Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-651-163/2015

2015 m. gegužės 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Ū. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ū. ieškinį atsakovui N. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. R. paaiškino, kad 500 Lt išlaikymo suma pagrįsta, o išlaikymo įsiskolinimo klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė pateikė ieškinį su prašymu priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, iki sukaks pilnametystė; priteisti išlaikymo įsiskolinimą; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir tėvų yra didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, motyvuodamas, kad apeliantė nepateikė duomenų apie nepilnametės dukters ligos istoriją bei išlaidų, susijusių su dukters gydymu, sąrašo, kadangi atmetus šias apeliantės patiriamas išlaidas, apeliantė vis tiek patiria 318,58 Eur (1100 Lt) išlaidų kas mėnesį dukters išlaikymui. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantė turi kreditinių įsipareigojimų bankui. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, jog nepilnametės dukters tėvas šiuo metu dirba Norvegijos Karalystėje, kurioje darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei Lietuvoje, todėl atsakovas turi galimybę mokėti 150 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki pilnametystės.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Taip pat nurodė, kad iki bylos iškėlimo teisme sutartinai ir geranoriškai teikė dukrai 300 Lt išlaikymą.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje pateiktus duomenis bei remdamasi kasacinio teismo praktika, tenkina apeliacinio skundo dalį, kurioje apeliantė prašo teismo padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, o bylos duomenimis nustatyta, kad abu tėvai turi visas galimybes teikti vaikui minimaliai jo poreikius tenkinantį išlaikymą. Apeliantė pateikė individualios veiklos pajamų deklaraciją už 2014 metus, taip pat 2014 metų metinę pajamų deklaraciją bei kitas pažymas apie turtinę padėtį, priešingai, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, patvirtinančių ar paneigiančių jo galimybes teikti nepilnametei dukrai minimalius poreikius tenkinantį 150 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, kadangi teismas tinkamai neįvertino šalių galimybių išlaikyti nepilnametį vaiką bei nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Apeliantė teigia, kad nėra rašytinių įrodymų byloje, patvirtinančių susitarimą mokėti 300 Lt nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o padidėjusios išlaidos vaiko išlaikymui nebuvo padengtos, nors įstatymai numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaikus.

Atsakovas nurodo, kad šalių susitarimu nepilnametei dukrai išlaikymą teikė reguliariai – po 300 Lt kas mėnesį, todėl apeliantės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Šioje byloje apeliantė teigia, kad nepilnamečiam vaikui išlaidas sudaro buto išlaikymas, kuriame gyvena kartu su dukra, maitinimas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaiko kambario baldai, patalynė ir pan., mokestis už vaikų darželį, išlaidos laisvalaikiui, išlaidos medikamentams ir kitoms sveikatos priežiūros reikmėms. Atsižvelgiant į vaiko amžių, spartų jo augimą ir vystymąsi, tokios išlaidos yra visiškai atitinkančios vaiko poreikius. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, šalių turtinė padėtis yra pakankama teikti minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą nepilnamečiam vaikui – po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Šalys nurodė ir neprieštaravo atsakovo teiginiui bei faktams, pateiktiems byloje, jog atsakovas teikė išlaikymą nepilnametei dukrai šalių žodiniu sutarimu, iki apeliantei pateikiant ieškinį, gera valia, kas mėnesį skirdamas po 300 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovas nevengė teikti materialų išlaikymą dukrai. Vertinant byloje pateiktų duomenų visumą, konstatuotina, kad apeliantės reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti. Priteisti iš atsakovo N. M. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jos pilnametystės, išskaičiuojant iš šios sumos 260,66 Eur.

Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo palikti nepakeistą.