu faktu.
24. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ikiteisminio tyrimo metu išreikštą valią nereikšti pretenzijų dėl žalos atlyginimo vertino kaip E. V. vienašalį sandorį, kuriame išreikšta jo pozicija, kad žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai.
25. Baudžiamosios bylos 1-104-206/2015 duomenimis, 2015 m. birželio 12 d. apklausos metu E. V. paaiškino, kad „dėl tiriamo eismo įvykio metu patirtų traumų nei M. G., nei bet kokiam kitam asmeniui jokių pretenzijų neturiu ir neturėsiu ateityje, civilinio ieškinio taipogi niekam nereiškiu ir nebepareikšiu ateityje“.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų negalima vertinti kaip vienašalio sandorio, reiškiančio, jog žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai. Pažymėtina, kad minėtos apklausos protokole nėra užfiksuoti E. V. parodymai, kurie leistų vertinti aplinkybes apie patirtą žalą ir jos atlyginimą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apklausos metu nukentėjusysis E. V. patvirtino, jog žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti. Analizuojant minėtą tekstą lingvistiškai šie parodymai vertintini kaip pasižadėjimas nesikreipti į teismą dėl pažeistos teisės, t. y. E. V. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog nereiškia ir ateityje nereikš pretenzijų ar civilinio ieškinio. Tačiau kaip teisingai pažymėjo apeliantas, CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo negalioja.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog neturi pretenzijų įvykio kaltininkui ir kitiems asmenimis dėl žalos atlyginimo, negali būti pagrindas atmesti ieškinį, kadangi žala asmeniui dėl sužalojimo gali atsirasti ir vėliau. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali užkirsti kelią ieškovui reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos dydį ir atsiradimą ieškovas pagrindžia leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovas būtent ir įrodinėja, jog atsakovas M. G. davė pinigų vaistams ir nupirko langetę, tačiau sveikatos problemoms gilėjant ieškovas pradėjo gydymą savo lėšomis, t. y. kreipėsi į odontologijos centrą, kur jam buvo paskirtas žandikaulio gydymas breketais, konsultavosi su veido ir žandikaulio chirurgu, pirko vaistus ir pan.
28. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl žalos, konstatavęs, jog žalos atlyginimo klausimai yra išspręsti galutinai ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, atmetė nepagrįstai.
29. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priimti dalinį sprendimą už akių atsakovo M. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylą nagrinėti iš esmės, o ne atlikti formalų įrodymų atsakovo M. G. atžvilgiu, tyrimą, teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nepakanka atlikti vien tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą tam, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadai dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės jas paskirstyti (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.